„Politico“: 27 Europos šalys slapta ruošiasi košmariškam scenarijui

Pastarosiomis savaitėmis Europos Sąjungos ambasadoriai iš visų 27 šalių ribotu formatu – be telefonų ir padėjėjų – aptarė galimą reakciją į tokį išpuolį.

Tokio pobūdžio derybos bloko viduje suaktyvėjo po to, kai rugpjūčio mėnesį Leipcigo-Halės oro uoste buvo aptiktas ne vienas dronas su sprogmenimis.

Bendrija jau daugelį metų kuria reagavimo į hibridines grėsmes, konkrečiai į kibernetines atakas, kišimąsi į rinkimus ir diversijas, mechanizmus. Tačiau dabar diplomatų dėmesį pasiglemžė žymiai rimtesnis scenarijus – ataka, galinti pareikalauti daugybės žmonių aukų.

Leipcigo oro uostas / AP

„Turime būti pasirengę kažkam rimtam, – pažymėjo vienas aukšto rango ES diplomatas. – Deja, atvejis Leipcige mums parodė, kad labai rimtas incidentas, sukeliantis daugybę aukų, nėra neįmanomas.“

Kitas ES pareigūnas pridūrė: „Atsižvelgiant į Rusijos veiksmų mastą ir apimtis, aukos tėra laiko klausimas. Tai, kad jų išvengta iki šiol, yra tik grynas atsitiktinumas.“

Anksčiau ar vėliau – aukų bus

Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES teigė, kad Maskva suaktyvino kibernetinių atakų, diversinių ir kitų slaptų operacijų kampaniją bloko šalyse.

„Europos demokratijos susiduria su vis didesniu skaičiumi grėsmių, – leidiniui „Politico“ teigė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys M.McGrathas. – Mes stipriname savo gebėjimus numatyti ir aptikti šias grėsmes, tobuliname ankstyvojo perspėjimo sistemą bei siekiame užtikrinti, kad Europa galėtų reaguoti greitai ir sutelktai, kai bandomas mūsų demokratinis atsparumas.“

ES diplomatų ir ministrų derybos taipogi buvo skirtos galimam nepaprastųjų situacijų reagavimo grupių dislokavimui, ES lėšų skyrimui nukentėjusiai valstybei padėti ir Europos institucijų vadovų bendravimui krizės metu.

Europos pažangiosios patirties centro Kovos su hibridinėmis grėsmėmis vadovė Teija Tiilikainen pareiškė, kad dėl vis mirtinesnių priemonių, kurių griebiasi Rusija, siekdama patikrinti Europos ryžtą ir pasirengimą, anksčiau ar vėliau gali atsirasti aukų.

„Shutterstock“ nuotr./Karinės pratybos Lenkijoje

Kas būtų, jei žūtų ES ar NATO piliečiai?

Jei dėl atakos žūtų ES ar NATO piliečiai, spaudimas abiem organizacijoms būtų ypač didelis. Tuo tarpu ES pasirengimas tokiam scenarijui sukėlė diskusijų dėl įgaliojimų pasiskirstymo tarp ES ir NATO.

Kai kurios sostinės mano, kad ES gali peržengti savo vaidmenį saugumo srityje ir dubliuoti NATO, kuri jau dešimtmečius yra Europos saugumo pagrindas, funkcijas.

Buvusi NATO atstovė spaudai Oana Lungescu įspėjo, kad pernelyg didelis dubliavimas gali apsunkinti sprendimų priėmimą.

„Jei kyla painiava ar dubliavimas, tai kelia pavojų sulėtinti sprendimų priėmimo procesą, o tai turėtų pasekmių, nes laikas visada yra lemiamas veiksnys“, – sakė ji.

Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad ES trūksta pakankamai saugių ryšių kanalų, taip pat kyla konfidencialios informacijos nutekėjimo rizika. Dėl to kai kurios sostinės labiau linkusios aptarti jautriausius klausimus NATO formatu.

„Shutterstock“ nuotr./Maskvos kremlius

„Mano vyriausybė labai skeptiškai žiūri į slaptos žvalgybinės informacijos dalijimąsi „Coreper“ posėdžiuose ar net vadovų posėdžių salėje, – pažymėjo vienas diplomatas iš Rytų flango valstybės. – Ji arba atsiduria žiniasklaidoje, arba patenka tiesiai į Maskvą.“

Europos Komisija siūlo naują protokolą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasisakė už ES saugumo pajėgumų stiprinimą.

Savo kalboje apie Europos Sąjungos padėtį ji pasiūlė sukurti „neatidėliotinos saugumo padėties protokolą“, kuris padėtų ES valstybėms narėms koordinuoti veiksmus didelio masto atakos atveju.

Pasak diplomatų, šis protokolas kartu su pasiūlymu įsteigti Europos saugumo tarybą gali būti įtrauktas į „Europos saugumo strategiją“, kurią planuojama paskelbti lapkričio pradžioje.

Tuo pačiu metu dalis diplomatų prieštarauja naujų formatų kūrimui, manydami, kad jie gali dubliuoti jau esamus mechanizmus.

Vienas aukšto rango diplomatas leidiniui „Politico“ pareiškė, kad ES turėtų aktyviau naudoti jau turimus reagavimo į krizes instrumentus.

„Ypatingosios skubos saugumo protokolas mums kelia didelių abejonių, – teigė jis. – Mes jau turime veikiančius mechanizmus. Krizės atveju galime naudoti Integruoto politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR), kuris puikiai pasiteisino per pandemiją ir kitas krizes.“

IPPR mechanizmas leidžia ES pirmininkaujančiai šaliai, nukentėjusios valstybės prašymu, sušaukti skubius susitikimus, kuriuose dalyvautų NATO, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų ekspertai.

Ursula von der Leyen / AFP

Didelio masto hibridinio išpuolio atveju sprendimas dėl tolesnių veiksmų priklauso nukentėjusiai šaliai.

Tai Putinui nerūpi

O.Lungescu pasiūlė paskirstyti pareigas tarp ES ir NATO, siekiant išvengti sumaišties įvykio, kurio metu būtų daug aukų, metu. Jos teigimu, NATO galėtų sutelkti dėmesį į žvalgybos duomenų mainus ir karinį atgrasymą, o ES – į reagavimą civilinės saugos srityje.

Tuo tarpu T.Tiilikainen pažymėjo, kad ES koordinuojamas reagavimas į hibridines atakas yra naudingas, tačiau jo negalima lyginti su atsparumo priemonėmis nacionaliniu lygmeniu.

Tačiau O.Lungescu atkreipė dėmesį, kad Maskvai skirtumas tarp ES ir NATO nėra toks svarbus: „Atvirai kalbant, Putinui nesvarbu, ar sprendimus priima „Coreper-2“, ar Šiaurės Atlanto Taryba“.