Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Į pensiją Putinas neis: vietoje įpėdinio – 13 išrinktųjų: kas papuolė į šį sąrašą?
17:30
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, vietoje vieno įpėdinio, išsirinko grupę patikimų asmenų, kurie turėtų pasidalinti valstybės valdymą. Kaip nurodo Naujojo Eurazijos strategijų centro ataskaitos autoriai, šiuo metu artimiausią jo ratą sudaro 13 žmonių. Analitikai juos praminė V.Putino vietininkais.
Anot ataskaitos, tarp jo vietininkų yra vyriausybės vadovas Michailas Mišustinas, Maskvos meras Sergejus Sobianinas, vicepremjeras Dmitrijus Patruševas, gynybos ministras Andrejus Belousovas, taip pat Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Likusios dalies V.Putino išrinktųjų analitikai neįvardijo.
Šioje elitinėje grupuotėje pastebima tendencija stiprinti jaunesnių į ją priskirtų asmenų pozicijas, taip palaipsniui mažinant vadinamosios „senosios gvardijos“ politinę bazę ir funkcijas.
Spalio 7 d. V.Putinui sukako 74 metai. Pastaraisiais metais žiniasklaidoje būta apsčiai diskusijų apie galimus jo įpėdinius. Tačiau, kaip pastebi naujienų portalas Laisvės radijas, šioje srityje vis dar trūksta aiškumo.
D.Medvedevas kol kas yra vienintelis, kurį V.Putinas paskyrė savo įpėdiniu, nors ir laikinai, nuo 2008 iki 2012 metų.
2021 m. Kremliaus vadovas pasirašė įstatymą, kuriuo prezidento kadencijų skaičius buvo „nunulintas“. Tai leidžia būti perrinktam ir išlaikyti prezidento postą iki 2036 m., kol jam sukaks 84 metai.
Apie galimus V.Putino įpėdinius ir apie tai, ar Kremliaus šeimininkas apskritai yra pasirengęs dalytis valdžia, Laisvės radijo žurnalistai kalbėjosi su vienu iš ataskaitos autorių, politologu Nikolajumi Petrovu.
„Iki 2030 m. rinkimų Putinui bus beveik 80 metų. Akivaizdu, kad jis negali nesusimąstyti apie tai, jog fiziškai nebegalės vykdyti visų tų pareigų, kurias atlieka šiandien.
Tačiau problema glūdi ne tik kartų kaitoje, bet ir tame, kad kartų kaita automatiškai reikalauja politinės sistemos pertvarkos. Senieji bendražygiai pasitraukia, o jų vietą užima ištikimi, tylūs tarnai, nesugebantys, kaip tai darė jų pirmtakai, realiai priimti sprendimų ir veikti pakankamai savarankiškai.
Todėl aš įsivaizduoju būsimą schemą kaip tokį sistemos perjungimą į automatinio valdymo režimą. Putinas savo rankose išlaiko visus prezidento įgaliojimus, o tai yra principinis klausimas“, – dėstė politologas.
„Putinas 3.0“
Jo teigimu, tuo pačiu V.Putinas perduoda ir toliau tik aktyviau perdavinės kasdienes pareigas tiems patikimiems žmonėms, kurie šiandien praeina tariamą atranką.
„2007 m. mes perėjome prie tandeminio valdymo režimo, tačiau šiandien ši sistema veikia šiek tiek kitaip – Putinas nenori ir neieškos vieno galingo įpėdinio, nes tai pavojinga.“
Jis nori paskirstyti savo įgaliojimus tarp eilės žmonių, iš kurių nė vienas negali pretenduoti į tai, kad jį visiškai pakeistų. Manau, kad dėl tokios transformacijos personalizmas tik sustiprės. Neatsitiktinai buvo paminėta, kad tie asmenys, kuriuos šiandien Putinas laiko galimais kvazipaveldėtojais atskirose funkcinėse srityse, nebūtinai užima kokias nors savarankiškas, svarbias pareigas. Jie gauna savo įgaliojimus iš prezidento rankų ir visiškai priklauso nuo jo“, – išskyrė N.Petrovas.
Kaip pastebėjo politologas, tokioje situacijoje Kremliaus vadovas tampa savotišku Dengu Xiaopingu (Kinijos aukščiausiuoju lyderiu, ėjusiu pareigas nuo 1978 iki 1989 metų – red.past.), kuris visiškai kontroliuoja situaciją, tačiau, skirtingai nuo kinų tradicijos, turi visus įgaliojimus, užtikrinančius jo pozicijos saugumą.
„Tai savotiškas Putinas 2.0 arba Putinas 3.0. Kaip pavadinsite, taip nepagadinsite. Kai sulaukęs 80 metų jis nebegali užsiimti visa ta rutina, neturi jėgų kur nors važinėti, su kuo nors susitikti, rengti posėdžius, jis tampa savotišku dangaus gyventoju, kuris pakyla vienu laipteliu aukščiau.
Vis dėlto jis bet kuriuo metu gali įsikišti, pakoreguoti ir kažką pakeisti, jei reikalai nesiklostys pagal jo scenarijų. Žinoma, Putinas dalyvaus rinkimuose ir liks prezidentu, nes kitaip jis prarastų saugumo pajėgų kontrolę, o tai yra pagrindinė sąlyga jo valdžios išsaugojimui“, – paaiškino ekspertas.
Ką čia veikia Medvedevas?
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad V.Putino artimiausiame rate tebėra buvęs prezidentas D.Medvedevas. Anot N.Petrovo, į vadinamųjų senjorų grupę jis pateko ne dėl savo politinių gabumų ir savarankiškumo, o dėl asmeninio atsidavimo V.Putinui.
„Pirma, Dmitrijus Medvedevas yra Vladimiro Putino pavaduotojas Saugumo Taryboje. Jis užima dar porą tokių šiek tiek reprezentacinių, bet vis dėlto gerai skambančių pareigų. Jis priklauso šiai „senjorų“ grupei, t. y. tiems žmonėms, kurie šiandien iš tikrųjų laikomi bent jau vietininkais.
Akivaizdu, kad 2011 m. Medvedevas padarė savo pasirinkimą: rinkdamasis tarp 100 milijonų rinkėjų ir vieno rinkėjo, jis pasirinko vieną rinkėją, ir šia prasme jis, viena vertus, yra visiškai priklausomas nuo Putino, o kita vertus, neturi ir niekada neturės asmeninės komandos.
Be to, kaip žmogui, kuris negali nieko daryti savarankiškai, jis patinka Putinui: jam galima patikėti viską, ką tik nori, ne todėl, kad jo akys tokios sąžiningos, o todėl, kad jis pats nieko negali padaryti, ir šia prasme yra tinkamas“, – išskyrė politologas.
Bandydamas geriau paaiškinti V.Putino logiką, N.Petrovas atkreipė dėmesį, kad, kai kalbama apie šiuos daugiau nei dešimt kvazipaveldėtojų, reikia suprasti, jog jie nėra žmonės, kurie „bėga tuo pačiu takeliu“, ir kažkuris iš jų „atbėgs pirmas“.
„Tai žmonės, kurie bėga skirtingais takeliais: vienas iš jų gali vadovauti vykdomajai valdžiai, kitas – atstovaujamajai, trečias – teisminei ir panašiai. Kalbant apie Rusijos saugumo tarnybos (FSB) dalyvavimą šioje schemoje – jėgos bloko vaidmuo karo metais didėja, tačiau tai netaikoma korporacijų vadovų įtakai, kurių šiame jėgos bloke yra gana daug. Vienas iš labai svarbių Putino svertų yra stabdžių ir atsvarų sistema, leidžianti jam kontroliuoti jėgos bloką. Tam tikra prasme tai yra Achilo kulnas, nes niekas, išskyrus Putiną, tokios galimybės neturi, – reziumavo N.Petrovas.
Ukrainos gynybos pajėgos sujungė dvi oro gynybos sistemas, kad efektyviai numuštų „Shahed“ dronus
00:58
Rusijos naudojamiems „Shahed“ dronams numušti Ukrainos oro gynybos pajėgos pradėjo kartu naudoti „Kub“ ir „Buk“ priešlėktuvinių raketų sistemas. Kaip tai veikia, pademonstravo 156-asis Maksymo Kryvonoso priešlėktuvinių raketų pulkas.
Portalo „Militarnyj“ analitikai pažymi, kad šias sistemas galima kartu naudoti vienoje oro gynybos sistemoje dėl giminingos jų architektūros. Ekspertų teigimu, toks sprendimas bent iš dalies pašalina vieną pagrindinių „Kub“ trūkumų – autonominio taikinio apšvietimo ir raketos nukreipimo radaro nebuvimą. „Buk“ sistemai tai savo ruožtu suteikia galimybę naudoti papildomas raketas.
„Buk“ gali aptikti taikinį arba gauti jo koordinates. Tuomet sistema automatiškai seka taikinį ir nuolat jį apšviečia radaru. Po to komanda perduodama „Kub“ paleidimo įrenginiui, kuriame sumontuotos 3M9 raketos.
3M9 raketa taikinio link skrenda autonomiškai. Priartėjusi prie jo, raketos nutaikymo galvutė aptinka nuo taikinio atsispindėjusį „Buk“ radaro signalą.
„Tokia dviejų sistemų sąveika pasirodė esanti labai veiksminga naikinant oro taikinius. Veikdamos kartu „Kub“ ir „Buk“ sistemos numušė apie 20 oro taikinių“, – teigė kariškiai.
Didžiąją dalį numuštų taikinių sudarė Rusijos smogiamieji dronai.
„Nors toks dviejų sistemų naudojimas nėra įprastas, techninė galimybė vienos sistemos raketas naudoti kartu su kita buvo numatyta dar praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, kai oro gynybos pajėgos nuo „Kub“ sistemų perėjo prie „Buk“, – pažymėjo straipsnio autoriai.
Jie priminė, kad būtent tam tuo metu buvo sukurtas savaeigis paleidimo įrenginys 9A38, skirtas „Kub-M4“ oro gynybos sistemai.
Dėl „Buk“ oro gynybos sistemoms skirtų raketų trūkumo jos anksčiau buvo modifikuotos taip, kad galėtų naudoti amerikietiškas RIM-7 raketas. Šis projektas buvo pavadintas „FrankenSAM“.
Kai kurios šiomis raketomis aprūpintos sistemos jau numušė po 34 ar daugiau oro taikinių. Viena iš sistemų jau paleido 131 raketą RIM-7.
Šiuo metu naikintuvai tebėra viena veiksmingiausių priemonių prieš Rusijos paleidžiamus reaktyvinius bepiločius orlaivius. Jie tokius taikinius numuša patikimai, tačiau tam eikvojami vertingi naikintuvų ištekliai.
Todėl toliau ieškoma efektyvesnių ir pigesnių sprendimų. Tokios sistemos turi patikimai neutralizuoti visą Rusijos jau sukauptą reaktyvinių dronų arsenalą.
Oro gynybos sistemos dalimi tapo ir automatiniai kulkosvaidžių bokšteliai. Tačiau jų veikimo nuotolis ribotas, todėl jie įrengiami daugiausia prie svarbių objektų, kuriuos mėgina atakuoti dronai.
Neįtikėtini skaičiai: Putino režimas 2026 metais karui prieš Ukrainą išleis rekordinę sumą
23:08
„Bloomberg“ šaltinių duomenimis, iki 2026 metų pabaigos Rusijos karinės išlaidos maždaug 40 proc. viršys pirminį planą, kurį šalies vyriausybė paskelbė 2025 metų pabaigoje.
Šalis agresorė Rusija 2026 metais karui prieš Ukrainą greičiausiai išleis rekordinę sumą – beveik 17 trln. rublių, arba apie 199 mlrd. JAV dolerių.
Apie tai spalio 7 dieną pranešė „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais, artimais Rusijos vyriausybei.
„Prieš tai biudžete numatytos išlaidos buvo padidintos beveik 60 mlrd. JAV dolerių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2025 metų pabaigoje nurodė iš esmės pakeisti su karu prieš Ukrainą susijusį kursą. Tuo metu jis padarė išvadą, kad derybos su JAV Aliaskoje nepadės pasiekti jam priimtino susitarimo dėl karo veiksmų nutraukimo“, – rašo leidinys.
„Bloomberg“ šaltinių duomenimis, iki 2026 metų pabaigos Rusijos karinės išlaidos maždaug 40 proc. viršys pirminį planą, kurį šalies vyriausybė paskelbė 2025 metų pabaigoje.
„Dabartinė biudžeto dinamika smarkiai skiriasi nuo situacijos prieš metus, kai Rusija planavo pristabdyti karinių išlaidų augimą, siekdama sumažinti biudžeto deficitą ir atkurti per karą prieš Ukrainą išeikvotus rezervus“, – rašo leidinys.
Vieno iš leidinio šaltinių teigimu, 2025 metų rugpjūtį Aliaskoje susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu V. Putinas tikėjosi, kad 2026 metais „pavyks sudaryti taikos susitarimą su Ukraina ir dėl to sumažės poreikis smarkiai didinti karines išlaidas“.
Tačiau, šaltinio teigimu, iki 2026 metų sausio Kremlius priėjo prie išvados, kad taikos susitarimas su Ukraina yra „nepasiekiamas“, o JAV vadovaujamos pastangos jį sudaryti nedavė proveržio.
„Visa tai lėmė, kad prognozuojamas 2026 metų Rusijos Federacijos biudžeto deficitas išaugo iki daugiau kaip 7 trln. rublių, nors iš pradžių buvo tikimasi 3,8 trln. rublių deficito. Papildomas 2026 metų išlaidas Rusijos vyriausybė finansavo didindama skolinimąsi vidaus rinkoje ir parduodama auksą“, – rašo leidinys.
Rusijos finansų ministerija į „Bloomberg“ prašymą pateikti komentarą neatsakė.
Kaip agentūrai sakė ekonomistė, Vidurio ir Rytų Europos bei Rusijos ekspertė Kateryna Vlasova, Kremlius mėgina Rusijos biudžete numatyti užsitęsusio karo prieš Ukrainą scenarijų, tačiau kartu „vis dar nepakankamai įvertina jo kainą“.
„Karui užsitęsus ir augant karinės produkcijos gamybos sąnaudoms, bus sunku išlaikyti nominalias gynybos išlaidas nepakitusias“, – sakė ji.
K. Vlasovos prognozėmis, kitais metais Rusijos išlaidos karui prieš Ukrainą vėl viršys numatytą lygį, nors šis viršijimas, ekspertės nuomone, bus mažesnis nei 2026 metais.
„Tai leis Kremliui išlaikyti biudžeto deficitą ties maždaug 3 proc. BVP riba“, – teigė ji.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos vyriausybė Valstybės Dūmai pateikė 2027–2028 metų federalinio biudžeto projektą, kuris rodo, kad Maskva rengiasi finansuoti karą prieš Ukrainą gerokai didesniu mastu ir mažiausiai dar trejus metus.
Šalies agresorės vyriausybė 2027–2029 metų biudžeto projekte numatė iš viso papildomai surinkti 3,7 trln. rublių, arba apie 44,4 mlrd. JAV dolerių, mokesčių pajamų.
Be didesnės mokesčių naštos stambioms bendrovėms, maksimali gyventojų pajamų mokesčio norma piliečių „pasyviosioms pajamoms“, įskaitant pajamas iš bankų indėlių, bus padidinta iki 22 proc.
Spalio 2 dieną buvo pranešta, kad turtingiausi Rusijos gyventojai, išsigandę nacionalizacijos bangos, apėmusios šimtus bendrovių, kurių bendra vertė viršija 7 trln. rublių, arba apie 84,1 mlrd. JAV dolerių, „savanoriškai“ pervedė šimtus milijardų rublių į valstybės biudžetą, kenčiantį nuo deficito ir rekordinių karo išlaidų.
Šią nacionalizacijos kampaniją taip pat lydi baudžiamosios bylos prieš verslininkus, iš kurių atimamas turtas.
„Lemiamas smūgis“: karo istorikas įvardijo neišpildytą Kremliaus tikslą
23:02
Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Kremlius ketino pereiti nuo sekinimo karo strategijos prie „vieno lemiamo proveržio“ taktikos, kuri turėjo priversti Ukrainos karinę ir politinę vadovybę dėl karinės nesėkmės derybose nusileisti keliamoms Kremliaus taikos sąlygoms. Tačiau, kaip savo komentare leidiniui „Postimees“ sako karo istorikas Juris Kotšinevas, Rusijos režimo planas žlugo, ir tam yra ne viena priežastis. Karo stebėtojo teigimu, Kremlius dabar turi rinktis iš dviejų galimybių.
Pasak karo istoriko, dėl noro pasiekti lemiamą proveržį karinė Rusijos valdžia rengė operaciją Slovjansko-Kramatorsko kryptimi.
Tačiau, kaip aiškina karo stebėtojas, rusai patyrė nesėkmę, kuri Kremliui leido suprasti du dalykus.
Kyjive dėl Rusijos atakos kilo elektros ir vandens tiekimo problemų
21:52
Kyjive ir Kyjivo srityje „Ukrenergo“ nurodymu įvesti avariniai elektros energijos tiekimo išjungimai, pranešė DTEK.
„Primename, kad avarinių elektros tiekimo išjungimų metu planiniai grafikai negalioja. Jei situacija pasikeis, apie tai informuosime savo „Telegram“ kanale“, – rašoma pranešime.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ pranešė, kad dėl elektros tiekimo sutrikimų dalis vandens siurblinių liko be elektros.
„Dešiniajame miesto krante sutriko vandens tiekimas. Energetikai dirba, kad tiekimas būtų atkurtas“, – teigiama pranešime.
V. Klyčko taip pat informavo, kad Obolono rajone, kur nukrito bepiločio orlaivio nuolaužos, gyvenamojo namo kieme šalia degančio automobilio rastas moters kūnas.
Atakos prieš Kyjivą
Kaip skelbė UNIAN, šiandien, spalio 7 dieną, Rusija vėl atakavo Kyjivą. V. Klyčko pranešė, kad po Rusijos oro smūgių Kyjivo Solomjansko rajone kilo gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose, nukentėjo žmonės.
Pasak V. Klyčko, Solomjansko rajone per priešo ataką taip pat užsidegė privatus gyvenamasis namas. Pranešta apie nukentėjusį žmogų.
Tuo metu buvo žinoma apie du nukentėjusiuosius Solomjansko rajone. Abu jie buvo hospitalizuoti.
V. Klyčko teigimu, sostinės Dnipro rajone nuolaužos nukrito netoli švietimo įstaigos. Pirminiais duomenimis, gaisras ten nekilo.
V. Klyčko taip pat pranešė, kad nuolaužos nukrito ant administracinio pastato stogo Sviatošyno rajone. Stogas buvo iš dalies apgadintas, tačiau gaisras nekilo.
Marco Rubio: Vakarai turi pasirinkti tarp nacionalinės galios ir nuosmukio
21:03
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį Atėnuose pasakytoje ugningoje kalboje pabrėžė JAV teisę demonstruoti savo nacionalinę galią ir teigė, kad Europa turi pabusti iš savo ilgo miego.
„Esame lūžio taške (...) ne tik mano tautos istorijoje, bet ir visos mūsų civilizacijos lūžio taške“, – pabrėžė M. Rubio prie Akropolio sakytoje kalboje.
„Arba nuspręsime veikti dabar, arba prarasime galimybę veikti apskritai“, – sakė JAV diplomatijos vadovas.
Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, jau padarė savo pasirinkimą, sakė M. Rubio.
„Mes pasirenkame bekompromisį siekį stiprinti nacionalinę galią: susigrąžinti svarbiausių mūsų tiekimo grandinių kontrolę, vėl industrializuoti mūsų ekonomiką, atkurti mūsų gynybą, kovoti dėl dominavimo ateities technologijų ir pramonės srityse“, – sakė jis.
Liudininkų pasakojimai ir esminis klausimas: „Ką, tikrai maras?!“
19:08
Penktadienį, spalio 2 d., apie dešimtą valandą vakaro prie dviejų laiptinių mūrinio namo Voronežo gatvėje Irkutske (Rusija) privažiavo trys automobiliai. Iš jų išlipo žmonės su dujokaukėmis ir oranžiniais kostiumais. Atsigabenę keletą talpų, jie pradėjo abiejų laiptinių dezinfekciją.
„Kvapas buvo nepakeliamas ir labai aitrus“, – portalui „Liudi Baikala“ pasakoja namo gyventoja, maždaug keturiasdešimties metų moteris. Ji daro prielaidą, kad tai buvo stiprus antiseptikas. Gyventojai atidarė laiptinės duris, nes „kvėpuoti buvo neįmanoma“.
Atvykėliai gyventojams sakė, kad juos „atsiuntė „Rospotrebnadzor“. „Klausiame, kas nutiko. Mums sako: kažkokia mergina mirė, mirtinai pavojingas virusas, – pasakoja pašnekovė. – Daugiau jie nieko nežinojo. Sakė: atėjome į darbą, mums liepė važiuoti ir apdoroti, mes atvažiavome ir apdorojome.“
Gyventojai dar nežinojo, kad naktį iš spalio 1-osios į 2-ąją Šelechovo rajono ligoninėje mirė jų kaimynė – 28 metų Darja Šipilova, gyvenusi šiame name. Mergina dirbo kovos su maru institute. Iškart po jos mirties Irkutsko srityje pasklido informacija: mergina esą mirė nuo plaučių maro.
Nuo tada namas, kuriame gyveno Darja, buvo dezinfekuotas dar du kartus. Apie „mirtinai pavojingą virusą“ daugiau niekas iš atvykstančiųjų nebekalbėjo. Dezinfekciją vykdę darbuotojai taip pat dėvėjo dujokaukes, tačiau jau buvo su baltais apsauginiais kostiumais.
„Antrą kartą pas mus pasibeldė jų darbuotoja, paprašė vandens tirpalui praskiesti, – sako Šipilovos kaimynė. – Klausiu: o ką jūs čia apdorojate? O aš jau viską žinojau [apie gandus dėl maro]. Ji sako: čia nuo tarakonų. O pas mus namuose tarakonų išvis nėra. O vėliau žiūriu – ji savo [apsauginį] kostiumėlį pakuoja į maišelį. Galvoju – na, aišku.“
„Moteris, galbūt mirusi nuo maro“
Plačiau skaitykite ČIA.
Azerbaidžanas pasipiktino, kad jį susiejo su šnipinėjimo atveju Vokietijoje
19:03
Azerbaidžano žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad Baku pareiškė protestą Vokietijai dėl pranešimų žiniasklaidoje, siejančių Azerbaidžaną su šnipinėjimo tyrimu, kuriame figūruoja buvęs Vokietijos žvalgybos vadovas Augustas Hanningas.
Naujienų agentūra APA, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, skelbia, kad protestas Vokietijos kanclerio biurui ir Užsienio reikalų ministerijai buvo perduotas diplomatiniais bei žvalgybos kanalais.
Leidinys „Der Spiegel“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad A. Hanningas, naudodamas įslaptintą medžiagą, parengė analizę kažkokiam Azerbaidžano žvalgybos pareigūnui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Stebėkite tiesiogiai PSO spaudos konferenciją apie galimą maro atvejį Rusijoje
18:34
Prie Lietuvos sienos su Kaliningradu pasitelkiama kariuomenė
18:11
Pasienio su Kaliningradu apsaugai pasitelkiama kariuomenė, trečiadienį pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
„Po vakarykščio incidento Latvijos pasienyje, įvertinę bendrą saugumo situaciją regione bei signalus, kad Rusija gali skelbti mobilizaciją, imamės papildomų prevencinių veiksmų. Kreipiausi į krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, kad Lietuvos kariuomenės pajėgos būtų pasitelktos padėti pasieniečiams saugoti sieną su Kaliningrado sritimi“, – feisbuke rašė ministras.
Į pranešimus apie marą sureagavo ir Rusijos kaimynė Mongolija
17:42
Mongolijos vyriausybė trečiadienį pareiškė įsakiusi imtis „sveikatos priežiūros“ priemonių prie sienos su Rusija po to, kai pasklido pranešimai apie laborantės mirtį nuo maro Sibire.
„Nors dabartinis rizikos lygis yra žemas, Sveikatos apsaugos ministerija atitinkamoms tarnyboms nurodė imtis atsargumo priemonių ir užtikrinti nuolatinę priežiūrą bei stebėjimą, siekiant užkirsti kelią galimiems pavojams“, – pranešė ministerija.
Ji pridūrė, kad „sienos kirtimo punktai Selengės provincijoje toliau įprastai veikia, o pasienyje įgyvendinamos sveikatos priežiūros ir stebėjimo priemonės“.
Rusijos naujienų portalas „Liudi Baikala“ penktadienį pranešė, kad mirė 28-metė moteris, dirbusi maro tyrimų institute Sibiro Irkutsko srityje, esančioje į šiaurę nuo Mongolijos.
Rusijos valdžia nesureikšmino šių pranešimų, teigdama, kad moteris mirė nuo plaučių uždegimo, o mirties priežastis yra „nenustatyta“.
Rusijos sveikatos apsaugos agentūra trečiadienį pareiškė nematanti „jokios epidemijos grėsmės gyventojams“.
Į Irkutsko srities sostinę atvyksta daug turistų iš Kinijos, keliaujančių prie netoliese esančio Baikalo ežero.
„Kinija ir Rusija palaiko glaudžius ryšius ir bendradarbiauja užkrečiamųjų ligų, įskaitant marą, prevencijos ir kontrolės srityje“, – antradienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija, kai buvo paklausta, ar dėl pranešimo apie šią mirtį buvo susisiekta su Rusijos institucijomis.
Tuo metu Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino Rusiją užtikrinti skaidrumą dėl Sibiro Irkutsko srities maro tyrimų instituto laborantės mirties praėjusią savaitę, kaip skelbta – nuo maro.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas trečiadienį taip pat paragino Maskvą patikslinti „žiniasklaidos pranešimus apie antrą darbuotoją, susirgusį nenustatytos kilmės plaučių uždegimu“.
Tačiau Kremlius trečiadienį, regis, atmetė pranešimus apie įtariamą antrąjį maro atvejį Sibire ir žurnalistams pareiškė, kad dauguma žiniasklaidos pranešimų yra melagingi.
Paklaustas apie šiuos pranešimus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad „žiniasklaida praneša daug ką“.
„Ir didžioji dauguma to, ką žiniasklaida skelbia apie šią situaciją, yra melaginga informacija“, – tikino jis ir paragino žmones kliautis tik oficialiais Rusijos vartotojų teisių ir sveikatos priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ pranešimais.
