Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas priėmė netikėtą sprendimą dėl sankcijų Rusijai
08:29 Atnaujinta 09:03
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė plataus masto JAV sankcijas ir muitus, nukreiptus prieš Rusijos pajamas iš energetikos, nors praėjusį mėnesį pats pasirašė atitinkamą įstatymą.
Velionio JAV senatoriaus Lindsey Grahamo vardu pavadintas įstatymas suteikė D.Trumpui teisę nustatyti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams rusiškos naftos ir dujų pirkėjams.
„Kaip išsamiau aprašyta šio įsako 4 skirsnyje, šiuo dokumentu netaikau tokių sankcijų, apribojimų ir muitų, kurie numatyti Grahamo įstatyme“, – sakoma vykdomajame įsake.
L.Grahamo įstatymas buvo nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus Rusijos aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš vadinamąjį Maskvos šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą siekiant apeiti Vakarų sankcijas.
D.Trumpas dėl sankcijų Rusijai apsigalvojo po to, kai su V.Putinu sudarė prieštaringai vertinamą susitarimą, leisiantį Rusijai eksportuoti dyzeliną mainais į JAV sankcijų sušvelninimą.
Po šio susitarimo Kyjivo ir Vašingtono santykiai pašlijo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino „silpnu sprendimu“, o Ukrainos pajėgos atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Šis žingsnis buvo žengtas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus Europos Sąjungos (ES) – didžiausios tarptautinės Ukrainos rėmėjos – lyderius suteikti daugiau raketų „Patriot“, skirtų numušti Rusijos raketas, ir kitais metais skirti dar 70 mlrd. eurų, kad Kyjivas galėtų tęsti kovą.
D.Trumpo paramai mažėjant, jis pabrėžė ginantis savo šalį, o Europos lyderiai demonstravo vienybę su V.Zelenskiu.
JAV prezidento karas Irane nulėmė paralyžiuojantį naftos trūkumą ir kainų šuolius, o tai prieš kitą mėnesį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus kelia didelių sunkumų jo Respublikonų partijai.
Įtempti santykiai
Paklaustas, ar prieš šį balsavimą jis nėra verčiamas atpirkimo ožiu dėl D.Trumpo problemų JAV viduje, V.Zelenskis tik nusišypsojo.
„Tai yra mano atsakymas“, – po ilgos pauzės žurnalistams Briuselyje pareiškė jis.
Dar vienu įtemptų JAV ir Ukrainos santykių ženklu tapo D.Trumpo pareiškimas, kad Kyjivo veiksmai yra „gėda“. Taip jis sureagavo į tai, kad V.Zelenskis įsakė savo pajėgoms atnaujinti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
„Aš tik ginu Ukrainos ir Ukrainos žmonių interesus“, – penktadienį Briuselyje po derybų su ES lyderiais kalbėjo V.Zelenskis.
D.Trumpo ir V.Zelenskio santykių atšalimas pakurstė būgštavimus, kad JAV lyderis stoja Maskvos pusėn.
Šiuos nuogąstavimus dar labiau sustiprino svarbios JAV suteiktos palydovinės sistemos trikdžiai, apsunkinę Ukrainos galimybes atremti intensyvius Rusijos bombardavimus.
Ukraina ryšiams mūšio lauke naudoja Elono Musko bendrovės „SpaceX“ technologiją, tačiau šis technologijų milijardierius – aršus V.Zelenskio kritikas – pareiškė, kad jo įmonė su šiais trikdžiais nesusijusi. Tuo metu vienas JAV pareigūnas paneigė bet kokį D.Trumpo įsikišimą.
Ukrainai sunkiai sekasi numušti Rusijos raketas, todėl šalis skubiai bando sustiprinti gynybą prieš žiemą, kai temperatūra gali nukristi iki 20 laipsnių šalčio, o Maskvos atakos kelia grėsmę elektros, šildymo ir vandens tiekimo sistemoms.
Per naujus Rusijos smūgius Ukrainos pietiniuose Chersono ir Zaporižios miestuose žuvo 64 metų vyras, o dar mažiausiai 17 žmonių, tarp jų 11 metų mergaitė, buvo sužeisti, šeštadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Ukrainiečių oro pajėgos pranešė, kad praėjusią naktį Rusija atakavo Ukrainą keliomis balistinėmis raketomis „Iskander-M/KN-23“, keliomis sparnuotosiomis raketomis Ch-22/32, keturiomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir 332 dronais.
Nurodoma, kad buvo numušti ar nuslopinti 289 dronai ir keturios raketos „Kalibr“.
Putino gerbėjus į karo niokojamą Ukrainą nuvežęs režisierius: „Jie stovėjo prie masinės kapavietės ir sakė, kad viskas suklastota“
13:18
Čekų režisierius Robinas Kvapilas nusprendė atlikti neįprastą eksperimentą – tris Rusijos propagandos paveiktus tautiečius nuvežti į karo niokojamą Ukrainą. Dokumentiniame filme „Didžioji patriotų kelionė“, pristatytame festivalyje „Nepatogus kinas“, Petra, Nikola ir Ivo keliauja į Charkivą, lankosi masinėje kapavietėje, susitinka su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais ir nuolat girdi oro pavojaus signalus.
Tačiau net ir savo akimis išvydę karo tikrovę jie iš esmės nepakeičia savo įsitikinimų.
„Iš tiesų pamatyti tiesą nepakanka. Kai gyveni paralelinėje tikrovėje, sukurtoje Rusijos psichologinių operacijų ir hibridinio karo, tiesa iš esmės nieko nereiškia“, – interviu 15min sako režisierius.
Zelenskis sureagavo į Trumpo sprendimą netaikyti Maskvai naujų sankcijų
12:56
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad JAV vadovo Donaldo Trumpo sprendimas netaikyti naujų sankcijų Maskvai tik paskatins Rusijos lyderį Vladimirą Putiną.
„JAV sankcijų atšaukimas, spaudimo agresorei sumažinimas, finansinis atlygis Putinui – visa tai tik skatina jį toliau pulti“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis, ragindamas sąjungininkus toliau daryti spaudimą Rusijai.
JAV prezidentas penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė plataus masto JAV sankcijas ir muitus, nukreiptus prieš Rusijos pajamas iš energetikos, nors praėjusį mėnesį pats pasirašė atitinkamą įstatymą.
Velionio JAV senatoriaus Lindsey Grahamo vardu pavadintas įstatymas suteikė D.Trumpui teisę nustatyti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams rusiškos naftos ir dujų pirkėjams.
„Kaip išsamiau aprašyta šio įsako 4 skirsnyje, šiuo dokumentu netaikau tokių sankcijų, apribojimų ir muitų, kurie numatyti Grahamo įstatyme“, – sakoma vykdomajame įsake.
L.Grahamo įstatymas buvo nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą V.Putiną ir kitus Rusijos aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš vadinamąjį Maskvos šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą siekiant apeiti Vakarų sankcijas.
V.Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad D.Trumpo „administracijos sprendimas sustabdyti Grahamo akto galiojimą yra svarbus ir iš tiesų istorinis momentas“.
Tuskas įspėjo ir Baltijos šalis: Maskva gali imtis veiksmų dar iki Kūčių
12:44
Rusija galimai rengiasi suintensyvinti hibridines atakas prieš Lenkiją „dar iki Kūčių“, įspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, rašo portalas „TVP World“.
D.Tuskas penktadienį teigė, kad „žiema bus itin sunki“, nes Rusija stiprina grėsmes Vakarams, ir pridūrė, kad iki gruodžio 24 dienos galima tikėtis „tam tikros formos eskalacijos“.
Zelenskis: prieš žiemą Rusija bando palikti Ukrainą be elektros
12:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad prieš šaltąjį sezoną Rusija bando nutraukti elektros tiekimą Ukrainoje ir atimti iš milijonų žmonių šilumą bei elektrą.
„Rusija bando atjungti elektrą Ukrainoje – prieš pat žiemą. Rusija bando palikti milijonus mūsų žmonių be elektros ir šildymo“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis, ragindamas sąjungininkus spausti Maskvą, kad ši tai nutrauktų.
Jis pridūrė, kad penktadienį Maskva surengė didelio masto ataką prieš Ukrainos elektros tinklus.
Europa – nepavydėtinoje padėtyje: „Dabar Zelenskis turi tik vieną sąjungininką“
12:13
Europos lyderiai supranta, kad negali nustoti bandyti įsiteikti Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui. Tačiau, jam grasinant Ukrainai ir siūlant ekonominę pagalbą Rusijai, europiečiai iš esmės ruošiasi naujai pasaulio tvarkai, kuomet D.Trumpas faktiškai stoja į Maskvos pusę, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Straipsnyje pateikiama šokiruojanti suvestinė. „Bloomberg“ išskyrė, kad vos per savaitę Amerikos prezidentas panaikino ilgametes energetikos sankcijas prieš Kremlių, pradėjo daryti spaudimą Kyjivui, reikalaudamas nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, ir suabejojo prezidento Volodymyro Zelenskyio legitimumu, atkartodamas Rusijos propagandos naratyvus.
Istorija kartojasi: kaip Trumpas vėl vietoje Ukrainos atsigręžė į Rusiją
12:11
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis agresyviau spaudžia Ukrainą. Lapkričio mėnesio vidurio kadencijos rinkimuose amerikiečių rinkėjai respublikonų kandidatams greičiausiai skirs „blogą įvertinimą“ už D.Trumpo veiklą. Tad JAV prezidentas bando nukreipti dėmesį nuo karo su Iranu, kurį jis pats pradėjo ir kuris smarkiai smogė amerikiečių rinkėjų kišenei.
„Moody’s“ skaičiavimais, karas su Iranu vidutiniam amerikiečių namų ūkiui kainavo papildomus 2 tūkst. JAV dolerių.
70 proc. amerikiečių per pastaruosius metus turėjo sumažinti išlaidas. Būtent todėl šiuose rinkimuose svarbiausi yra ekonominiai klausimai – kiek brangūs bus degalai, maistas ir sveikatos priežiūra.
Kai JAV kartu su Izraeliu pradėjo karą prieš Iraną, D.Trumpas tikėjosi greitos pergalės. Tačiau jis suklydo.
JAV senatorius pratrūko ant Trumpo: „Jis stovi kraujo ištroškusio bandito pusėje“
11:54
Senatorius demokratas Richardas Blumenthalis, kuris parengė vadinamąjį „Grahamo įstatymą“, griežtai sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą už jo atsisakymą imtis naujų žingsnių darant spaudimą Rusijai pagal šį įstatymą.
Apie tai R.Blumenthalis parašė socialiniame tinkle „X“, praneša „European Pravda“.
Demokratas teigė, kad Baltųjų rūmų vadovo sprendimas prieštarauja daugumos amerikiečių ir jų atstovų JAV Kongrese valiai.
„Donaldas Trumpas dar kartą patvirtina, kad jis stovi kraujo ištroškusio bandito ir tų, kurie prisideda prie Rusijos karo mašinos, pusėje, ir priešinasi daugumai amerikiečių, jų atstovams abiejuose Kongreso rūmuose bei mūsų sąjungininkams Europoje“, – rašė R.Blumenthalis.
Jis pridūrė, kad D.Trumpo sprendimas neturi nieko bendra su JAV nacionaliniu saugumu, o yra susijęs vien tik su jo pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Tikiuosi, kad mano kolegos respublikonai prisijungs prie manęs pasmerkiant šį niekšingą ir bailų poelgį“, – rašė senatorius.
„Čia tikras pragaras“: Ukraina išvedė iš rikiuotės keturis Maskvos oro uostus
10:48 Atnaujinta 13:13
Skrydžiai virš Maskvos miesto buvo ribojami šeštą naktį iš eilės, remiantis skrydžių sekimo duomenimis ir Rusijos federalinės oro transporto agentūros („Rosaviatsiya“) atnaujinimais. Apie tai rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Naujausi ribojimai sutampa su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spalio 15 d. pareiškimu, kad Ukraina tęs atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Tą pačią naktį skrydžiai buvo sustabdyti tiek Maskvoje, tiek Sankt Peterburge.
„Rosaviatsiya“ vėlų penktadienio vakarą paskelbė, kad trys iš keturių pagrindinių Maskvos oro uostų – Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio – dėl saugumo rizikos stabdo veiklą.
„Įvesti laikinai orlaivių atvykimo ir išvykimo ribojimai“, – nurodė agentūra. „Šie ribojimai yra būtini siekiant užtikrinti skrydžių saugumą.“
Kiek anksčiau tą pačią dieną Rusijos transporto ministerija pranešė, kad civilinės aviacijos operacijoms Maskvos srityje ministerija ir „Rosaviatsiya“ pradėjo taikyti „specialią stebėseną“. Praėjusį vakarą „Rosaviatsiya“ paskelbė, kad skrydžiai buvo sustabdyti visuose keturiuose Maskvos oro uostuose, taip pat Pulkovo oro uoste Sankt Peterburge.
Nors naktį agentūra iš pradžių nepaskelbė apie ribojimus Maskvos Šeremetjevo oro uoste, nepriklausomi skrydžių sekimo duomenys rodė, kad šiame objekte taip pat kilo trikdžių ir vėlavimų.
Aviacijos stebėjimo tarnybos „Flightradar24“ duomenimis, Šeremetjevo oro uostas šiuo metu yra penktas pagal trikdžių mastą oro uostas pasaulyje ir susiduria su „didžiulėmis problemomis“.
Galiausiai, apie 2 val. nakties vietos laiku, „Rosaviatsiya“ paskelbė laikinus ribojimus ir Šeremetjevo oro uoste.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad naktį, artėjant prie miesto, buvo numušti 144 Ukrainos nepilotuojami orlaiviai.
Maskvos oro uostuose buvo atšaukta arba atidėta daugiau nei 350 skrydžių, kaip apskaičiavo leidinys „Meduza“. Kai kurie lėktuvai buvo nukreipti į kitus miestus.
„Šeremetjevo oro uoste vyrauja tikras pragaras. Nuo vakar dienos negaliu išskristi. Jaučiuosi kaip agurkas stiklainyje – net kur atsisėsti negaliu“, – sakė vienas iš keleivių.
Tai šešta naktis iš eilės, kai virš Maskvos įvedami oro eismo ribojimai, sukėlę ilgas keleivių eiles ir šimtus skrydžių vėlavimų. Rusijos transporto ministerija pareiškė, kad reaguodama į situaciją sostinės oro uostuose telkia papildomą personalą.
Putino pasiuntinys sureagavo į Trumpo sprendimą dėl sankcijų
10:29
JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas atsisakyti naujo sankcijų paketo Rusijai yra „istorinis momentas“, šeštadienį pareiškė Rusijos prezidento pasiuntinys.
„Trumpo administracijos sprendimas sustabdyti Grahamo akto galiojimą yra svarbus ir iš tiesų istorinis momentas“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Įrašas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV lyderis, tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Kyjivo, pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdomos naujos sankcijos Maskvai.
Po drono atakos prieš laivą Bulgarija pradeda tyrimą dėl karo nusikaltimų
09:48
Bulgarijos karinis prokuroras penktadienį pranešė, kad dėl šią savaitę Juodojoje jūroje įvykdytos drono atakos prieš su Maltos vėliava plaukiojantį krovininį laivą buvo pradėtas tyrimas dėl karo nusikaltimų.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas iškvietė Rusijos ambasadorių Sofijoje po to, kai antradienį laivą „Chelsea 3“ atakavo trys dronai, o kitas atakuotas laivas nuskendo kartu su 11 įgulos narių.
Pranešime nurodoma, kad per karinį tyrimą aiškinamasi, ar buvo duoti nurodymai nužudyti „Chelsea 3“ įgulą ir padaryti laivui didelio masto žalą. Visi 15 laivo „Chelsea 3“ įgulos narių buvo išgelbėti, o pats laivas buvo nutemptas į uostą.
Dvi nevyriausybinės organizacijos – Bulgarijos Helsinkio komitetas ir Bulgarijos teisininkų žmogaus teisių fondas – dėl šių įvykių pateikė teisinius skundus dėl galimų karo nusikaltimų.
Šį spalį prie Bulgarijos krantų buvo užpulti mažiausiai keturi laivai, o prie Rumunijos krantų – dar mažiausiai du.
Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO narės kitą savaitę aptars dronų smūgius Juodojoje jūroje. Šią savaitę N.Danas teigė, kad šie išpuoliai yra „tiesioginės Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmės“.
