- Rusijos karininkas slapta padėjo Ukrainai naikinti šimtus savo šalies karių: paaiškėjo, kodėl jis ryžosi išdavystei
- Paviešintas slaptas Kremliaus planas: Putinas pereina prie naujos strategijos
- Akibrokštas tarptautinėje arenoje: Rusijos ministrui pradėjus kalbą, delegatai paliko salę
- „Kaip man įgriso Putinas“: nauji Ukrainos taikiniai atskleidė Kremliaus Achilo kulną
- Trumpas priėmė netikėtą sprendimą dėl sankcijų Rusijai
- JAV senatorius pratrūko ant Trumpo: „Jis stovi kraujo ištroškusio bandito pusėje“
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Kaip man įgriso Putinas“: nauji Ukrainos taikiniai atskleidė Kremliaus Achilo kulną
15:48
Nuo spalio pradžios Ukrainos atakos apgadino tris iš penkių pagrindinių duomenų centrų, užtikrinančių Rusijos technologijų bendrovės „Yandex“ veiklą, ir sutrikdė milijonų vartotojų kasdienybę, rašo naujienų portalas CNN.
Visoje Rusijoje bei kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Kazachstanas ir Baltarusija, sutrikimai paveikė įvairias paslaugas – nuo internetinių mokėjimų ir verslo operacijų iki paieškos, navigacijos, pavėžėjimo bei maisto pristatymo.
„Kažkas nuolat genda, kažkas nuolat neveikia,“ – CNN sakė 31-erių Antonas iš Sankt Peterburgo. Vieną vakarą grįžęs namo jis rado tamsą. Jo išmaniosios lemputės neįsijungė.
Pasak leidinio, šie smūgiai atskleidžia Rusijos skaitmeninės ekonomikos pažeidžiamumą. Maskva skatino ją plėtoti siekdama sumažinti priklausomybę nuo Vakarų technologijų dėl griežtų sankcijų ir korporacijų pasitraukimo po plataus masto invazijos į Ukrainą, tačiau būtent duomenų centrai tapo jos Achilo kulnu.
Kyjivas šiuos išpuolius įvardijo kaip atsakomąjį veiksmą už rugsėjį Rusijos įvykdytus smūgius Ukrainos duomenų centrams. Rusijos gynybos ministerija šias atakas pašaipiai pavadino „skaitmeniniu detoksu“, taip išryškinant, kad kritinė skaitmeninė infrastruktūra tapo dar viena karo fronto linija.
Per pastaruosius metus Kremlius taip pat ėmė pats atjunginėti internetą „saugumo“ sumetimais, griežtai apribojo VPN paslaugas bei blokavo populiarias susirašinėjimo programėles, tokias kaip „Telegram“ ir „WhatsApp“.
„Kiekvieną kartą susidūrus su kažkuo panašaus, tai neįtikėtinai erzina. Mano atveju, kaskart tiesiog pagalvoju, kaip man įgriso ir kaip atsibodo (prezidentas Vladimiras) Putinas“, – CNN pasakojo Antonas. Jis pridūrė, jog jam atrodo, kad aplinkiniai žmonės dėl šių atakų kaltina ne Ukrainą, o greičiau galvoja: „kada visa tai pagaliau baigsis?“
„Jaučiamas bendras nuovargis. Tiesiog nuovargis nuo karo apskritai. Kiekvieną kartą tai priverčia mane vėl pagalvoti: po velnių, visa tai taip vargina. Tikrai kvaila, kad gyvename tokiomis sąlygomis“, – sakė jis.
Leidinys pažymi, kad rusai yra iš esmės apsaugoti nuo fronto linijos siaubų, tačiau Ukraina bepiločių orlaivių smūgiais giliai šalies viduje siekia sugriauti iliuziją, kad karo pasekmės yra tolimos.
Jie turėjo poveikį. Pats V.Putinas tai pripažino viešais pareiškimais. Išpuoliai prieš naftos perdirbimo gamyklas lėmė platų kuro trūkumą, o smūgiai didžiausių Rusijos internetinių mažmenininkų „Wildberries“ ir „Ozon“ valdomiems sandėliams sukėlė chaosą verslininkams.
Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ taip pat pranešė apie trečiadienį įvykdytą ataką prieš savo duomenų centrą Balakove, Saratovo srityje. Tuo tarpu Kremlius atsakomybę už kritinės infrastruktūros apsaugą nuo Ukrainos dronų atakų priskyrė privačiam verslui.
33 metų taksi vairuotojas Maskvoje CNN sakė, kad jis ir kiti vairuotojai susidūrė su problemomis naudojantis „Yandex Pro“ programėle, per kurią jie gauna ir valdo užsakymus.
„Iš pradžių programėlė pradėjo veikti su trikdžiais: valandų valandas neateidavo jokie užsakymai, o kai ateidavo, juose dažnai būdavo klaidų. Pavyzdžiui, „Yandex“ tam pačiam užsakymui galėjo atsiųsti keturis skirtingus automobilius ir vairuotojus. Tik atvykę į paėmimo vietą ir paskambinę keleiviui, vairuotojai sužinodavo, kad šis jau išvyko kitu taksi“, – prisiminė jis.
Jis teigė, kad rimčiausia problema buvo ta, jog vairuotojai negalėjo išsiimti uždirbtų pinigų, todėl jiems tapo sunku susimokėti už automobilių nuomą ir kurą. Galiausiai jis turėjo grąžinti nuomotą automobilį taksi parkui, nes neišgalėjo toliau vairuoti ir neuždirbti, vis tiek mokėdamas už transporto priemonę.
Maskvos gyventoja Tatjana CNN sakė, kad antradienį pabudusi pastebėjo, jog jos „Yandex Pay“ paskyroje nebesimato 1,5 mln. rublių santaupų.
„Panika mane užvaldė, išverkiau visas akis. Ruošiau save minčiai, kad tų pinigų daugiau niekada nepamatysiu“, - pasakojo ji.
„Yandex“ pranešime teigė, kad klientų pinigai yra saugūs, ir po atakų prieš tris duomenų centrus bendrovė dirba, kad atkurtų paslaugas programėlėje.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:32
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Šis Ukrainos karys turi naują misiją – parodyti pasauliui, „ką Rusija padarė mano šeimai“
23:17
Beveik pustonį sverianti rusiška aviacinė bomba Jevheno Ovčarovo realaus laiko kariniame žemėlapyje iš pradžių pasirodė kaip vos pastebimas taškelis – raudona dėmelė, skriejanti virš Ukrainos sienos ir tolimesnių kaimų. Tada jis pamatė, kad ji milžinišku greičiu artėja tiesiai jo gimtojo Sumų miesto link.
Jevhenas buvo Ukrainos karys, dislokuotas beveik už 500 km nuo namų, rytiniame fronte. Liepos 3 d. 21.45 val. jis paėmė telefoną.
Natalija Ovčarova, jo žmona, greitai pakėlė ragelį.
„Nesijaudink“, – ramino ji. Moteris su mergaitėmis jautėsi gerai ir laimingos ėjo iš parko namo. Jų 13-metė Veronika su drauge vis šiek tiek atsilikdavo. Jauniausioji, 5 metukų Milana, ėjo šalia mamos.
21.46 val. pokalbis nutrūko.
Jevhenas bandė perskambinti. Kartą. Du kartus. Tris kartus. Šešias minutes jis buvo visiškoje nežinioje.
21.52 val. suskambėjo jo telefonas. Tai buvo Veronika. Ji rėkė, kad yra aptaškyta krauju. Milana, sakė ji, visiškai nejudėdama guli ant žemės.
Trumpo sandoris su Rusija Putinui gali pasiūlyti daugiau nei tik pinigus
22:40
JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl sankcijų Rusijos dyzeliniam kurui palengvinimo gali atnešti Maskvai politinę naudą, o ne finansinę, rašo portalas CNBC, remdamasis ekspertais.
Susitarimas numato, kad Rusija tiektų 4,8 mln. tonų dyzelinio kuro į pasaulinę rinką. Tačiau, pasak buvusio Tarptautinės energetikos agentūros naftos rinkų skyriaus vadovo Neilo Atkinsono, to nepakanka, kad būtų reikšmingai paveiktos pasaulinės kainos.
„Tai iš esmės nieko nekeičia – apimtys yra labai, labai mažos“, – teigė ekspertas CNBC.
NEST centro mokslo darbuotojas Sergejus Aleksanšenko apskaičiavo, kad per pirmąjį susitarimo etapą Rusija per tris mėnesius galėtų gauti 1,25 mlrd. JAV dolerių papildomų eksporto pajamų. Tačiau pajamos Rusijos federaliniam biudžetui bus kur kas kuklesnės – mažiau nei 30 mln. dolerių per mėnesį. Todėl, jo vertinimu, susitarimas vargu ar reikšmingai padidins Rusijos karo pastangų finansavimą.
Pagrindinė rizika, kaip pažymi CNBC, slypi politinėse pasekmėse. Sankcijų švelninimas be jokių Kremliaus nuolaidų dėl Ukrainos gali įtikinti Maskvą, kad tolesnis spaudimas Vakarams duos dar daugiau nuolaidų.
„Pagrindinė nauda Rusijai yra politinė: Trumpo sprendimas sumažina sankcijų spaudimą ir griauna Vakarų vienybę“, – aiškino S.Aleksanšenka.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro tyrimų vadovė Marija Snegova taip pat įspėjo, kad susitarimas gali paskatinti Kremlių reikalauti tolesnio apribojimų švelninimo. Jos teigimu, iki 2027 m. balandžio galiojanti sankcijų išimtis potencialiai atveria galimybes didesniam Rusijos dyzelinio kuro eksportui.
Papildomą susirūpinimą kelia „Starlink“ palydovinio ryšio naudojimo apribojimai Ukrainos kariuomenei. Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministerijos pirmasis viceministras Serhijus Derkačas CNBC sakė, kad tai gali paskatinti Rusiją suintensyvinti atakas prieš civilinę infrastruktūrą.
„JAV apribojus „Starlink“ naudojimą mūšio lauke, Rusija mano, kad dabar yra tinkamas metas pabandyti padaryti dar daugiau žalos ir skausmo Ukrainos civilinei infrastruktūrai“, – CNBC sakė S.Derkačas.
„The Times“: ES didina rusiškų dujų pirkimus, nors žadėjo jų atsisakyti
22:02
Nepaisydamos pažadų nefinansuoti Rusijos karo Ukrainoje, Europos Sąjungos (ES) valstybės šiemet padidino rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimus. Tokius duomenis, remdamasis Vokietijos aplinkosaugos organizacijos „Urgewald“ ataskaita, skelbia leidinys „The Times“.“
Leidinys priminė, kad anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino ES šalis veidmainyste sakydamas, jog jos kaltina jį sudarant sandorius su Rusija, tačiau pačios toliau perka Rusijos energijos išteklius. Jo teigimu, ES įsigijo Rusijos energijos išteklių už 250 milijardų dolerių.
Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas pareiškė, kad ES šalių pirkimai nuo 2022 metų sudarė 302 milijardus eurų. Europos Komisija šį skaičių įvertino 197 milijardais eurų.
Anot leidinio, Rusijos dujų importas į Europos šalis sumažėjo nuo pilno masto karo Ukrainoje pradžios, kai jis sudarė 45 proc. viso ES importo. Tačiau ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra pranešė, kad gegužės mėnesio duomenimis Rusija vis dar tiekė 12 proc. ES suvartojamų SGD. Agentūros teigimu, rusiškos SGD tiekiamos Ispanijai, Prancūzijai, Belgijai ir Nyderlandams, o dujotiekiu – Vengrijai, Slovakijai ir Graikijai.
Pavasarį įsigaliojo ES draudimas sudaryti trumpalaikes sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo. Draudimas sudaryti ilgalaikes sutartis dėl Rusijos SGD tiekimo turėtų įsigalioti metų pabaigoje, o dėl dujų tiekimo dujotiekiu – iki 2027 m. rugsėjo mėn. Be to, Europos šalys įsipareigojo iki kitų metų nutraukti Rusijos žalios naftos importą, kurio dalis sudaro nuo 1 proc. iki 3 proc. bendro kiekio.
Tačiau „Urgewald“ duomenimis, nuo sausio iki rugsėjo į ES uostus atgabenta 12,18 mln. tonų rusiškų SGD už 7,88 mlrd. eurų – tai yra 9,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Prancūzijos uostams teko trys ketvirtadaliai viso importo į ES.
„Kiekvienas papildomas beveik nepertraukiamos prekybos SGD mėnuo reiškia papildomas pajamas Rusijai, kol Ukraina ir toliau kasdien patiria raketų bei dronų smūgius“, – žurnalistams teigė „Urgewald“ aktyvistas Sebastianas Röttersas.
Analitikai mano, kad ES gali nesuspėti iki nustatyto termino nutraukti Rusijos energijos išteklių importo dėl mažų atsargų ir aukštų kainų. Tuo tarpu Europos Komisija tvirtina, kad terminų bus laikomasi.
ISW: Putino skelbiama „sėkmė“ fronte išpūsta 45 kartus
21:07
Pasak Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, nuo 2026 metų pradžios Rusijos kariuomenė neva užėmė 6500 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos ir 310 gyvenviečių. Tačiau Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, tikrieji skaičiai yra 45 kartus mažesni.
Penktadienį V.Putinas ir Rusijos Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pateikė nemažai melagingų pareiškimų apie šalies „pasiekimus“ fronte. Jie kalbėjo apie užtikrintą rusų judėjimą į priekį Charkivo, Sumų, Donecko ir Zaporižios srityse.
ISW paaiškino, kad tokiais pareiškimais Maskva bando daryti spaudimą Ukrainai ir jos Vakarų sąjungininkams. Tačiau daugelis šių teiginių neatitinka tikrovės.
V.Putinas teigė, jog rusai nuo metų pradžios neva užėmė apie 6500 kvadratinių kilometrų teritorijos, o V.Gerasimovas rusų kariams priskyrė daugiau nei 1800 kvadratinių kilometrų ir 92 gyvenviečių užėmimą nuo rugsėjo 1 dienos. Tačiau ISW analitikai nurodė, kad iš tikrųjų nuo metų pradžios Rusijos pajėgos užėmė apie 100 kvadratinių kilometrų ir 69 gyvenvietes, o nuo rugsėjo 1 dienos jos patyrė 122 kvadratinių kilometrų nuostolį.
Analitikai pridūrė, kad nuo 2026 metų spalio pradžios Rusija kasdien praranda vidutiniškai po septynis kilometrus teritorijos.
Jie taip pat paneigė V.Gerasimovo pareiškimą apie Ukrainos gynybos pajėgų apsuptį Charkivo srities šiaurėje.
Analitikai pridūrė, kad nuo 2026 metų spalio pradžios Rusija kasdien praranda vidutiniškai po septynis kilometrus teritorijos. Jie taip pat paneigė V.Gerasimovo pareiškimą apie Ukrainos gynybos pajėgų apsuptį Charkivo srities šiaurėje.
Be to, Rusijos pajėgų grupės „Šiaurė“ vadas Jevgenijus Nikiforovas pareiškė, kad vadinamoji „saugumo zona“ palei Rusijos ir Ukrainos sieną tęsiasi daugiau nei 600 km, iš kurių 465 km (arba apie 75 proc.) neva kontroliuoja Rusija. Tačiau analitikų teigimu, iš tikrųjų Rusijos kariai kontroliuoja tik 205,77 kvadratinio kilometro šios juostos.
ISW taip pat atkreipė dėmesį į V.Putino pareiškimą, kad Ukraina neva kontroliuoja tik 2748 kvadratinius kilometrus, arba apie 10 proc. Donbaso. Tačiau nuo rugsėjo mėnesio rusai Donecko srityje prarado daugiau nei 198 kvadratinius kilometrus, o Ukrainos kariai kontroliuoja 5530 kvadratinių kilometrų arba daugiau nei 20 proc. regiono.
Analitikai priminė, kad V.Gerasimovas ir V.Putinas taip pat melavo apie Oleksijevo Družkivkos ir Dobropilės užėmimą, tačiau ISW nerado jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Po Zelenskio kritikos Kyjive įsižiebė protestai: reikalauja Klyčko atsistatydinti
20:51
Sekmadienį prie Kyjivo miesto tarybos susirinko vietos gyventojai, reikalaujantys, kad Kyjivo meras Vitalijus Klyčko trauktųsi iš pareigų, kurias eina jau daugiau nei 12 metų. Apie tai rašo dienraštis „Kyiv Independent“.
„Kyjivas be Klyčko“, – skandavo šimtai protestuotojų, išėję į gatves centriniame Kyjive, pranešė įvykio vietoje buvę „Kyiv Independent“ žurnalistai. Mitingas truko daugiau nei dvi valandas.
Pagrindiniai veiksniai, paskatinę žmones protestuoti, buvo Kyjivo nesugebėjimas pasiruošti artėjančiai žiemai, kai Rusija vykdo atakas prieš kritinę infrastruktūrą, bei platesnio masto netinkamas valdymas, nurodo leidinys.
Ant kartono plakatų buvo užrašyta: „Kur slėptuvės?“, „Atsistatydink“ ir „12 neatsakingumo metų“. Kiti pašaipiai ragino patį V.Klyčko „palikti Kyjivą“, taip apsukdami prieš jį paties neseniai duotą patarimą gyventojams svarstyti galimybę išvykti artėjant sunkiai žiemai.
Virš Juodosios jūros Rumunija numušė du dronus
20:03 Atnaujinta 20:50
Rumunija šeštadienį pranešė savo oro erdvėje virš Juodosios jūros numušusi du dronus.
Tai naujausias iš pastaruoju metu padažnėjusių tokių incidentų, kurie, manoma, yra Rusijos invazijos į Ukrainą padarinys.
„Prieš kelias minutes Rumunijos karo lakūnai virš Juodosios jūros atakavo ir numušė du dronus, vos tik jie neteisėtai įskrido į mūsų šalį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė gynybos ministras Radu Miruta.
Apie 20 km į pietryčius nuo Sulinos miesto F-16 naikintuvai numušė du dronus.
„Pirmasis dronas į šalies oro erdvę įskrido 17 val. 59 min. (vietos ir Lietuvos laiku) ir per dvi minutes buvo numuštas“, – teigė Miruta.
Antrasis buvo numuštas 18 val. 5 min., praėjus penkioms minutėms po patekimo į Rumunijos oro erdvę.
Gynybos ministerijos pranešime spaudai nurodoma, kad dronus atakavo du Rumunijos karinių oro pajėgų F-16 naikintuvai.
„Juodoji jūra vėl bus saugi“, – socialiniame tinkle „X“ parašė užsienio reikalų ministrė Oana Toiu ir pridūrė, kad NATO antradienį šį klausimą aptars Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje.
„Juodoji jūra yra itin svarbi jūrų arterija pasauliniam grūdų, energijos išteklių ir pramoninių prekių eksportui, todėl jos stabilumas yra gyvybiškai svarbus tarptautiniam maisto ir energetiniam saugumui“, – rašė ji.
Spalį prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų pranešta apie kelias dronų atakas prieš laivybą Juodojoje jūroje. Po vėliausios iš jų ketvirtadienį prie Rumunijos krantų dingo septyni įgulos nariai.
Prezidentas Nicusoras Danas po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Rumunijai reikia „įrangos, skirtos kovoti su naujo pobūdžio iššūkiais“.
M.Rutte teigė, kad karinis aljansas „toliau glaudžiai bendradarbiaus su mūsų sąjungininkais Juodojoje jūroje, prireikus koreguodamas mūsų atgrasymo ir gynybos poziciją“.
Šiais metais NATO pajėgos Rumunijos oro erdvėje jau yra numušusios keturis dronus.
Rusijos karininkas slapta padėjo Ukrainai naikinti šimtus savo šalies karių: paaiškėjo, kodėl jis ryžosi išdavystei
19:30
Apie neįprastą karininko istoriją, remdamasis pokalbiais su juo ir jo ryšininkais, vaizdo įrašais, susirašinėjimais bei oficialiais Rusijos kariuomenės dokumentais, paskelbė JAV dienraštis „The Wall Street Journal“. Šio leidinio tyrimą spalio 17 dieną apžvelgia ir Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
26 metų Rusijos kariuomenės leitenantas Levas Stupnikovas, baigęs prestižinę karo akademiją Sankt Peterburge ir pasiųstas į karą Ukrainoje, slapta bendradarbiavo su Ukrainos karine žvalgyba. Jo perduota informacija apie Rusijos karių dislokacijos vietas ir judėjimą padėjo Ukrainos pajėgoms surengti smūgius, per kuriuos, kaip teigiama, žuvo daugiau kaip 300 Rusijos kariškių.
Vieną šaltą vasario rytą L.Stupnikovas sunkvežimiu atvyko prie lauko Rytų Ukrainoje. Paskui jį važiavo aukšto rango Rusijos karininkų kolona, atvykusi stebėti netoli fronto linijos vykstančių pratybų.
Garsus JAV verslininko sūnus Ukrainą parėmė labiau nei kai kurios ES šalys
19:29
JAV milijardierius Howardas Buffettas per savo fondą Ukrainai skyrė apie 1,2 milijardo eurų, taip viršydamas kelių Europos šalių suteiktą pagalbą.
Legendinio investuotojo Warreno Buffetto sūnus Howardas Buffettas tapo vienu iš didžiausių Ukrainos privačių rėmėjų.
Jo vadovaujamas Howardo G.Buffetto fondas nuo 2022 m., kai prasidėjo pilno masto Rusijos įsiveržimas, Ukrainai skyrė maždaug 1,33 mlrd. dolerių – apie 1,2 mlrd. eurų, rašo „Helsingin Sanomat“.
Paviešintas slaptas Kremliaus planas: Putinas pereina prie naujos strategijos
19:07
Net ir po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę vienašališkai paskelbė apie Maskvos ir Kyjivo „energetines paliaubas“, Rusija tęsia metodiškus ir naikinančius smūgius Ukrainos energetikos objektams.
Kaip rašo laikraštis „The Guardian“, tai yra dalis strategijos, kuria siekiama nubausti Ukrainos gyventojus ir priversti šalį kapituliuoti. Pranešama, kad šios Rusijos kampanijos potencialūs tikslai – apie kuriuos Ukrainos žvalgyba teigė sužinojusi praėjusį mėnesį perimtuose dokumentuose – apima nuo ukrainiečių gyvenimo kokybės smukdymo ribojant elektros tiekimą iki visiško vandens tiekimo nutraukimo.“
„The Guardian“, Ukrainos energetikos ministerijos prašymu, neatskleidė kai kurių konkrečių karinio vertinimo detalių, nes jos gali padėti Rusijai vykdant smūgius prieš šalį.
„Tai du dideli dokumentai – parašyti labai aiškiai, su lentelėmis, kuriose nurodytas ginklų skaičius, reikalingas kiekvienam objektui sunaikinti. Ginklų tipai svyruoja nuo balistinių raketų iki raketų ir įprastų dronų. Mes suprantame, kaip jie veiks“, – praėjusį mėnesį sakė Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis.
Dokumente išvardyti pažeidžiami Ukrainos energetikos taikiniai. Šis slaptas planas turi keletą tikslų: sunaikinti elektros gamybos, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas taip, kad gyvenimas Ukrainos miestuose taptų nepakeliamas. Dokumente teigiama, jog vien elektros gamybos paralyžiavimas lemtų „reikšmingą gyventojų gyvenimo kokybės pablogėjimą“.
Norint tai pasiekti, dokumente nurodomas ginklų kiekis, kurį reikia skirti – tai reaktyviniai dronai „Geran 4/5“, taip pat hipergarsinės ir sparnuotosios raketos – kad būtų sunaikinta pagrindinė infrastruktūra. Tarp vardijamų objektų – šiluminės elektrinės, pastotės, vandens siurblinės ir daugelis kitų.
Minint smūgius Ukrainos vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemoms, dokumente teigiama, kad tai sukeltų „didelio masto komunalinės infrastruktūros krizę“.
Keli Europos pareigūnai, susipažinę su dokumentu, pažymėjo, kad jį greičiausiai parengė su Rusijos kariuomene ar specialiosiomis tarnybomis susiję analitiniai padaliniai. Pasak jų, šio dokumento kopijos Ukrainoje cirkuliavo ir ankstesniais metais.
Tačiau šiais metais Rusija, atrodo, pradėjo šiuos planus įgyvendinti. Pavyzdžiui, pastaruoju metu Rusijos smūgiai kliudė tris dideles elektrines Kyjivo regione – TEC-4 ir TEC-5 bei Trypilskos šiluminę elektrinę. Taip pat nukentėjo didelė elektros pastotė, perduodanti elektrą į sostinę iš dviejų pagrindinių šalies atominių elektrinių.
Jei planas pasiteisintų, gali grėsti humanitarine katastrofa 3 milijonus gyventojų turinčiam miestui.
Dokumente prognozuojama, kad šie išpuoliai galėtų sunaikinti daugiau nei 90 proc. Kyjivui kiekvieną žiemą numatytos elektros energijos. Tai panardintų miestą į tamsą ir šaltį. Ekspertų teigimu, pagal blogiausią scenarijų elektros pertrūkiai gali trukti iki 20 valandų per parą, kol bus sutaisyta sugadinta įranga.
Laikraštis pažymi, kad Rusija vis dažniau pereina prie „Ukrainos didžiųjų miestų gyventojų baudimo“ strategijos, kadangi fronto linijos sustingo.
„Praėjusiais metais mes tikrai buvome ties riba. Tačiau šiais metais rizika bus dar didesnė, todėl planas (pulti Ukrainos infrastruktūrą) atrodo realistiškas. Yra labai didelė tikimybė, kad Rusija bandys mus palaužti šią žiemą“, – sakė Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka.
