Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Visų kontaktų stebėsena baigta“: Rusija paskelbė, kuo sirgo maro instituto darbuotoja
19:07
Atsekusi visus moters, kuri, kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, mirė nuo maro, kontaktus, Rusija nenustatė jokių sveikatos problemų ar pavojingų mikroorganizmų, ketvirtadienį pranešė Sibiro Irkutsko srities gubernatorius.
„Visų kontaktų medicininė stebėsena (...) baigta“, – Rusijos valstybės remiamoje socialinėje platformoje „Max“ parašė gubernatorius Igoris Kobzevas.
„Nenustatyta jokių su infekcine liga susijusių sveikatos problemų“, – pažymėjo jis.
Susirgo „bendruomenėje įgyta pneumonija“?
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija pakėlė naikintuvus
22:55
Lenkija ketvirtadienio vakarą pakėlė karinę aviaciją ir paskelbė oro gynybos parengtį, Rusijai pradėjus oro smūgius prieš Vakarų Ukrainą, rašo naujienų portalas „TVP World“.
Lenkijos vyriausybinis saugumo centras (RCB) išsiuntė įspėjimus pietrytinės Pakarpacės ir rytinės Liublino vaivadijų, kurios abi ribojasi su Ukraina, gyventojams.
„Dėmesio! Rusijos oro ataka Ukrainos teritorijoje. Situacija stebima“, – rašoma pranešime.
„Lenkijos orlaiviai veikia Lenkijos oro erdvėje. Laukite tolimesnių pranešimų“, – priduriama įspėjime.
Lenkijos ginkluotosios pajėgos patvirtino, kad kariniai orlaiviai buvo pakelti reaguojant į Rusijos smūgius, nukreiptus į Vakarų Ukrainą. Taip pat buvo parengtos antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos.
Maždaug po 30 minučių RCB paskelbė atšaukiantis pavojų ir nurodė, kad Rusijos oro ataka prieš Ukrainą baigėsi, o grėsmės Lenkijos teritorijai nėra.
Putinas prakalbo apie laimėjimus Ukrainoje: Kremliaus pasakos prasilenkia su realybe
22:31
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, Kremliaus pareigūnai ir režimo propaganda nuolat apsimeta, kad Rusija bet kuriuo metu yra pasirengusi užbaigti savo agresyvų karą prieš Ukrainą. Kiekvieną kartą, kai Rusija kalba apie „pasirengimą užbaigti“ karą, beveik visada po to seka kokie nors Kremliaus reikalavimai, kurie neišvengiamai reiškia Ukrainos nuolaidas arba kapituliaciją. Naujausias toks atvejis nėra išimtis.
Dabar V.Putinas pareiškė esąs pasirengęs „kuo greičiau visa tai užbaigti“, jei Ukraina atiduos visą Donbasą, kurį Rusija jau kelerius metus nesėkmingai bando užgrobti.
2022 m. vasario mėnesį pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, V.Putinas gyrėsi, kad „specialioji karinė operacija“, kaip režimas vadina pradėtą karą, baigsis Rusijos pergale „maždaug per tris dienas“.
JAV pasiuntiniai su Ukraina aptars naują taikos pasiūlymą
21:18 Atnaujinta 23:00
Baltųjų rūmų specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris penktadienį susitiks su Ukrainos pareigūnais, kad „aptartų naują bendrą pasiūlymą, apimantį visus konflikto aspektus ir siekiantį užbaigti karą“.
Apie tai „Amerikos balso“ Ukrainos tarnybai pranešė aukšto rango JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnas.
Baltieji rūmai pridūrė, kad prie susitikimo dalyvių „prisijungs ir E3 grupės šalių nacionalinio saugumo patarėjai (Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos – red. past.), taip pat Europos Sąjungos ir NATO atstovai“.
Delegacija vyks į JAV
Šiandien Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos delegacija vyks į Jungtines Valstijas deryboms, numatytoms penktadienį ir šeštadienį: „Mūsų komanda šiandien yra Europoje, rytoj arba poryt ji bus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tikiuosi, kad visi svarbūs signalai bus perduoti.“
„Ukrainos derybininkų komanda rytoj (...) JAV turi susitikti su Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu“, – pareiškė V.Zelenskis žurnalistams balso pranešime.
„Susitikimas turėtų tęstis dvi dienas. Taip pat tikimės, kad prie mūsų derybų grupės prisijungs Europos komanda“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis teigė, kad derybose dalyvaus jo administracijos vadovas Kyryla Budanovas, taip pat Ukrainos aukščiausio rango pareigūnai: Rustemas Umerovas, Serhijus Kyslycia ir Davidas Arachamija.
JAV vadovaujamos taikos pastangos karui Ukrainoje užbaigti iš esmės įstrigo, Vašingtono dėmesiui nukrypus į konfliktą su Iranu, nors Ukraina teigia, kad Rusija suintensyvino oro smūgius visoje karo nuniokotoje šalyje.
Tačiau praėjusią savaitę V.Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nori atgaivinti šias pastangas ir bandys tarpininkauti, kad būtų surengtas naujas derybų su Ukraina ir Rusija ratas, kuris galėtų įvykti iki spalio pabaigos.
Kremlius praėjusį mėnesį pareiškė, kad trišalės derybos dėl karo užbaigimo galėtų įvykti spalio mėnesį.
Ankstesniuose derybų ratuose nebuvo padaryta apčiuopiamos pažangos siekiant taikos, nes Maskva nesutinka atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina atsidūrė aklavietėje, dėl kurios viena ar abi pusės gali eskaluoti situaciją, siekdamos ją pralaužti, ir perspėjo apie, jo vertinimu, labai pavojingą padėtį.
Bet koks eskalavimas tarp Maskvos ir Kyjivo, kariaujančių nuo 2022-ųjų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „galėtų greitai paversti dviejų šalių karą kur kas platesniu ir gerokai pavojingesniu regioniniu konfliktu“, savo paskutinėje turo po Europą stotelėje Portugalijoje sakė M.Rubio.
M.Rubio sakė, kad tai yra „itin pavojingas karas, nes, atvirai kalbant, šiuo metu atrodo, jog jis atsidūrė aklavietėje“.
„O aklavietės yra labai pavojingos“, – sakė jis, pažymėdamas, kad bet kuri pusė gali būti linkusi eskaluoti situaciją.
M.Rubio teigė, kad bandoma pasiekti susitarimą derybų keliu, ir „mes toliau stengsimės“.
Atsakydamas M.Rubio, V.Zelenskis teigė, kad Vašingtonas negali tuo pat metu derėtis su Rusija dėl būsimų ekonominių projektų ir kalbėti apie diplomatijos aklavietę.
Paklaustas, kokius ekonominius susitarimus Vašingtonas ir Maskva galėtų svarstyti, V.Zelenskis žurnalistams sakė, kad Ukraina „žino daug“, tačiau nėra pasirengusi viešai kalbėti šiuo klausimu.
„Aš tiesiog nesu pasirengęs apie tai kalbėti viešai ar išsamiai“, – sakė prezidentas, kurį cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Rusija apgadino svarbų Kyjivo energetikos objektą
20:55
Dėl ketvirtadienio vakarą įvykdytos Rusijos atakos buvo apgadintas vienas iš svarbių Kyjivo energetikos objektų. Apie tai pranešė Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis.
„Buvo užpultas vienas iš Kyjivo miestui svarbių energetikos objektų. Energetikai daro viską, kad greitai atkurtų elektros tiekimą. Šiuo metu Rusijos dronų ataka tęsiasi. Pasitelktos visos tarnybos“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Savo ruožtu „Ukrenergo“ pranešė, kad dėl priešo apšaudymo buvo apgadinti keli elektros tinklo elementai, užtikrinantys elektros tiekimą sostinei. Dėl šios priežasties kai kuriuose rajonuose elektros tiekimas nutrūko dideliam skaičiui vartotojų.
Tuo tarpu „Kyivvodokanal“ pranešė apie sumažėjusį slėgį vandentiekio tinkluose dalyje Kyjivo.
„Šiuo metu stebimas slėgio sumažėjimas sostinės dešinojo kranto dalies vandentiekio tinkluose. Kai kuriuose namuose galimas laikinas vandens tiekimo nutraukimas“, – pažymėjo „Kyivvodokanal“.
Rusija prakalbo apie artimiausius planus dėl taikos derybų
20:27
Rusija artimiausiu metu neketina atnaujinti derybų dėl karo su Ukraina užbaigimo tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida.
„Šiandien nėra jokių planų dėl kontaktų tokiu formatu. Tai, kas vyks toliau, priklauso ne nuo mūsų“, – sakė jis.
S.Riabkovas apkaltino Ukrainą dėl trišalių susitarimo susitikimų nutraukimo, tačiau kartu pabrėžė, kad Maskva išlieka atvira tokiems kontaktams.
Kiek anksčiau ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos pasiekė „strateginę aklavietę“, o jo užbaigimo diplomatinėmis priemonėmis perspektyvos šiuo metu „nėra matomos“. Jis perspėjo, kad dabartinė situacija kelia grėsmę „konflikto eskalacijai“, kuri galiausiai „gali paveikti kitas šalis ir peraugti į didesnę konfrontaciją“. Tuo pat metu M.Rubio pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos tebėra pasirengusios prisidėti prie taikos susitarimo sudarymo.
Rugsėjo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pasiūlymai atnaujinti derybas su Ukraina išlieka „ant stalo“, tačiau dėl masinės dronų atakos naktį prieš pagrindinę Valstybės Dūmos rinkimų dieną jam teks pagalvoti apie atsaką. Kartu valstybės vadovas tvirtino, kad Rusija yra pasirengusi grįžti prie dialogo po balsavimo, o jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Kremlius spalio mėnesį „tikisi trišalio susitikimo“ dėl sureguliavimo dalyvaujant JAV.
Apie derybas tokiu formatu pranešė ir Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas, tą patį mėnesį įvardijęs kaip galutinį terminą.
Tačiau procesui įtakos turėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytas įstatymas dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai. Tuomet D.Peskovas sakė, kad tai „apsunkina pastangas“ ieškoti sprendimo ir „nėra prielaidų žengti į taikos derybų kelią“.
Pietų Korėjai atšaukus ambasadorių, Kyjivas teigia vis dar esąs atviras dialogui
20:17
Ukraina nori, kad santykiuose su Pietų Korėja diplomatija nugalėtų emocijas, ketvirtadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministerija po to, kai Seulas atšaukė savo ambasadorių iš Kyjivo.
„Esame įsitikinę, kad diplomatija turi nugalėti emocijas“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.
„Nepaisant Seulo sprendimo atšaukti savo ambasadorių, Ukraina tebėra atvira konstruktyvaus dialogo atkūrimui – net jei tai užtruks“, – pridūrė jis.
Gilėjant diplomatiniam ginčui dėl Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Seului, Pietų Korėja anksčiau ketvirtadienį pareiškė atšaukianti savo ambasadorių iš Ukrainos.
„Vyriausybė nusprendė atšaukti savo ambasadorių iš Ukrainos. Vyriausybė tikisi, kad visi neišspręsti abiejų šalių klausimai bus sureguliuoti taikiai, ir šiuo tikslu tęs konsultacijas su Ukrainos puse“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Nesutarimai tarp šalių kilo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusį mėnesį atskleidus informaciją apie belaisvių perdavimą, o tai sukėlė Seulo pasipiktinimą, nes, anot pareigūnų, taip kilo pavojus jų šeimoms Šiaurės Korėjoje.
Sprendimas atšaukti ambasadorių priimtas ir šią savaitę pasirodžius žiniasklaidos pranešimams, kuriuose teigiama, kad liepą ir rugpjūtį iš Pietų Korėjos į Rusiją buvo išgabenta daugiau kaip 176 tūkst. tonų degalų, daugiausia dyzelino. Dėl to Seulas sulaukė kaltinimų padedant Maskvai spręsti degalų stygiaus problemą.
Rusijai 2022 metais pradėjus invaziją į Ukrainą, Šiaurės Korėja tapo svarbia Kremliaus sąjungininke. Ji pasiuntė karius paremti Maskvos karo veiksmų mainais į ekonominę naudą ir karines technologijas.
Pietų Korėjos žvalgybos agentūra pernai skaičiavo, kad kare žuvo apie 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o, naujesniais vertinimais, žuvusiųjų ar sužeistųjų skaičius siekia apie 6 tūkstančius.
Dėl ginčo, kilusio po V.Zelenskio pareiškimų, komplikavosi ir Ukrainos viltys gauti ginklų iš Seulo.
Pietų Korėja iki šiol netiekia Ukrainai letalinės ginkluotės, remdamasi šalyje galiojančiu draudimu teikti karinę pagalbą kariaujančioms valstybėms.
Seulas jau anksčiau buvo išsikvietęs Kyjivo ambasadorių bei pagrasinęs neįvardytomis „tolesnėmis priemonėmis“, o prezidentas Lee Jae-myungas pareikalavo oficialaus atsiprašymo dėl atskleistos informacijos apie belaisvius.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šį incidentą pavadino „diplomatiniu nesusipratimu“.
Įtampą dar labiau padidinti grasina šią savaitę britų laikraštyje „The Guardian“ pasirodęs straipsnis su kaltinimais dėl degalų tiekimo Rusijai, Ukrainai smūgiuojant naftos perdirbimo gamykloms giliai Rusijos teritorijoje, o Maskvai rengiant rekordiškai daug raketų atakų.
V.Zelenskio patarėjas šią savaitę pareiškė, kad įtariamas dyzelino tiekimas visiškai prieštarauja Pietų Korėjos sankcijų politikai, o Seulas šiuos žodžius įvertino kaip „faktiškai neteisingus“ ir nederamus.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Pietų Korėja priklauso šalių koalicijai, taikančiai griežtesnę eksporto kontrolę Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.
Visgi Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad net jei degalai ir būtų buvę iš Pietų Korėjos – o tai, jos teigimu, nėra įrodyta, – jie nepažeistų šalyje taikomo eksporto draudimo.
„Naftos perdirbimo produktams, įskaitant komercinį dyzeliną ir aviacinį kurą, minėtiems „The Guardian“ publikacijoje, netaikoma Pietų Korėjos eksporto kontrolė Rusijai“, – nurodoma pranešime, priduriant, kad nuo karo pradžios bendras eksportas į Maskvą sumažėjo daugiau nei perpus.
Nausėda apie karius prie Rusijos sienos: „Geriau jau apsisaugoti labiau, negu neapsisaugoti“
19:13
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu 15min sako, kad sprendimas pasitelkti karius valstybės sienos su Rusija ties Kaliningradu apsaugai sustiprinti yra būtinas ir buvo priimtas bendrai pasitarus. Tai esą nėra vien vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno iniciatyva.
„Jis (M.Katelyno prašymas – red. past.) buvo suderintas su visais. Priimant šį sprendimą visi dalyvavome ir visi sutarėme, kad reikia reaguoti būtent taip“, – 15min laidai „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
Ar toks sprendimas negali dar labiau padidinti įtampos su Rusija, kuri jau atvirai grasina panaudoti branduolinį ginklą Kaliningradui apginti, ir pakurstyti žmonių baimės?
„Aš nemanau, kad žmonėms reikėtų pasiduoti baimėms, nes tai kaip tik yra nukreipta, kad tų baimių būtų mažiau, kad galimų provokacijų, galimų incidentų būtų mažiau.
Manau, kad geriausia politika yra pasiruošti iš anksto. Gal kitą kartą geriau ir pernelyg apsidrausti, o ne kažkam atsitikus mojuoti vėzdais ir sakyti – o, kažkas nesuveikė. Geriau jau apsisaugoti labiau, negu neapsisaugoti, reaguoti pavėluotai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Plačiau skaitykite ČIA.
JK karinių oro pajėgų bazės tvoroje – skylė: sučiupo du latvius
18:11 Atnaujinta 18:31
Dėl įtariamo neteisėto įsibrovimo į karinių oro pajėgų (RAF) bazę Kembridžšyre (Jungtinė Karalystė) sulaikyti du šioje šalyje gyvenantys Latvijos piliečiai.
Du vyrai buvo pastebėti praėjusią naktį, kai saugumo patruliai netoli „RAF Molesworth“ bazės aptiko paliktą transporto priemonę ir nedidelį perimetro tvoros pažeidimą. Abu vyrai buvo surasti ir sulaikyti 2 valandą nakties, skelbia JK žiniasklaida.
Policijos pranešime teigiama, kad šį įvykį tiria kovos su terorizmu padalinio pareigūnai.
Koks buvo ankstesnis incidentas
Incidentas įvyko praėjus vos daugiau nei savaitei po plačiai nuskambėjusios saugumo problemos netoli „RAF Fairford“ bazės, todėl tai dar labiau didina susirūpinimą dėl JK oro pajėgų bazių saugumo.
Londono kovos su terorizmu policijos komandos vadovė Helen Flanagan sakė:
„Puikiai suprantame pastaruoju metu išaugusį susidomėjimą ir susirūpinimą dėl karinių objektų, tačiau šiame etape nėra nieko, kas rodytų, jog šis incidentas būtų susijęs su praėjusios savaitės įvykiais „RAF Fairford“ bazėje.
Mūsų tyrimas dėl šio incidento yra pačioje pradinėje stadijoje. Didelė jo dalis skirta išsiaiškinti galimus motyvus, kodėl šie vyrai buvo objekte, tačiau privalau pabrėžti, kad šiuo metu neatmetame jokių versijų, o tyrimas intensyviai tęsiamas.
Kaip visada, prašyčiau visuomenės išlikti budriems ir, pastebėjus ką nors įtartino, kreiptis į policiją.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Marco Rubio: aklavietė kare Ukrainoje yra labai pavojinga
17:31
Rusija ir Ukraina atsidūrė aklavietėje, dėl kurios viena ar abi pusės gali eskaluoti situaciją, siekdamos ją pralaužti, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, perspėjęs apie, jo vertinimu, labai pavojingą padėtį.
Bet koks eskalavimas tarp Maskvos ir Kyjivo, kariaujančių nuo 2022-ųjų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „galėtų greitai paversti dviejų šalių karą kur kas platesniu ir gerokai pavojingesniu regioniniu konfliktu“, savo paskutinėje turo po Europą stotelėje Portugalijoje sakė M. Rubio.
Anksčiau ketvirtadienį Ukraina apkaltino Rusiją sąmoningu taikymusi į civilius, kai pafrontės mieste Kramatorske susprogdinus du autobusus žuvo 30 žmonių. Tai buvo viena daugiausiai aukų nusinešusių atakų per kelias savaites.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad ši ataka „neliks be atsako“.
M. Rubio sakė, kad tai yra „itin pavojingas karas, nes, atvirai kalbant, šiuo metu atrodo, jog jis atsidūrė aklavietėje“.
„O aklavietės yra labai pavojingos“, – sakė jis, pažymėdamas, kad bet kuri pusė gali būti linkusi eskaluoti situaciją.
M. Rubio teigė, kad bandoma pasiekti susitarimą derybų keliu, ir „mes toliau stengsimės“.
Maro instituto darbuotojos motina: „Mano dukrą pražudė“
16:33
Rusijos laboratorijos darbuotojos, mirusios dėl įtariamo užsikrėtimo plaučių maru, motina kaltina gydytojus „leidus dukrai mirti“.
28 metų Darja Šipilova mirė spalio 2 d. po incidento Irkutsko kovos su maru tyrimų institute Sibire – aukšto saugumo įstaigoje, besispecializuojančioje ypač pavojingų biologinių grėsmių srityje.
64 metų Svetlana Šipilova, Darjos motina, spalio 5 d. dar buvo karantinuota vienoje iš Irkutsko ligoninių. S. Šipilova leidiniui „Glubina“ pasakojo, kad kasdien iš jos imami mėginiai ir tepinėliai.
„Kažką tikrina, ieško. Galbūt bijo kokios nors kitos infekcijos, kad mes ten kokio nors kovido nepasigautume“, – sakė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
