Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Tai – didžiausia NATO silpnybė: „Rusija bando „išvirti“ Europą kaip varlę“
15:52
„Rusija jau puola Europą, ir to nebegalima ignoruoti“, – „SkyNews“ laidoje „Mornings with Ridge and Frost“ pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Anot jo, sąjungininkai privalo pradėti daryti didesnį spaudimą Rusijai.
Nors Estijos diplomatijos vadovas nemano, kad Rusija artimiausioje ateityje galėtų surengti plataus masto invaziją į NATO šalį, M.Tsahkna pažymėjo, kad „teroro išpuolių“ yra vis daugiau.
„Negalime tiesiog jų ignoruoti ir sakyti, kad tai tik atsitiktinis incidentas ar hibridinis išpuolis“, – įspėjo jis.
„Tai išpuoliai, kurie nepasiekia 5-ojo straipsnio lygio, tačiau turime viešai priskirti šiuos veiksmus Rusijai, nes mūsų žmonės turėtų žinoti, kad Rusija jau dabar elgiasi labai agresyviai. Jie didina spaudimą, bandydami per kelerius metus „išvirti“ Europą kaip varlę. O tada bando skaldyti mūsų vienybę“, – dėstė ministras.
Siekia įbauginti
Žurnalas „Foreign Affairs“ išreiškė panašią nuomonę apie Rusijos hibridines atakas. Pasak straipsnio, NATO reaguoja pernelyg atsargiai ir nesuderintai, o tai tik didina rimtesnio susidūrimo riziką.
Publikacijos autorė buvusi JAV nuolatinė atstovė prie NATO Julianne Smith atkreipė dėmesį, kad Rusijos atakos pasiekė naują lygį. Jei anksčiau Kremlius stengėsi įtikinamai neigti savo dalyvavimą tokiuose veiksmuose, tai dabar tie incidentai kur kas akivaizdesni: Rusijos dronai įsibrauna į NATO šalių oro erdvę, Rusijos raketa nukrenta Lenkijos teritorijoje, netoli Vokietijos oro uosto aptinkami dronai su sprogmenimis.
J.Smith sutiko su kitų ekspertų vertinimu, kad kol kas Rusija greičiausiai nesiekia pradėti tiesioginio karo prieš NATO, tačiau, tikėtina, bando patikrinti, kiek iš tiesų NATO yra pasirengusi įgyvendinti savo 5-ąjį straipsnį. Be kita ko, vienas iš Kremliaus tikslų – įvaryti pleištą tarp sąjungininkų.
Buvusi diplomatė mano, kad Rusija taip pat siekia įbauginti Europos šalis, jog jos sumažintų savo paramą Ukrainai, ir yra pasirengusi pademonstruoti, kad už tai teks mokėti didelę kainą.
Didžiausia NATO silpnybė
Pasak straipsnio, šiuo metu didžiausia NATO problema yra nepakankamai ryžtinga reakcija į hibridinius išpuolius. Kaip pažymėjo autorė, kiekvienas incidentas yra tiriamas atskirai, o po to Aljansas imasi ribotų priemonių.
J.Smith vertinimu, dėl to Maskva gali palaipsniui didinti statymus, nesusidurdama su rimtomis pasekmėmis.
Kaip vieną iš bėdų buvusi diplomatė mato ir tai, kad, nors NATO šalys stiprina gynybą, tačiau iki šiol beveik nesukūrė mechanizmų, kuriais būtų galima nubausti Rusiją.
„Nors patruliavimas, žvalgybos duomenų mainai, infrastruktūros apsauga ir kovos su dronais pajėgumai stiprinami, Maskva vis dar nejaučia realių pasekmių už savo veiksmus“, – teigė ji.
Kitas incidentas potencialiai gali baigtis dideliu žmonių aukų skaičiumi arba tiesioginiu ginkluotu Rusijos susidūrimu su NATO šalimi, vertina J.Smith.
Ji paragino JAV ir sąjungininkus įvesti griežtesnes sankcijas prieš Rusiją, aktyviau priešintis Rusijos „šešėliniam laivynui“, išplėsti NATO galimybes kibernetinėje ir informacinėje srityse, geriau apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, nevertinti kiekvieno incidento atskirai, taip pat didinti paramą Ukrainai po kiekvienos tokios atakos.
Nausėda apie karius prie Rusijos sienos: „Geriau jau apsisaugoti labiau, negu neapsisaugoti“
19:13
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu 15min sako, kad sprendimas pasitelkti karius valstybės sienos su Rusija ties Kaliningradu apsaugai sustiprinti yra būtinas ir buvo priimtas bendrai pasitarus. Tai esą nėra vien vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno iniciatyva.
„Jis (M.Katelyno prašymas – red. past.) buvo suderintas su visais. Priimant šį sprendimą visi dalyvavome ir visi sutarėme, kad reikia reaguoti būtent taip“, – 15min laidai „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
Ar toks sprendimas negali dar labiau padidinti įtampos su Rusija, kuri jau atvirai grasina panaudoti branduolinį ginklą Kaliningradui apginti, ir pakurstyti žmonių baimės?
„Aš nemanau, kad žmonėms reikėtų pasiduoti baimėms, nes tai kaip tik yra nukreipta, kad tų baimių būtų mažiau, kad galimų provokacijų, galimų incidentų būtų mažiau.
Manau, kad geriausia politika yra pasiruošti iš anksto. Gal kitą kartą geriau ir pernelyg apsidrausti, o ne kažkam atsitikus mojuoti vėzdais ir sakyti – o, kažkas nesuveikė. Geriau jau apsisaugoti labiau, negu neapsisaugoti, reaguoti pavėluotai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Visų kontaktų stebėsena baigta“: Rusija paskelbė, kuo sirgo maro instituto darbuotoja
19:07
Atsekusi visus moters, kuri, kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, mirė nuo maro, kontaktus, Rusija nenustatė jokių sveikatos problemų ar pavojingų mikroorganizmų, ketvirtadienį pranešė Sibiro Irkutsko srities gubernatorius.
„Visų kontaktų medicininė stebėsena (...) baigta“, – Rusijos valstybės remiamoje socialinėje platformoje „Max“ parašė gubernatorius Igoris Kobzevas.
„Nenustatyta jokių su infekcine liga susijusių sveikatos problemų“, – pažymėjo jis.
Susirgo „bendruomenėje įgyta pneumonija“?
Plačiau skaitykite ČIA.
JK karinių oro pajėgų bazės tvoroje – skylė: sučiupo du latvius
18:11 Atnaujinta 18:31
Dėl įtariamo neteisėto įsibrovimo į karinių oro pajėgų (RAF) bazę Kembridžšyre (Jungtinė Karalystė) sulaikyti du šioje šalyje gyvenantys Latvijos piliečiai.
Du vyrai buvo pastebėti praėjusią naktį, kai saugumo patruliai netoli „RAF Molesworth“ bazės aptiko paliktą transporto priemonę ir nedidelį perimetro tvoros pažeidimą. Abu vyrai buvo surasti ir sulaikyti 2 valandą nakties, skelbia JK žiniasklaida.
Policijos pranešime teigiama, kad šį įvykį tiria kovos su terorizmu padalinio pareigūnai.
Koks buvo ankstesnis incidentas
Incidentas įvyko praėjus vos daugiau nei savaitei po plačiai nuskambėjusios saugumo problemos netoli „RAF Fairford“ bazės, todėl tai dar labiau didina susirūpinimą dėl JK oro pajėgų bazių saugumo.
Londono kovos su terorizmu policijos komandos vadovė Helen Flanagan sakė:
„Puikiai suprantame pastaruoju metu išaugusį susidomėjimą ir susirūpinimą dėl karinių objektų, tačiau šiame etape nėra nieko, kas rodytų, jog šis incidentas būtų susijęs su praėjusios savaitės įvykiais „RAF Fairford“ bazėje.
Mūsų tyrimas dėl šio incidento yra pačioje pradinėje stadijoje. Didelė jo dalis skirta išsiaiškinti galimus motyvus, kodėl šie vyrai buvo objekte, tačiau privalau pabrėžti, kad šiuo metu neatmetame jokių versijų, o tyrimas intensyviai tęsiamas.
Kaip visada, prašyčiau visuomenės išlikti budriems ir, pastebėjus ką nors įtartino, kreiptis į policiją.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Marco Rubio: aklavietė kare Ukrainoje yra labai pavojinga
17:31
Rusija ir Ukraina atsidūrė aklavietėje, dėl kurios viena ar abi pusės gali eskaluoti situaciją, siekdamos ją pralaužti, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, perspėjęs apie, jo vertinimu, labai pavojingą padėtį.
Bet koks eskalavimas tarp Maskvos ir Kyjivo, kariaujančių nuo 2022-ųjų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „galėtų greitai paversti dviejų šalių karą kur kas platesniu ir gerokai pavojingesniu regioniniu konfliktu“, savo paskutinėje turo po Europą stotelėje Portugalijoje sakė M. Rubio.
Anksčiau ketvirtadienį Ukraina apkaltino Rusiją sąmoningu taikymusi į civilius, kai pafrontės mieste Kramatorske susprogdinus du autobusus žuvo 30 žmonių. Tai buvo viena daugiausiai aukų nusinešusių atakų per kelias savaites.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad ši ataka „neliks be atsako“.
M. Rubio sakė, kad tai yra „itin pavojingas karas, nes, atvirai kalbant, šiuo metu atrodo, jog jis atsidūrė aklavietėje“.
„O aklavietės yra labai pavojingos“, – sakė jis, pažymėdamas, kad bet kuri pusė gali būti linkusi eskaluoti situaciją.
M. Rubio teigė, kad bandoma pasiekti susitarimą derybų keliu, ir „mes toliau stengsimės“.
Maro instituto darbuotojos motina: „Mano dukrą pražudė“
16:33
Rusijos laboratorijos darbuotojos, mirusios dėl įtariamo užsikrėtimo plaučių maru, motina kaltina gydytojus „leidus dukrai mirti“.
28 metų Darja Šipilova mirė spalio 2 d. po incidento Irkutsko kovos su maru tyrimų institute Sibire – aukšto saugumo įstaigoje, besispecializuojančioje ypač pavojingų biologinių grėsmių srityje.
64 metų Svetlana Šipilova, Darjos motina, spalio 5 d. dar buvo karantinuota vienoje iš Irkutsko ligoninių. S. Šipilova leidiniui „Glubina“ pasakojo, kad kasdien iš jos imami mėginiai ir tepinėliai.
„Kažką tikrina, ieško. Galbūt bijo kokios nors kitos infekcijos, kad mes ten kokio nors kovido nepasigautume“, – sakė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britanijos ministrą įsiutino Putino veiksmai: negali būti geresnio įrodymo
16:04
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Edas Milibandas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kare Ukrainoje bando laimėti „terorizuodamas civilius“.
Taip jis kalbėjo lankydamasis kruvino smūgio vietoje karo nualintoje šalyje.
E.Milibandas į Ukrainą atvyko kitą dieną po to, kai šalies šiaurėje Rusijos raketa pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą ir pražudė 22 žmones, tarp jų – penkis vaikus.
Kalbėdamas greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prie sugriauto pastato ir griuvėsių krūvų smūgio vietoje, E.Milibandas pareiškė, kad „negali būti aiškesnio Putino piktavališkų, piktavališkų kėslų ir strategijos šiame konflikte įrodymo“.
„Putinas kadaise sakė, kad ketina laimėti mūšio lauke. Jis bando laimėti terorizuodamas civilius“, – sakė E.Milibandas.
Jis pranešė apie naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš „šešėlinį laivyną, naftos bendroves, kriptovaliutas, karo finansavimą“.
Londone jo vadovaujama ministerija paskelbė apie naujas JK sankcijas dar dviem Rusijos naftos bendrovėms – „Zarubežneft“ ir „INK Capital“, dar 12 naftos tanklaivių, priskiriamų Rusijos šešėliniam laivynui, taip pat trims kriptovaliutų keitykloms ir dviem mokėjimų platformoms.
Sankcijos taip pat bus taikomos „17 subjektų ir asmenų, susijusių su prekių, kurias JK, JAV ir ES laiko gyvybiškai svarbiomis tolesniam Rusijos kariavimui, tiekimu“, rašoma pareiškime.
Praėjusį mėnesį JK pranešė skirsianti 100 mln. svarų sterlingų (118 mln. eurų) Ukrainos oro gynybos pajėgumams stiprinti, įskaitant raketas „Patriot“, Kyjivui ruošiantis dar vienai atšiauriai karo žiemai.
JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas Ukrainoje lankėsi rugpjūtį – tai buvo pirmoji jo kaip premjero užsienio kelionė. Jis pažadėjo tolesnę paramą, nepaisant to, ką pavadino „piktinančiais Rusijos grasinimais mano šaliai“.
Zelenskis prabilo, kaip gali priversti Rusiją derėtis
15:14
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį kreipėsi į Jungtines Valstijas ir paragino duoti leidimą Ukrainai naudoti „Starlink“ ryšį virš Rusijos teritorijos.
Jo teigimu, tai privers Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
Šalies vadovas paragino JAV padėti Ukrainai apginti oro erdvę ir suteikti reikiamas „Starlink“ galimybes. V.Zelenskis pasitelkė Izraelio pavyzdį, kuris visiškai perėmė oro erdvės virš Irano kontrolę.
„Atidarykite „Starlink“ Ukrainai. Juk atidarėte, kai smūgiavote Iranui? Ten viskas veikė. Izraelis visiškai kontroliavo dangų virš Irano. Tai reiškia, kad kai jums reikia, tai veikia?“, – dėstė jis.
Tuo pačiu metu prezidentas pareiškė, kad Kinija artėja prie „Starlink“ alternatyvos sukūrimo, kurią perduos Rusijai.
Pasak jo, Ukraina aptaria šią grėsmę su partneriais. Europiečiai taip pat kuria panašias sistemas ir yra pasirengę padėti, tačiau kol kas nėra taip arti reikiamo rezultato.
„Ir aš atvirai sakiau: duokite mums, padėkite mums apsaugoti dangų ir ten dominuoti, ir tada Putinas atsisės prie derybų stalo“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kremlius nusivylė Trumpu: žadėjo, bet su gimtadieniu nepasveikino
14:44
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepasveikino Rusijos vadovo Vladimiro Putino su 74-uoju gimtadieniu, kurį buvo spalio 7 d., per susitikimą su žurnalistais pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Trumpo sveikinimo telegramos Putino gimtadienio proga nebuvo“, – sakė D.Peskovas ir pridūrė, kad kol kas nežinoma, kada įvyks prezidentų derybos.
Tačiau pridūrė, kad Kremliaus ir Baltųjų rūmų vadovų pokalbis telefonu vis dar gali įvykti artimiausioje ateityje.
„Nėra jokių vėlavimų suderinant Putino ir Trumpo pokalbį“, – pažymėjo D.Peskovas, tačiau patikslino, kad dėl konkrečios datos ir laiko kol kas nesusitarta.
Tarptautinės bendruomenės izoliuojamas Kremliaus šeimininkas tariamai sulaukė daugybės užsienio politikų sveikinimų. Tačiau konkrečiai įvardijo tik tris: Kinijos lyderį Xi Jinpingą, savavališkai pasiskelbusį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong Uną.
Bandydamas įsiteikti, A.Lukašenka pagyrė V.Putiną už „atsakingą ir atsidavusią tarnybą Tėvynei“, „patriotizmą, strateginę viziją ir ryžtą“. Taip pat palinkėjo jam sveikatos, laimės ir sėkmės.
Kim Jong Unas taip pat nepagailėjo pagyrų, pavadinęs Kremliaus valdovą „brangiausiu draugu ir bičiuliu“ ir pažymėdamas, kad V.Putinas Ukrainoje pradėjo „šventą karą“.
Tuo tarpu, kaip Rusijos vadovą pasveikino Kinijos prezidentas, žiniasklaidoje nėra užsimenama.
Įdomi detalė tokia, kad susidarė įspūdis, jog D.Trumpas nepamiršo V.Putino gimtadienio. Jis trečiadienio vakarą užsiminė apie būsimą pokalbį su V.Putinu, kuriuo metu esą nori aptarti galimą maro protrūkį Sibire.
Bendraudamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, D.Trumpas nurodė, kad apie šį atvejį su Rusijos vadovu pasikalbės „labai greitai“.
„Šiandien turiu suplanuotą skambutį. Šiandien yra Putino gimtadienis. Esu įsitikinęs, kad jūs jį švęsite“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.
Tačiau D.Peskovas tikina, kad trečiadienį Baltųjų rūmų vadovas tikrai nesikalbėjo su Kremliaus šeimininku.
Generolui „Armagedonui“ – naujas Putino įsakymas
13:50
Šią žiemą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas yra pasiruošęs pakeisti savo karo taktiką. Jis jau pasitelkė „Armagedonu“ pramintą generolą Sergejų Surovikiną, iki pamatų sunaikinusį Sirijos Alepo miestą, kad tą patį padarytų su Ukrainos sostine, skelbia laikraštis „The Telegraph“.
Straipsnio autorius karybos ekspertas Hamishas de Brettonas-Gordonas pažymėjo, kad V.Putinas vėl griebiasi taktikos, kurią taiko tada, kai jo armija susiduria su drakoniškais nuostoliais fronte: gąsdina civilius ir griauna miestus.
Jo vertinimu, Rusijos puolimas Donbase jau keletą mėnesių susiduria su rimtais sunkumais, Ukrainos pajėgos spaudžia aplink Pokrovską ir Lymaną, o rusų nuostoliai šiose vietovėse išlieka milžiniški.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per vieną savaitę žuvo daugiau nei 10 tūkstančių Rusijos karių.
„Už labai ribotus teritorinius laimėjimus Rusija moka nepaprastai didelę kainą“, – išskyrė H.de Brettonas-Gordonas.
Be kita ko, Rusijai darosi vis sunkiau surinkti pakankamai savanorių-sutartininkų, kad galėtų šiuos nuostolius kompensuoti. Nauja didelio masto mobilizacija, kuri galėtų įtraukti šimtus tūkstančių rusų, yra politiškai pavojinga, ir Kremliuje tai puikiai supranta.
Publikacijoje teigiama, kad Kremliaus šeimininkui reikalingas staigus padėties pasikeitimas, nes jis dar nėra pasirengęs priimti sprendimo, galinčio kelti grėsmę jo valdžiai.
„Atsakymas tampa vis akivaizdesnis: jei Rusija negali nugalėti Ukrainos kariuomenės, šią žiemą ji bandys palaužti ukrainiečius“, – nurodė autorius.
H.de Brettonas-Gordonas priminė, kad tokia taktika toli gražu nėra nauja. Rusija rėmė Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado smurto kampaniją ir savo akimis matė, kas vyksta, kai taikiniais tampa ligoninės, mokyklos ir gyvenamieji rajonai.
Ekspertas pažymėjo, kad matematika čia nesudėtinga: žudyti, žaloti ir gąsdinti civilius, kad jie patys pareikalautų valdžios užbaigti karą.
Sirijoje tai nesuveikė, ir, kaip mano autorius, Ukrainoje, tikėtina, taip pat nesuveiks.
7 Kyjivo tiltai
„The Telegraph“ analizė, pagrįsta ACLED duomenimis, rodo, kad dronų ir raketų smūgių Kyjivui dalis tarp visų smūgių Ukrainoje sparčiai auga. Duomenys pateikiami iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Autorius kaip akivaizdžius taikinius įvardijo septynis tiltus per Dnieprą. Kyjivas – didelis automobilių ir geležinkelių mazgas, todėl, jei miestą perkirstų per pusę, tai paralyžiuotų visą Ukrainos šiaurę.
Palyginimui gynybos žinovas siūlo įsivaizduoti, kad Londone būtų sunaikinti visi tiltai, o konkrečiai tie, esantys ant M25 žiedinio kelio. Pasekmes pajustų visa pietryčių Anglija.
„Tai nėra žmogaus, besiruošiančio užbaigti karą, elgesys. Tai diktatoriaus, ruošiančio savo gyventojus ilgesniam karui, veiksmai“, – dėstė H.de Brettonas-Gordonas.
Ukrainos patiriamą priešlėktuvinės gynybos šaudmenų trūkumą jis mato kaip esminę problemą. Pasak jo, Maskva tikrai apie tai žino. Todėl ji vis dažniau taikosi ne tik į karinius objektus, bet ir į infrastruktūrą, nuo kurios priklauso Kyjivo ir kitų miestų funkcionavimas.
Taip Rusija tikisi išsekinti priešininką. Ji gerokai didesnė už Ukrainą pagal gyventojų skaičių ir palaipsniui perorientavo ekonomiką į karinius poreikius.
Kremliaus vadovas pasirengęs aukoti savo karius. Jis mano, kad Rusija ilgiau ištvers nuostolius nei Ukraina – smūgius, o Vakarų vyriausybės – paramą Ukrainai.
„Klausimas ne tik tai, ar Ukraina išlaikys Pokrovską ar Lymaną. Klausimas, ar Didžiajai Britanijai ir Europai pakaks politinės ištvermės, kad Ukraina išsilaikytų ir kitais metais, ir dar po metų?“, – atkreipė dėmesį H.de Brettonas-Gordonas.
Aiškėja detalės: Rusija numetė bombas ant 2 autobusų Kramatorske – 30 žuvo
13:21
Rusijai ketvirtadienį smogus dviem autobusams Kramatorske, netoli fronto linijos Rytų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 30 žmonių, pranešė pareigūnai.
„Dabartiniais duomenimis, per šį rytą įvykdytą išpuolį prieš autobusus žuvusiųjų skaičius išaugo iki 30. Aštuoniolika žmonių buvo sužeisti“, – pranešė Donecko srities prokuratūra.
Gubernatoriaus administracija nurodė tuos pačius skaičius ir informavo, kad viešojo transporto eismas sustabdytas.
Po to, kai paaiškėjo, kad Rusijos pajėgos atakavo pirmąjį autobusą, Donecko srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas platformoje „Telegram“ negalėjo nuslėpti siaubo.
„12 gyvybių, kurias Rusija atėmė per vieną akimirką. Tai ne karo pasekmės ir ne sausa statistika. Tai žmonės, kuriuos nužudė Rusijos kariuomenė“, – piktinosi jis.
Kramatorsko miesto taryba pareiškė, kad tai – „dar vienas siaubingas Rusijos kariuomenės nusikaltimas prieš civilius gyventojus“.
„Rusai ir vėl smogė vietai, kurioje visiškai nėra jokių karinių taikinių“, – pridūrė ji.
Regioninės administracijos vadovas paragino Donecko srities gyventojus evakuotis į saugesnius Ukrainos regionus.
Kiek anksčiau paskelbtose nuotraukose matyti ant kelio šalia degančio autobuso karkaso išmėtyti kūnai bei nuolaužos.
Smogė aviacine bomba
Ukrainos nacionalinė policija teigė, kad rusai į autobusus smogė valdomąja aviacine bomba.
Kramatorskas yra vienas svarbiausių miestų rytinėje Donecko srityje, kurio Rusija dar nėra užėmusi ir kurį Maskva laiko savu.
Didžiąją karo dalį jis buvo Ukrainos kariuomenės logistikos ir tiekimo centras bei yra dalis vadinamosios „tvirtovių juostos“, kurią pajėgos stengiasi išlaikyti.
Rusijos pajėgoms priartėjus prie rytinio miesto pakraščio, likę civiliai raginami persikelti į saugesnes Ukrainos vietas.
Ketvirtadienio smūgis, suduotas 10 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos raketai pataikius į daugiabutį šiaurinėje Černihivo srityje žuvo 22 žmonės, įskaitant penkis vaikus.
