Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Ten jie jau cypia“: Putinas pirmą kartą prabilo apie šiuos Ukrainos smūgius
10:54
Susitikime su organizacijos „Delovaja Rosija“ nariais Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pirmą kartą pakomentavo Ukrainos smūgius technologijų milžinių „Yandex“ ir „Sberbank“ duomenų centrams.
Šalies vadovas išsamiau šios temos neanalizavo – apie atakas, kurios sukėlė paslaugų sutrikimus visoje Rusijoje, jis užsiminė kaip apie mažareikšmį įvykį.
V.Putino teigimu, Rusija jau davė atsaką už smūgius duomenų centrams ir „ten jie jau cypia“.
Kremliaus vadovas taip pat sureagavo į bendrovės „Wildberries“ įkūrėjos Tatjanos Kim kalbą, kurioje ji užsiminė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakas prieš jai priklausančios įmonės sandėlius.
Ji padėkojo vyriausybei už pagalbą, suteiktą mokesčių atidėjimų ir priežiūros reikalavimų sušvelninimo forma. Jos teigimu, „Wildberries“ sugebėjo „tiesiog per porą mėnesių pertvarkyti daugelį sprendimų“.
„Labai džiaugiamės, kad galutiniai vartotojai savo kailiu nepatyrė visų tų dalykų, kurie vyko nuo šių metų liepos vidurio“, – pridūrė T.Kim.
Savo ruožtu V.Putinas ėmė dėstyti, kad Ukraina nuolat „žengia tam tikrus žingsnius, kuriuos, atvirai kalbant, mes tikriausiai turėjome numatyti, tačiau manėme, kad iki to jie nesusivoks“.
Pasak jo, taip nutiko su naftos perdirbimo gamyklomis, o dabar ta pati situacija pasikartojo ir su elektroninės prekybos platformomis.
„Jie žengė pirmąjį žingsnį, mes pradėjome atsakinėti, dabar jie jau cypia ir dėl energetikos, ir dėl kitų objektų, įskaitant duomenų centrus, ir taip toliau. Jie patys pradėjo, nereikėjo pradėti“, – pabrėžė V.Putinas.
Kaip pažymėjo naujienų portalas „Agentstvo“, tai – pirmoji Kremliaus vadovo reakcija į Ukrainos smūgius „Yandex“ ir „Sber“ duomenų centrams.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo atakuoti bendrovės „Yandex“ centrus spalio 8 d. ir jau smūgiavo trims iš keturių didžiausių bendrovės duomenų centrų.
Trečiadienį pirmą kartą buvo atakuotas „Sberbank“ duomenų centras, kurį Rusijos valdžia planavo paversti didžiausiu Europoje. Pranešame, kad visi šie smūgiai sukėlė didžiausių paslaugų veiklos sutrikimus.
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos taip pat taikėsi į „Yandex“ duomenų centrą Vladimiro srityje, maždaug už 500 km nuo Ukrainos sienos.
Rusija dronais smogė turgui Charkive: 2 negyvi, 14 sužeistų
11:11
Rusijos kariuomenė paleido dronus į du Charkivo rajonus. Po smūgių kilo gaisras.
Pasak Charkivo mero Ihorio Terechovo, Rusijos pajėgos sudavė smūgį turgui. Du iš žuvusiųjų – prekybvietės darbuotojai.
Naujausiais duomenimis, dar 14 asmenų nukentėjo po Rusijos smūgių.
Vieną iš vyrų medikams pavyko atgaivinti, tačiau jo būklė tebėra kritiška. Šiuo metu jis yra operacinėje, kur gydytojai kovoja už jo gyvybę.
Pataikymo vietose dirba skubiosios pagalbos ir specializuotos tarnybos, kurios likviduoja Rusijos atakos padarinius.
Spalio 13 d. Rusijos armija puolė Charkivo civilinę infrastruktūrą, panaudodama 10 „Banderol“ tipo raketų. Dėl atakos buvo sunaikintas keturių aukštų gyvenamojo namo korpusas. Žuvo keturi žmonės.
JAV uždegė žalią šviesą: Rusijos „Lukoil“ pratęsta sankcijų išimtis
10:19
JAV iždo departamentas ketvirtadienį iki ateinančių metų balandžio pratęsė Rusijos naftos milžinei „Lukoil“ taikomą sankcijų išimtį, kuri galios už Rusijos ribų veikiančioms degalinėms.
Šis žingsnis leidžia tokiose šalyse kaip JAV veikiančioms „Lukoil“ prekės ženklo degalinėms toliau aptarnauti klientus iki kitų metų balandžio 24 d.
Ankstesnės tokius sandorius leidusios licencijos galiojimas būtų pasibaigęs šio mėnesio pabaigoje.
Pratęsimas paskelbtas praėjus savaitei po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė pasiekęs susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms, o JAV iždo departamentas išdavė laikiną licenciją, leidžiančią tai daryti.
Naujausioje licencijoje, kaip ir ankstesnėje, neleidžiama „pervesti lėšų jokiam asmeniui ar į sąskaitą, esančią Rusijos Federacijoje“.
Atskira Iždo departamento licencija ketvirtadienį taip pat leido tam tikrus sandorius, susijusius su „Lukoil“ padaliniais Bulgarijoje, iki 2027 metų balandžio 24 d.
Ar tikrai Estijoje sulaikytas Cichanouskajos rinkimų štabo vadovas?
10:14
Estijos prokuratūrai pranešus apie 47 metų Baltarusijos piliečiui pateiktus kaltinimus dėl itin didelio masto pinigų plovimo, kai kurios Lietuvos alternatyviosios žiniasklaidos priemonės ėmė skelbti, esą kaltinamasis – Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos rinkimų štabo vadovas. Tačiau nors vyras iš tiesų kurį laiką buvo susijęs su opozicioniere, jos rinkimų štabui niekada nevadovavo.
Estijos naujienų portalo „Delfi“ duomenimis, šalies prokuratūra 47 metų Baltarusijos piliečiui pateikė kaltinimus dėl pakartotinio itin didelio masto pinigų plovimo veikiant grupėje. Įtariama, kad nuo šių metų kovo iki birželio vyras dalyvavo finansinėse operacijose, kurių bendra vertė viršijo 861 tūkst. eurų.
Tyrėjų duomenimis, grupuotė teikė pinigų plovimo paslaugas – keitė grynuosius pinigus į kriptovaliutas ir atvirkščiai, taip siekdama nuslėpti tikrąją lėšų kilmę ir jų savininkus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas pareiškė nenorintis turėti reikalų su Zelenskiu
09:57
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nenori turėti reikalų su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, nes mano, kad jis esą nenori derėtis dėl karo užbaigimo su Rusija. Tai Amerikos vadovas išsakė savo interviu televizijos kanalui „Newsmax“.
Pasak D.Trumpo, V.Zelenskis neva „nėra tas žmogus, su kuriuo mums vertėtų turėti reikalų“.
„Jis nenori derėtis. Jis sako, kad nori susitarti, bet tai nėra tiesa. Ne, aš nesu didelis Zelenskio gerbėjas“, – rėžė JAV prezidentas.
Jis pareiškė, kad taikos susitarimas su Rusija, jei toks bus, bus sudarytas be dabartinio Ukrainos vadovo dalyvavimo: Ukraina ir Rusija „galiausiai pasieks kokį nors susitarimą, bet ne Zelenskio vadovavimo laikotarpiu“.
Baltųjų rūmų vadovo nuomone, V.Zelenskis turėtų eiti į kompromisą su V.Putinu, nes Maskva turi žymiai didesnius mobilizacijos išteklius.
„Tiesa ta, kad Rusija – milžiniška šalis, ir Rusija gali prarasti milijoną žmonių, o už jų stovi dar daug milijonų žmonių“, – sakė D.Trumpas.
Neužėmė Kyjivo dėl prasto oro
Negana to, D.Trumpas Rusijos pralaimėjimą prie Kyjivo 2022 m. pradžioje priskyrė prastoms oro sąlygoms.
„Buvo numatyta, kad tai bus labai greitas, žinote, labai greitas karas. Ir jei prisimenate, kaip tankai važiavo greitkeliu tiesiai į Kyjivą, tai, jei generolas, kuris, akivaizdu, nebuvo labai geras generolas, nebūtų pasukęs į dešinę į žemės ūkio paskirties žemę, visiškai permirkusią dėl stipriausių liūčių Kyjive… taigi jiems (ukrainiečiams – red.past.) turbūt… Atvirai sakant, nežinau, ar tai galima pavadinti sėkme, ar ne“, – išdėstė Amerikos lyderis.
Dėl Krymo apkaltino Obamą
D.Trumpas taip pat nei iš šio, nei iš to pareiškė, kad pagrindinė karo priežastis buvo Baracko Obamos prezidentavimas, kurio metu Ukraina tariamai buvo „priversta atiduoti Krymą“.
Baltųjų rūmų vadovas laikinai okupuotą pusiasalį pavadino „gražiausiu žemės lopinėliu“, kurį iš visų pusių supa vanduo.
„Krymas – tai, be abejo, vertingiausia Ukrainos dalis. Iš visų keturių pusių – vanduo. Būtent taip. Gražiausias žemės lopinėlis. Aš esu nekilnojamojo turto vystytojas. Aš žinau... aš tikrai matau gerą žemę“, – dėstė jis.
Rusijoje – naktis kaip ant adatų: apribojo 22 oro uostų veiklą
09:26
Nuo ketvirtadienio vakaro „Rosaviacija“ apribojo orlaivių priėmimą ir išskridimą 22 šalies oro uostuose, įskaitant Maskvą, Sankt Peterburgą, Kazanę ir Samarą, rašo naujienų portalas „New Voice“.
Pažymima, kad spalio 15 d. 20.44 val. bendrovė nurodė apriboti Kalugos oro uosto veiklą, o 22.38 val. – Domodedovo oro uosto. 23.18 val. apribojimai buvo išplėsti į Žukovskio, o po pusvalandžio – į visus keturis Maskvos komercinius oro uostus – Šeremetjevo, Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio.
Penktadienį paryčiais šie apribojimai buvo atšaukti. Visuose keturiuose oro uostuose apribojimai galiojo daugiau nei penkias valandas, o Domodedovo oro uoste – iš viso septynias valandas.
Nuo vidurnakčio iki 3.52 val. „Rosaviacija“ apribojo devynių kitų Rusijos miestų oro uostų veiklą: Čerepoveco, Jaroslavlio, Tambovo, Penzos, Saratovo, Žemutinio Naugardo, Pskovo, Saransko ir Uljanovsko.
Apie 5.05 val. tarnyba apribojo oro uostų veiklą dar penkiuose miestuose: Kazanėje, Nižnekamske, Bugulmoje, Samaroje ir Čeboksaruose.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleidė Rusijos planą: kiek raketų, dronų ir bombų prireiks paralyžiuoti Kyjivą, Charkivą ir Odesą
08:55
Kone neįmanoma priversti šalies kapituliuoti vien tik konvencine apšaudymo iš oro kampanija. Tačiau Rusija, panašu, užsispyrusi tai paneigti.
Išsekinta Ukrainos oro gynyba ir per kelerius Rusijos atakų metus sugriauta infrastruktūra atvėrė duris naujam Maskvos planui – šią žiemą gyvenimą Ukrainoje paversti nepakeliamu ir priversti šalį pasiduoti.
Ši naujoji Kremliaus „pergalės formulė“ remiasi prielaida, kad masiniai raketų ir dronų smūgiai prieš civiliais apgyvendintus miestus sukels drakonišką humanitarinę katastrofą, kuri atneš pergalę Maskvai, kurios ji taip ir nepasiekė mūšio lauke.
Nuo vasaros pradžios augantį savo ginklų arsenalą Rusija naudoja vienai po kitos smūgio bangai prieš šaudmenų sandėlius, degalines, knygų saugyklas, plieno gamyklas, elektrines, duomenų centrus ir komercinius laivus.
Dauguma tokių išpuolių buvo įvykdyti pasitelkus naujus ir supergreitus reaktyvinius dronus, tapusius bauginančiu ir neprognozuojamu visą parą trunkančio Rusijos puolimo elementu.
To rezultatas – kibirkščiuojanti įtampa ir augantis spaudimas Kyjive. Šalies ekonomika laikosi tik per plauką, o energetikos sistema, užtikrinanti šildymą namuose ir vandentiekio sistemos veikimą, artimiausiais mėnesiais gali visiškai žlugti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis telkia sąjungininkus Europoje: „Reikia aiškių signalų“
07:31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Briuselyje vykstančiame viršūnių susitikime siekia sutelkti Europos sąjungininkus.
Tai vyksta po jo pareiškimo, kad Kyjivas nebepaisys JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų susilaikyti nuo smūgių į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Kyjivo ir Vašingtono santykiai pašlijo praėjusią savaitę, kai D.Trumpas sušvelnino sankcijas Rusijai mainais į tai, kad Maskva į pasaulines rinkas patiektų didelį kiekį dyzelino.
Pasipiktinimą Ukrainoje dar labiau sustiprino svarbios JAV suteiktos palydovinės sistemos sutrikimai, apsunkinę kariuomenės galimybes atremti intensyvius Rusijos bombardavimus.
Ukrainos prezidentas laikraščiui „Financial Times“ pareiškė, kad smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms pertrauka baigėsi, nes Maskva nesilaiko D.Trumpo paskelbtų paliaubų.
Atsakydamas į tai, D.Trumpas atnaujintas Ukrainos atakas pavadino „gėda“ ir teigė, kad Kyjivas didina pasaulines energijos kainas.
„Manau, kad su Zelenskiu susitarti yra sunkiau nei su Putinu“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu transliuotojui „Newsmax“ sakė JAV lyderis.
Tuo tarpu Europos lyderiai iš esmės išreiškė paramą V.Zelenskiui, siekdami atlaikyti naujausią audrą nepastoviuose D.Trumpo ir Kyjivo santykiuose.
„Jūs nesate vieni“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo su V.Zelenskiu pareiškė, kad yra itin svarbu, jog Ukraina gautų visas būtinas priemones apsiginti.
„Galiu jus patikinti, brangūs draugai ukrainiečiai ir prezidente Zelenski: JŪS NESATE VIENI“, – socialiniuose tinkluose rašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Ukrainos prezidentas ketvirtadienį Briuselyje susitiko su NATO vadovu Marku Rutte, surengė virtinę dvišalių susitikimų su Europos lyderiais, o penktadienį dalyvaus ES viršūnių susitikime.
„Visi mes Europoje norime, kad šis karas baigtųsi. O kad tai įvyktų, reikia aiškių signalų – didesnio realaus spaudimo Rusijai ir didesnės gynybinės paramos Ukrainai“, – internete rašė V.Zelenskis.
„Dabar ypač svarbu veikti kartu, siekiant apsaugoti gyvybes“, – teigė jis.
„Maksimalus naikinimas“
Susitikęs su E.Macronu Briuselyje, V.Zelenskis pranešė, kad Kremlius Lucko mieste surengė „dar vieną niekšišką dronų smūgį prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą“, sukėlusį elektros energijos tiekimo sutrikimus.
„Rusija demonstratyviai ignoravo Amerikos prezidento pasiūlymą dėl energetinių paliaubų. O dabar ji naudojasi „Starlink“ veikimo problemomis, kad sukeltų maksimalų naikinimą viskam, kas palaiko kasdienį gyvenimą“, – internete rašė jis.
Tuo tarpu Kremlius apkaltino Ukrainą žlugdant JAV taikos pastangas atnaujintais smūgiais perdirbimo gamykloms, o Rusijos pareigūnai pranešė apie drono ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą į pietus nuo Maskvos, kurioje kilo gaisras.
Kyjivas „toliau smūgiuoja šiems objektams“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tai kelia rimtą konfliktą su Jungtinių Valstijų ir amerikiečių derybininkų, dedančių dideles pastangas taikos procesui pradėti, taikos siekiais“, – pridūrė jis.
„Tegul jie pagyvena čia“
Kyjive gyventojai naujienų agentūrai AFP sakė pajutę pasikeitusį Vašingtono požiūrį į Ukrainą.
„Tegul jie pagyvena čia dvi ar tris dienas. Visi šie naktiniai antpuoliai, ką žmonės čia išgyvena – elektros tiekimo nutraukimai, jokios šviesos. Ir tada galbūt jis į visa tai pažvelgs kitaip“, – sakė 30 metų Aliona Nikitina.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino Ukrainos ir jos sostinės bombardavimą, dėl to daugėja civilių aukų ir trikdomas kasdienis piliečių gyvenimas.
Ginčas dėl palydovų
Daug pasipiktinimo Ukrainoje šią savaitę sukėlė palydovinio ryšio sistemos „Starshield“, kuria kariuomenė remiasi siekdama fiksuoti artėjančias Rusijos atakas ir koordinuoti veiksmus fronte, apribojimai.
Gynybos pareigūnai patvirtino, kad JAV pagrasino nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija, jei Ukraina tęs tolimojo nuotolio smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Tačiau technologijų milijardierius Elonas Muskas, kuris taip pat ragino pakeisti V.Zelenskį valstybės vadovo poste, teigė, kad jo įmonė „SpaceX“ nėra susijusi su jokiais „Starshield“ sistemos sutrikimais.
„Starshield“ sistemos priklauso JAV vyriausybei ir yra jos kontroliuojamos“, – sakė jis.
„Bet kokius greičio ar naudojimo apribojimus nustato JAV kariuomenė ir galiausiai JAV prezidentas“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje D.Trumpą.
Ukraina E. Musko bendrovės „SpaceX“ sistemą „Starshield“ naudoja ryšiui mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir dronams perėmėjams.
Ji atskirta nuo lygiagrečios „Starlink“ civilinės palydovinės sistemos, kurią Ukraina taip pat naudoja, tačiau ne puolamosioms operacijoms.
Pareigūnai teigė, kad trečiadienį greitis buvo mažesnis, o tai paveikė ryšį.
„Reuters“: Baltieji rūmai davė įsakymą apriboti „Starshield“ Ukrainoje
07:09
Įsakymas apriboti „Starshield“ palydovinės sistemos veikimą, kurią Ukraina naudoja ryšiui fronto linijoje ir dronų valdymui, atėjo iš Baltųjų rūmų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su situacija.
Pažymima, kad Pentagono vadovybei buvo nurodyta apriboti „SpaceX“ teikiamos „Starshield“ paslaugos veikimą.
Šaltiniai neįvardijo, kas konkrečiai Baltuosiuose rūmuose priėmė šį sprendimą ir kas buvo atsakingas už jo įgyvendinimą.
Pentagonas yra didžiausias „Starshield“ – karinėms reikmėms pritaikytos „Starlink“ sistemos versijos – užsakovas.
Ketvirtadienį terminalai vėl pradėjo veikti. Tačiau iki šiol nebuvo žinoma, kieno nurodymu jų veikla buvo apribota.
Komentuodamas leidiniui, aukšto rango amerikiečių pareigūnas pareiškė:„Prezidentas tokių reikalavimų nekėlė.“
Tuo pat metu „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas anksčiau patikslino, kad „Starshield“ sistema priklauso JAV vyriausybei ir yra jos kontroliuojama. Todėl bet kokius greičio ribojimus ar naudojimo tvarką nustato JAV kariuomenė arba prezidentas.
Agentūros žiniomis, po to, kai Ukrainos prieiga prie „Starshield“ sistemos buvo apribota, Ukrainos pusė paprašė paaiškinimų iš aukšto rango Baltųjų rūmų, Valstybės departamento ir Pentagono atstovų. Pasak šaltinio, Kyjivas gavo atsakymą, kad šis sprendimas buvo priimtas Baltuosiuose rūmuose.
Trumpas sureagavo į atnaujintus Ukrainos smūgius
06:39
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbtame interviu Ukrainos atnaujintus smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms pavadino „gėda“.
„Na, manau, kad tai gėda“, – transliuotojui „Newsmax“, paklaustas apie atnaujintus Ukrainos smūgius, sakė D.Trumpas ir pridūrė, kad jie didina pasaulines energijos kainas.
80 metų JAV lyderis sukritikavo Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, teigdamas, kad šis yra mažiau linkęs siekti kompromiso karui užbaigti nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Tai turėtų greitai baigtis. Manau, kad jie abu iš tiesų norėtų, jog tai baigtųsi“, – „Newsmax“ teigė D.Trumpas.
„Tačiau manau, kad su Zelenskiu man susitarti yra sunkiau nei su Putinu“, – teigė jis.
Jis kritikavo V.Zelenskį, apibūdindamas Ukrainos prezidentą kaip „žmogų, su kuriuo nėra lengva bendrauti“.
„Zelenskis nėra žmogus, su kuriuo mums lengva bendrauti“, – sakė D.Trumpas, tvirtindamas, kad Ukrainos prezidentas nenori padėti užbaigti Rusijos ir Ukrainos karo.
„Jis sako, kad nori susitarti, bet iš tikrųjų to nedaro. Aš nesu didelis Zelenskio gerbėjas. Jie sunaikino tą šalį“, – sakė JAV prezidentas, kritikuodamas Obamos ir Bideno administracijas už jų elgesį karo metu, įskaitant 2014 m. Rusijos Krymo aneksiją.
Silpnėjančių ryšių su D.Trumpu fone, V.Zelenskis Briuselyje susitiko su NATO vadovu Marku Rutte ir surengė virtinę dvišalių susitikimų su Europos šalių lyderiais prieš penktadienį planuojamą dalyvavimą Europos Sąjungoes (ES) viršūnių susitikime.
Ukrainos prezidentas leidiniui „The Financial Times“ teigė, kad smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms pauzė „baigėsi“, nes Maskva nesilaikė D.Trumpo paskelbtų paliaubų dėl smūgių energetikos infrastruktūrai.
