Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Cinizmo viršūnė: Rusija paskelbė savo taikinių Ukrainoje sąrašą
13:59 Atnaujinta 14:38
Rusija toliau išsisukinėja nuo tiesaus atsakymo apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sekmadienį paskelbtas energetines paliaubas.
Rusijos propagandiniai žurnalistai uždavė Kremliaus atstovui spaudui Dmitrijui Peskovui klausimą apie tai, kodėl Rusijos pajėgos atakuoja taikinius Ukrainoje, ir ar tai reiškia, kad Maskva nėra patenkinta Trumpo sprendimu.
Spaudos sekretorius pareiškė, kad D.Trumpo pasiūlymas dėl paliaubų tariamai „nebuvo konkretizuotas“.
„Trumpo pasiūlytos energetikos srities paliaubos nebuvo konkretizuotos, todėl negalima teigti, kad Rusija jų nesilaiko“, – išsisukinėjo jis.
Jo teigimu, esą darbas šia kryptimi tęsiasi.
„O kas buvo pareikšta? Koks apibrėžtas energetinių paliaubų sutarties perimetras, ką tai reiškia? Ar tai buvo konkretizuota?“ – provokavo jis. Išgirdęs neigiamą atsakymą, jis patvirtino: „Jūs visiškai teisūs. Todėl darbas šia kryptimi tęsiasi.“
Tai – jau trečia diena, kai Kremlius paskelbia lakonišką pranešimą apie energetines paliaubas, kurių Ukrainos ginkluotosios pajėgos paiso jau dvi dienas ir neatakuoja Rusijos naftos perbimo gamyklų bei infrastruktūros objektų.
Pasidalijo atakuotų objektų sąrašu
Tačiau Maskva toliau žaidžia pagal savo taisykles. Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija net pasidalijo objektų, kurie praėjusią naktį buvo užpulti Ukrainoje, sąrašą.
Institucijų teigimu, šįkart buvo panaudoti „didelio tikslumo antžeminiai ginklai“ ir „tolimojo nuotolio smogiamieji dronai“. Daugiausia šių objektų – susiję su energetikos infrastruktūra, esantys Kyjive, Kyjivo ir Charkivo srityse.
Pirmiausia pranešta apie „Ukrsibbank“ duomenų apdorojimo centro ir Darnycios šiluminės elektrinės sunaikinimą. Taip pat informuojama, kad Rusijos pajėgos sudavė smūgį Tripolio šiluminei elektrinei, „Kyjivska“ elektros pastotei, Charkivo šiluminei elektrinei ir Zmijivo elektrinei.
Smūgius prieš Ukrainos energetikos objektus patvirtino ir Kyjivas. Kaip pranešė šalies ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, Ukrainos sostinėje Rusija atakavo visas tris šilumines sostinėje.
Nors prezidentas Volodymyras Zelenskis dar pirmadienį pabrėžė, kad Rusija spėjo faktiškai pažeisti paliaubų sąlygas, užpuldama Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, D.Trumpas nesutiko apkaltinti Rusijos.
Ankčiau trečiadienį V.Zelenskis pareiškė, kad Rusijos smūgiai, palikę 600 tūkst. žmonių be elektros, buvo suduoti sąmoningai, nepaisant D.Trumpo paskelbtų energetinių paliaubų.
„Tikslinis Rusijos balistinių raketų smūgis konkrečiai į energetikos infrastruktūrą – būtent tą infrastruktūrą, kuriai taikomos JAV prezidento paskelbtos paliaubos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos lyderis.
„Smūgis buvo visiškai apgalvotas ir savo mastu demonstratyvus – Rusija dar niekada nebuvo parodžiusi tokios atviros nepagarbos Jungtinėms Valstijoms“, – pabrėžė V.Zelenskis ir pridūrė, kad, matyt, Rusija nelaiko Amerikos lyderio pareiškimų įtikinimais.
Muskas pareiškė, kad ne jis atsakingas už palydovinio ryšio veikimo ribojimus Ukrainoje
23:47
Bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pareiškė, kad nepriima sprendimų dėl „Starshield“ terminalų veikimo ribojimų Ukrainoje. Socialiniame tinkle X jis pabrėžė, kad „Starshield“ ir „Starlink“ yra skirtingos sistemos, priklausančios skirtingiems savininkams.
„Starshield“ sistemos priklauso JAV vyriausybei ir yra jos valdomos. Bet kokius greičio ar naudojimo ribojimus nustato JAV kariuomenė, o galutinį sprendimą priima JAV prezidentas“, – teigė E.Muskas.
Pasak jo, „Starlink“ yra komercinė paslauga, priklausanti „SpaceX“ ir valdoma šios bendrovės. Ją galima naudoti civilinei veiklai arba gynybai, tačiau ne puolamosioms karinėms operacijoms.
„Komercinei bendrovei tai būtų nederama“, – rašė E.Muskas.
„Starlink“ ir „Starshield“ yra du „SpaceX“ palydovinio ryšio tinklai. Jie naudoja tuos pačius palydovus, tačiau skiriasi jų paskirtis, apsaugos lygis ir naudotojai.
„Starlink“ skirtas vartotojų ir civiliniam ryšiui. Jis suteikia interneto prieigą privatiems bei pramonės naudotojams, įskaitant laivybos ir aviacijos sektorius. Šiuo ryšiu taip pat naudojasi skubiosios pagalbos tarnybos ir kariškiai, tarp jų – Ukrainos pajėgos. Tinkle taikomas standartinis šifravimas ir civilinėms paslaugoms būdingos apsaugos nuo ryšio perėmimo bei kibernetinių atakų priemonės.
„Starshield“ yra karinis ir valstybinis tinklas, naudojamas nacionalinio saugumo, gynybos, žvalgybos operacijoms bei valstybės institucijų ryšiui. Juo naudojasi JAV vyriausybės institucijos, įskaitant Gynybos departamentą, Kosmoso pajėgas ir Nacionalinį žvalgybos biurą, taip pat oficialiai patvirtinti partneriai, pavyzdžiui, Ukrainos gynybos pajėgos pagal sutartis su Pentagonu. Šio ryšio apsauga sustiprinta, numatytos apsaugos nuo slopinimo priemonės.
Ryšio ribojimai Ukrainai: kas žinoma
Trečiadienio naktį iš Ukrainos kariškių pradėjo plaukti pranešimai apie nutrūkstantį ryšį su „SpaceX“ palydoviniais terminalais, sumontuotais greitaeigiuose dronuose. Pranešta, kad ryšys nutrūkdavo dronams skrendant 72–160 km per valandą greičiu.
Dronas toliau skrisdavo, tačiau nebegausdavo operatoriaus komandų. Sumažėjus greičiui, ryšys atsikurdavo. Dėl šių sutrikimų buvo sustabdyta daug vidutinio nuotolio operacijų.
Dėl terminalų veikimo ribojimų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į E.Muską. Jis pavadino tai didele klaida ir paragino ištaisyti padėtį, jei ji susidarė dėl techninės klaidos.
Zelenskis: nei Trumpas, nei Muskas, nei kas nors kitas negali rinkti Ukrainos prezidento
22:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė neketinantis atsistatydinti, nes jaučia atsakomybę už šalį karo metu. Interviu britų žurnalistui Piersui Morganui jis pabrėžė, kad Ukrainos prezidentą gali rinkti tik jos piliečiai, skelbia „Clash Report“.
„Nei Trumpas, nei Muskas, nei kas nors kitas pasaulyje negali rinkti Ukrainos prezidento. Tai gali padaryti tik Ukrainos piliečiai“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas atmetė galimybę surengti rinkimus iki karo veiksmų pabaigos. Paklaustas, ar galėtų savo noru atsistatydinti, jis atsakė: „Žinoma, ne. Tai mano atsakomybė.“
V.Zelenskio teigimu, kai kurie įtakingi žmonės nori jį pakeisti, nes jis niekada nepripažins Ukrainos žemės Rusijos teritorija.
„Jei mane nušalins nuo valdžios, esu tikras, kad naujasis vadovas – vyras ar moteris – gins mūsų šalį. Nes tai mūsų namai“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar Ukraina gali laimėti be amerikiečių paramos, prezidentas pareiškė: „Jokiomis aplinkybėmis neprarasime savo nepriklausomybės.“
V.Zelenskis taip pat sakė, kad JAV saugumo garantijose Ukrainai turėtų būti numatytas amerikiečių smūgis Rusijai, jei ši vėl užpultų Ukrainą.
„Jei Putinas užpuls Ukrainą, Trumpas smogs Putinui. Jei tai bus užrašyta dokumente, tai ir bus saugumo garantija“, – aiškino prezidentas.
Ukrainos vadovas sako, kad jaučiasi išduotas dėl Trumpo susitarimo dėl rusiško dyzelino
21:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pripažino pasijutęs išduotas, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą dėl dyzelino tiekimo su griežtų sankcijų dėl karo sulaukusia Maskva.
Žurnalisto Pierso Morgano paklaustas, ar jaučiasi išduotas, V.Zelenskis atsakė: „Tiesą sakant, taip, atvirai kalbant, bet viskas yra kiek sudėtingiau nei vien mano emocijos ar jausmai.“
JAV prezidentas praėjusią savaitę paskelbė kalbėjęsis su prezidentu Vladimiru Putinu ir sutaręs, kad Rusija tieks didelius dyzelino kiekius į pasaulinę rinką. Šiuo žingsniu siekiama sumažinti kainas, kurios šoktelėjo į viršų JAV vasario 28 dieną pradėjus karą Irane.
Ukrainos prezidentas pasmerkė šį žingsnį, o tai paskatino D.Trumpą šeštadienį paraginti Ukrainą išsirinkti naują lyderį.
Baltųjų rūmų šeimininkas sekmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ netikėtai paskelbė, jog abi pusės sutinka nutraukti savo niokojančius tolimojo nuotolio smūgius elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms.
Tuo metu Ukrainos lyderis pareiškė, jog Kremlius nenori sutikti su paliaubomis, ir pabrėžė, kad Maskva pirmadienį, jau po D.Trumpo paskelbimo apie paliaubas, surengė išpuolius prieš šešis energetikos objektus.
Zelenskis ragina Muską vėl įjungti „Starlink“ sistemą
21:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino JAV technologijų magnatą Eloną Muską atkurti mūšio lauke naudojamą „Starlink“ sistemą, kuri, Kyjivo teigimu, buvo sulėtinta.
„Taigi jie išjungė. Tai jų sprendimas“, – JK žurnalistui Piersui Morganui sakė V.Zelenskis, paklaustas, kokią žinią norėtų perduoti E.Muskui dėl sistemos, padedančios Ukrainos kariuomenei smogti Rusijos okupuotoms teritorijoms ir valdyti perėmimo dronus.
„Tikiuosi, kad tai klaida, galbūt didžiulė techninė problema. Nežinau, bet mes prašome tai padaryti, įjungti (ją)“, – kalbėjo jis.
Anksčiau trečiadienį V.Zelenskio patarėjas technologijų klausimais pranešė, kad naktį iš antradienio į trečiadienį daliai „Starlink“ terminalų pritaikyti apribojimai, o tai paveikė Kyjivo galimybes gintis nuo reaktyvinių Rusijos dronų.
Ukraina ryšiams mūšio lauke naudoja „SpaceX“ savininko E.Musko valdomą palydovinę sistemą, tačiau šis technologijų magnatas nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-aisiais ne kartą keitė savo poziciją dėl besiginančios šalies.
„Starlink“ ar E.Muskas po Ukrainos pareiškimų komentarų kol kas nepateikė.
Ukraina naudoja „Starlink“ terminalus palydoviniam interneto ryšiui užtikrinti kaip alternatyvą radijo ryšio valdymui savo dronams.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį socialiniuose tinkluose parašė, kad Ukraina ir Rusija susitarė dėl paliaubų energetikos srityje.
Tačiau Ukraina pranešė, kad antradienio vakarą Rusijos raketa smogė Kyjivo elektrinei.
V.Zelenskis rugpjūtį teigė, kad Kyjivas siekia sukurti alternatyvą „Starlink“ partnerystėje „su viena Europos šalimi“, kurios jis neįvardijo.
Kremlius užsiminė apie galimą Putino ir Trumpo susitikimą Kinijoje
20:37
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas per Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikimą Kinijoje kol kas nesuderintas. Tačiau, jei abu vadovai dalyvaus renginyje, galimybė surengti derybas bus aptariama, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida, rašo UNIAN.
„Jei jie abu bus Kinijoje, tuomet, žinoma, galima manyti, kad tokio susitikimo galimybė bus aptariama“, – sakė D.Peskovas.
Komentuodamas galimą trišalį V.Putino, D.Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimą, Kremliaus atstovas teigė, kad kol kas neaišku, ar pavyks suderinti jų darbotvarkes ir kokios temos galėtų būti aptariamos.
„Yra bendras noras surengti tokį susitikimą, tačiau kol kas nežinome, kiek sutampa vadovų darbotvarkės, ir iš tiesų dar nežinome, kokia galėtų būti tokio susitikimo darbotvarkė. Tačiau visi sutaria, kad jis būtų labai naudingas“, – tvirtino D.Peskovas.
2026 metų APEC viršūnių susitikimas numatytas lapkričio 18–19 dienomis Kinijos Guangdongo provincijoje esančiame Šendžene. Tikimasi, kad jame dalyvaus D.Trumpas, Xi Jinpingas ir V.Putinas.
Nepaisant „tam tikrų sunkumų“, Ukraina kliaujasi partneryste su JAV, sako Zelenskis
20:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis kliaujasi „partneryste su Jungtinėmis Valstijomis“, tačiau pripažino, kad Kyjivas patiria „tam tikrų sunkumų“.
Susitikęs su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Andy Burnhamu Dauningo gatvėje Londone, V.Zelenskis teigė, kad Ukraina šiandien patyrė „masinių atakų, ir gaila, kad mes taip pat susidūrėme su tam tikrais sunkumais, kuriuos noriu aptarti su Andy – dėl „Starlink“ ir žvalgybos“.
„Buvo daug įvairių netikėtumų, kurių negali tikėtis, kai palaikai tikrą partnerystę, o mes kliaujamės partneryste su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.
Žiniasklaida skelbė, kad FTB direktorius atvyko į Rusiją, tačiau jis nebuvo palikęs JAV
19:40 Atnaujinta 21:47
Žiniasklaidoje paskelbta informacija, kad JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Kashas Patelis atvyko į Rusiją derybų, pasirodė neteisinga. Tuo metu jis dalyvavo teisėsaugos darbuotojams skirtame renginyje Virdžinijoje.
Apie tariamą FTB direktoriaus atvykimą į Rusiją buvo paskelbta remiantis „MS NOW“ šaltiniams priskirta informacija. Pranešime teigta, kad K.Patelis atvyko susitikti su Rusijos atstovais, tačiau nei derybų temos, nei dalyviai nebuvo nurodyti.
Vėliau paaiškėjo, kad K.Patelis yra JAV. Jo pasisakymą renginyje Virdžinijoje transliavo vietinis „ABC News“ partneris – televizijos kanalas WSET. Skrydžių stebėjimo platformos „Flightradar“ duomenimis, jo lėktuvas taip pat buvo Virdžinijoje.
Apie planuojamą K.Patelio kelionę į Rusiją žiniasklaida rašė dar liepą. Tuomet skelbta, kad vizitas numatytas spalio 14–15 dienomis, o FTB direktorius planuoja apsilankyti Maskvoje ir Sankt Peterburge. Susitikimų darbotvarkė nebuvo žinoma, taip pat nebuvo aišku, ar jis susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Pranešimai apie planuojamą kelionę sukėlė susirūpinimą JAV. Daugelis esamų ir buvusių FTB bei Teisingumo departamento darbuotojų nerimavo dėl vizito ir stebėjosi pasirinktu jo laiku.
Atstovų Rūmų demokratai Jamie Raskinas iš Teismų komiteto ir Jimas Himesas iš Žvalgybos komiteto kreipėsi į K.Patelį, ragindami dėl nacionalinio saugumo atšaukti kelionę. Skelbiant šią informaciją jis į laišką nebuvo atsakęs, o FTB viešai nebuvo patvirtinęs kelionės planų.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas žiniasklaidai sakė, kad Ukrainos atstovai apie planuojamą vizitą nebuvo informuoti, su jais nebuvo konsultuotasi ir jie nežinojo, kodėl K.Patelis ketina vykti į Rusiją.
FTB direktoriai Rusijoje lankėsi ir anksčiau – paskutinį kartą 2013 metais ten vyko Robertas Muelleris. Tačiau, pasak esamų ir buvusių biuro darbuotojų, rengiant ankstesnes keliones FTB viduje būdavo daugiau informacijos apie jų tikslus ir planavimą. Du buvę FTB darbuotojai teigė negalintys įvardyti įtikinamos priežasties, kuri nusvertų praktinę K.Patelio kelionės į Rusiją būtent šiuo metu riziką.
2025 metų vasarį pradėjęs vadovauti biurui, K.Patelis Rusijos atžvilgiu pasirinko kitokį požiūrį nei jo pirmtakai: užuot laikęs Maskvą vien priešininke, jis ieškojo sričių, kuriose abi šalys galėtų bendradarbiauti, įskaitant kovą su tarptautiniu nusikalstamumu ir kibernetiniu sukčiavimu.
Maskva kaltina Kyjivą dronais smogus dviem naftos perdirbimo gamykloms, šis tai neigia
19:37
Rusija trečiadienį pareiškė, kad Ukraina dronais atakavo dvi naftos perdirbimo gamyklas jos teritorijoje, ir apkaltino ją pažeidus JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas „energetines paliaubas“.
Kyjivas šiuos kaltinimus neigia.
„Šiandien Kyjivo režimas atakavo dvi naftos perdirbimo gamyklas Saratovo ir Riazanės srityse“, – Rusijos naujienų agentūros citavo už energetiką atsakingą vicepremjerą Aleksandrą Novaką.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas šį kaltinimą atmetė kaip pramanytą ir pareiškė, kad smūgiai kliudė kitus objektus, „tačiau naftos perdirbimo gamyklos nebuvo atakuotos“.
„Jei rusai būtų tokie kvaili, kad pultų“: NATO vadovas įvertino, kokia yra greitos Rusijos atakos grėsmė
18:51
NATO nemato tiesioginės grėsmės Aljanso teritorijai iš Rusijos pusės, per vizitą Estijoje pareiškė generalinis sekretorius Markas Rutte. Pasak jo, ilgalaikė grėsmė Rusija išlieka, tačiau šiuo metu ji yra „ne pačioje geriausioje padėtyje“. Rusijos Europoje vykdomą hibridinį karą M. Rutte pavadino „silpnumo požymiu“.
Jo teigimu, NATO kol kas nemato tokių pajėgų telkimo, kurias Rusija galėtų panaudoti įsiveržimui į Aljanso šalių teritoriją. Tačiau, pasak jo, jei tai bus pastebėta, „mes į tai sureaguosime“. Anot M. Rutte, tai būtų matyti, jei „rusai būtų tokie kvaili, kad pultų“.
„Todėl šios temos plačiau nenagrinėsiu, bet galite būti tikri – mes ginsimės, – sakė M. Rutte. – Ginsime kiekvieną NATO šalių teritorijos centimetrą, nesvarbu, ar ten gyvena žmonės, ar ne, ar tai būtų netoli Paryžiaus, Talino, Vašingtono, ar Otavos... Turime visus būtinus planus, esame tam pasirengę. Mūsų priešakinės sausumos pajėgos dislokuotos palei visą rytinį NATO flangą.“
M. Rutte priminė pirmadienį nuskambėjusį NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado Alexuso Grynkewicho pareiškimą. Šis teigė, kad bandymo pulti bet kurią NATO šalį atveju Aljanso pajėgos visiškai sunaikins „absoliučiai viską“, kas bus pasitelkta agresijai.
M. Rutte taip pat patikino, kad Aljansas turi visas būtinas priemones reaguoti į Rusijos keliamas hibridines grėsmes. Jo žodžiais, Rusija „labai norėtų, kad mes apie tai ištisas dienas diskutuotume, nervintumėmės ir rengtume dėl to spaudos konferencijas“.
„Tačiau mes to nedarysime. Reaguosime ten, kur reikės... Jūs ne visada tai pamatysite, jie (atsakomieji veiksmai - red. past.) ne visada bus paviešinti, ir tai ne visada bus atsakas pagal principą „akis už akį“. Kartais reakcija bus simetriška, kartais – asimetriška.“
Zelenskį priėmė karalius Karolis III
18:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinėje Karalystėje susitiko su karaliumi Karoliu III. Apie tai spalio 14 dieną pranešta oficialiame Ukrainos valstybės vadovo „Telegram“ kanale.
„Dėkoju Jo Didenybei karaliui Karoliui III už audienciją. Man svarbu turėti galimybę asmeniškai padėkoti už tvirtą paramą Ukrainai. Vertiname visą Jungtinės Karalystės pagalbą“, – parašė prezidentas V. Zelenskis.
Anksčiau Ukrainos valstybės vadovas buvo pranešęs, kad, be audiencijos pas karalių Karolį III, jo darbotvarkėje numatytas ir susitikimas su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Per jį šalys turėtų aptarti platų saugumo klausimų spektrą ir parengti sprendimus Ukrainos stiprinimui.
Trumpas prakalbo apie naują prezidentą
V. Zelenskio vizitas Londone vyksta paaštrėjus jo santykiams su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Šis, sukritikavęs sprendimą leisti tiekti rusišką dyzelinį kurą, pareiškė, kad „Ukrainai laikas pasirinkti naują prezidentą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
