Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Istorinis įvykis“: Ukrainos dronas tokią pavojingą misiją atliko pirmą kartą
16:14
Ukrainos sausumos pajėgų bepiločių orlaivių operatoriai įgyvendino unikalią operaciją – iš fronto linijos dronu buvo evakuotas sužeistas karys. Tai – išskirtinis atvejis karybos istorijoje.
Pasak Sausumos pajėgų pranešimo, 30-osios atskiriosios mechanizuotosios brigados karys, būdamas pozicijoje, buvo sužeistas, todėl jam buvo reikalinga skubi evakuacija.
Nurodoma, kad nebuvo įmanoma atlikti evakuacijos, pasitelkiant antžeminį robotizuotą kompleksą dėl itin didelio skaičiaus zujančių dronų ir užminuotos teritorijos.
Nuspręsta evakuacijai panaudoti sunkųjį ukrainiečių gamybos heksakopterį kurį 92-osios atskiriosios mechanizuotosios brigados kariai modernizavo pagal parametrus, būtinus operacijai įgyvendinti.
„Itin sudėtinga operacija, bet veiksminga. Tai istorinis įvykis, tai kitas sužeistųjų evakuacijos etapas, prie kurio mes visi priartėjome. Dabar prasideda rimtas sistemingas darbas, kad tokios misijos vyktų nuolat“, – sakė „Napalm“, būrio vadas, 92-osios pėstininkų brigados bepiločių antžeminių sistemų kuopos programuotojas, kuris dalyvavo drono paruošime.
Ukrainos sausumos pajėgos pabrėžė, kad išgelbėtas karys ne tik laukė evakuacijos, bet ir itin sudėtingomis sąlygomis toliau sugebėjo atremti Rusijos pajėgų atakas.
Galiausiai Ukrainos gynėjas buvo sėkmingai nugabentas į evakuacijos vietą. Šiuo metu jis gydomas ir reabilituojamas, jo gyvybei pavojus nebegresia.
„Mes perdavėme savo broliui specialią įrangą, nufilmavome vaizdo instrukciją, kaip ja naudotis. Labai džiaugiuosi, kad viskas pavyko. Operacija buvo puikiai suplanuota, joje dalyvavo labai daug žmonių“, –džiūgavo 30-osios mechanizuotosios brigados 2-ojo mechanizuotojo bataliono dronų operatorius, slapyvardžiu „Čiornyj“, kuris ir valdė heksakopterį.
Praeitą savaitę naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė apie pirmojo karinių pajėgų evakuacijai skirto drono sukūrimą.
Nurodyta, kad toks dronas gali gabenti iki 150 kg krovinį, o to pakanka evakuoti sužeistam kariui, vilkiančiam neperšaunama liemene ir turinčiam karinę įrangą. Drono skrydžio nuotolis siekia 15 kilometrų, o maksimalus greitis – iki 105 km/val.
Maskva pripažino skaudžią tiesą: negalime jų apsaugoti nuo Ukrainos dronų
17:32
Rusija negali užtikrinti visapusiškos oro gynybos apsaugos savo milžiniškai pramoninės infrastruktūrai, nes daugelis didžiausių šalies gamyklų ir gamybos kompleksų yra pernelyg masyvūs, kad būtų galima juos pilnai apsaugoti nuo Ukrainos dronų smūgių, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Kaip šeštadienį skelbė Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS, savo ribotas galimybes tai padaryti pripažino net Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas.
Jis paaiškino, kad sovietmečio pramoninių objektų dydis ir išdėstymas iš tieų kelia didelių iššūkių Rusijos oro gynybos sistemoms.
Daugelis Rusijos pramonės milžinių iš pradžių buvo suprojektuotos sovietmečiu, turint omenyje galimo branduolinio karo riziką. Dėl to gamybos objektai buvo sąmoningai išskirstyti dideliame plote, taip bandant sumažinti grėsmę, kad vienu smūgiu būtų sunaikintas visas pramoninis kompleksas.
Tačiau tie patys projektavimo principai šiuolaikiniame kare tapo trūkumu. Ukraina ypač aktyviai naudoja tolimojo nuotolio dronus, kad suduotų smūgį Rusijos pramonei ir su karine veikla susijusiai infrastruktūrai giliai Rusijos nugaryje.
Metalurgijos gamyklos, chemijos fabrikai ir kiti dideli pramoniniai objektai gali driekiasi net per kelis kilometrus, todėl ypač sudėtinga užtikrinti visapusišką apsaugą visame plote.
A.Šochinas atkreipė dėmesį, kad sovietų planuotojai atskirus gamybos padalinius išdėstė toli vieną nuo kito, taip siekdami padidinti galimybes išlaikyti gamybą net ir po branduolinio smūgio. Nors tuomet toks požiūris suteikė tam tikrų privalumų, jis taip pat pareikalavo išplėtotos infrastruktūros, jungiančios skirtingas pramoninių kompleksų dalis.
Šie išsibarstę objektai dabar tapo galvos skausmu Rusijai: atskirų gamybos pastatų apsauga nebūtinai garantuoja platesnio pramoninio komplekso saugumą.
Toks pripažinimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina tęsia tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, karinės pramonės objektus, aerodromus, chemijos gamyklas ir kitą strategiškai svarbią infrastruktūrą.
Rugsėjo mėnesį penkios Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, įskaitant Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, buvo priverstos sustabdyti savo perdirbimo operacijas dėl patirtų pažeidimų ir gaisrų.
Spalio 18 d. Ukrainos dronai smogė Sankt Peterburgo naftos terminalui, sukeldami gaisrą, o atskiri smūgiai buvo nukreipti į „VKontakte“ duomenų centrą ir elektros infrastruktūrą aplinkiniame Leningrado regione.
Kremlius prakalbo, kur galėtų susitikti Trumpas, Putinas ir Xi Jinpingas
17:12
Rusijos, Kinijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas bei Donaldas Trumpas potencialiai galėtų susitikti artėjančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių viršūnių susitikime Kinijoje, pirmadienį pranešė Kremlius.
Anot Kremliaus, jokių konkrečių pasiūlymų dėl susitikimo ar jo darbotvarkės nebuvo aptarta. Kartu pabrėžta, kad joks galutinis susitarimas dėl karo Ukrainoje nutraukimo negali būti pasiektas be Kyjivo dalyvavimo.
Leidinys „The Wall Street Journal“ sekmadienį pranešė, kad V. Putinas siekia viršūnių susitikimo su Xi Jinpingu ir D.Trumpu aptarti karą Ukrainoje bei tikisi pasiekti taikos susitarimą, palankų Maskvai.
Pranešime remtasi neįvardytais asmenimis, susipažinusiais su diskusijomis.
Paklaustas apie šį pranešimą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė: „Atsižvelgiant į tai, kad visi trys valstybių vadovai potencialiai galėtų dalyvauti viršūnių susitikime Kinijoje, tokio hipotetinio susitikimo tema iš tiesų buvo paminėta.“
Vis dėlto jis pridūrė, kad „jokių esminių pasiūlymų ar susitarimų nei dėl paties susitikimo, nei dėl galimos jo darbotvarkės ir turinio niekas neaptarinėjo ir nepateikė“.
Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) grupė viršūnių susitikimą planuoja surengti Kinijos Šendženo mieste lapkričio 18–19 dienomis. Visos trys šalys yra organizacijos narės.
Paklaustas, ar V.Putinas mano galintis pasiekti susitarimą be Ukrainos dalyvavimo, D.Peskovas sakė: „Savaime suprantama, kad galutinis sureguliavimas yra neįmanomas be atstovo iš Kyjivo, pasirengusio prisiimti atsakomybę, dalyvavimo.“
„Po velnių, neleiskite rusų į Europą“: Latvijos premjerui – jau gana
15:13
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas kreipėsi į Europos šalis ir paragino Europos Sąjungą nutraukti turistinių vizų išdavimą rusams dėl hibridinių grėsmių, su kuriomis bendrijos šalys nuo metų pradžios susiduria beveik kasdien.
„Po velnių, neleiskite rusų į Europą“, – pareiškė interviu laikraščiui „Financial Times“.
Pasak jo, kiekviena šalis turėtų laikytis griežtos pozicijos šiuo klausimu ir priminė, kad Rusija vykdo agresijos karą Ukrainoje bei kelia grėsmę Europos Sąjungai.
Tačiau, pripažino jis, kai kurios valstybės dėl pelno, kurį jos gauna, toliau išdavinėja vizas rusams.
A.Kulbergas pabrėžė, kad Latvija kasdien susiduria su Rusijos diversijomis ir hibridinėmis grėsmėmis. Pasak jo, šalis šiais metais tikisi didžiausio per pastaruosius penkerius metus nelegalių migrantų srauto, kurie bando pateikti į Latvijos teritoriją.
Praeitą savaitę Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen taip pat oficialiai paragino ES stabdyti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams tol, kol ši nenutrauks karo prieš Ukrainą.
„Tas pats pagaliau turi įvykti ir ES lygmeniu, – tvirtina ji. – Kol Rusija tęsia agresiją, jos piliečiams turistiniai vizos neturėtų būti išduodamos... Neteisinga, kad rusai gali atvykti į Europą, mėgautis čia esančiu gyvenimo būdu ir laisvėmis, kol jų šalis bombarduoja ukrainiečių namus.“
Visų akys – į Prancūziją, Italiją ir Ispaniją
„Financial Times“ primena, kad Prancūzija, Italija ir Ispanija yra tarp tų Europos Sąjungos šalių, kurios išduoda daugiausia Šengeno vizų Rusijos piliečiams.
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, joms tenka apie 70 proc. iš daugiau kaip 600 tūkst. vizų, išduotų rusams praeitais metais.
Praeitą savaitę Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas informavo, kad ES šalių vadovai viršūnių susitikime Briuselyje aptarė vizų politikos sugriežtinimą Rusijos piliečių atžvilgiu.
„Be abejo, mes vis dar turime galimybių imtis papildomų priemonių – visų pirma, apriboti tiek privačias, tiek verslo keliones į Europos Sąjungą“, – pabrėžė kancleris.
Vienas laikraščio „Financial Times“ šaltinis, aukšto rango Europos pareigūnas, atskleidė, kad Prancūzija sutiko žymiai apriboti vizų išdavimą, tačiau pirmiausia nori uždrausti jas išduoti buvusiems Rusijos kariškiams.
„Mane tiesiog purto“
Diplomatų teigimu, Italija taip pat yra atvira dialogui šiuo klausimu. Griežtesnių apribojimų, įskaitant ir tiems, kurie dalyvavo invazijoje į Ukrainą, siekia Švedija, Estija ir keletas kitų šalių.
Griežtinti vizų apribojimus pokalbyje su „Financial Times“ paragino ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Kai žiūrime vaizdo įrašus, kaip apšaudomi tiltai Kyjive ir iš namų traukiami negyvi vaikai, o po to girdime, kaip rusų turistai taško savo pinigus [Europoje], – mane tiesiog purto.“
Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strommeris pažymėjo, kad esama sistema kelia grėsmę saugumui, atsižvelgiant į nuogąstavimus dėl Maskvos remiamų diversijų, padegimų ir kitų hibridinių operacijų.
2025 m. lapkričio mėn. Europos Sąjunga apribojo naujų daugkartinių Šengeno vizų išdavimą rusams. 2022 m. rugsėjo mėn. Briuselis taip pat sustabdė susitarimą dėl supaprastinto vizų režimo su Rusija, dėl ko padidėjo mokesčiai, prašymų nagrinėjimo terminai ir reikalavimai dokumentams.
Iš Kyjivo – griežta reakcija į Kremliaus planą susitikti be Zelenskio
13:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siūlo Jungtinėms Valstijoms surengti trišalį susitikimą, kuriame dalyvautų Ukrainos, JAV ir Rusijos vadovai. Tuo tarpu Donaldo Trumpo, Vladimiro Putino ir Xi Jinppingo susitikimas be Ukrainos dalyvavimo tik paskatintų karo iniciatorę Rusiją toliau tęsti karą, socialiniame tinkle „X“ į pranešimą apie tokius planus sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Trijų šalių – Ukrainos, JAV ir Rusijos – vadovų susitikimas galėtų padėti greičiau užbaigti karą. Trijų šalių – Rusijos, Kinijos ir JAV – vadovų susitikimas duos tik priešingą rezultatą: paskatins Putiną tęsti šį karą“, – pabrėžė jis.
Ukrainos diplomatijos vadovo vertinimu, V.Putino pakvietimas į susitikimą su D.Trumpu ir Xi Jinpingu „tik sustiprintų jo didybės maniją ir suteiktų jam svorio, kurio jis nenusipelno“.
„Jis nėra pasaulinis lyderis, o karo nusikaltėlis. O Rusija – ne pasaulinė supervalstybė, o pasaulinė problema“, – griežtai konstatavo A.Sybiha.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonomika yra mažiausiai 13 kartų mažesnė už JAV ekonomiką ir 8 kartus mažesnė už Kinijos ekonomiką, o dabar ji ir toliau sparčiai mažėja kartu su rusų gyvenimo lygiu.
Rusija prarado 1,6 milijono žmonių, tarp kurių žuvusieji ir sužeistieji, nesėkmingame kare, kurio ji negali laimėti ir nenori baigti. A.Sybiha toliau dėstė, kad dėl griežtų sankcijų spaudimo Rusijos technologijos, pramonė ir verslas šiuo metu yra sąstingyje.
Jo teigimu, pagal bet kokius pragmatiškus ar moralinius kriterijus V.Putinui nėra vietos prie vieno stalo su prezidentais D.Trumpu ir Xi Jinpingu.
„Jis galėtų užsitarnauti tą vietą tik rimtu žingsniu taikos link – pavyzdžiui, sutikdamas su pasiūlymu dėl ugnies nutraukimo dar prieš tokį susitikimą. Tačiau matome visiškai priešingą dalyką: teroro prieš civilius gyventojus stiprėjimą. Kol šis teroras tęsiasi, jam neturėtų būti vietos prie jokio stalo“, – piktinosi Užsienio reikalų ministras.
Anksčiau pirmadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ paskelbė, kad Kremliaus vadovas pasiūlė kitą mėnesį surengti trišalį viršūnių susitikimą su JAV prezidentu ir Kinijos lyderiu, kurio metu būtų siekiama susitartį dėl karo nutraukimo Ukrainoje Maskvai palankiomis sąlygomis.
Apklausa: ką ukrainiečiai mano apie Donbaso atidavimą Rusijai?
13:13
Daugiau nei 60 proc. ukrainiečių kategoriškai nepritaria gynybos pajėgų išvedimui iš Donbaso mainais į JAV ir Europos teikiamas saugumo garantijas. Su tokia sąlyga lengvai sutinka tik 7 proc. Tokiam kompromisui pritaria 35 proc. (nors dauguma iš jų pripažįsta, kad tai sudėtinga sąlyga). Dar 4 proc. negalėjo apsispręsti dėl savo nuomonės.
Tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausos, atliktos spalio 8–16 d., rezultatai.
Rubio prakalbo apie Trumpo Putino ir Xi Jinpingo susitikimą
13:06
JAV patvirtino, kad vyko derybos dėl D.Trumpo, V.Putino ir Xi Jinpingo viršūnių susitikimo, skelbia „Reuters“, cituojant JAV valstybės sekretorių Marco Rubio.
„Buvo kalbama apie susitikimą. Nežinau, ar jis jau galutinai suderintas, bet prezidentas išreiškė poziciją. Jis norėtų, kad karas Ukrainoje ir Rusijoje baigtųsi“, – atsakė M.Rubio.
Anksčiau pirmadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Kremliaus vadovas pasiūlė kitą mėnesį susitikti su D.Trumpu ir Xi Jinpingu, kad aptartų karo Ukrainoje pabaigą.
Nemanoma, kad į susitikimą bus pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Budrys: bandymas padegti „Starlink“ įrangą – Rusijos hibridinės kampanijos prieš Europą dalis
12:47
Vilniuje užkardytą bandymą padegti „Starlink“ įrangą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vadina Rusijos vykdomų operacijų prieš Europos valstybes dalimi.
„Matome koordinuotas pastangas taikytis į kritinę, su parama Ukrainai susijusią infrastruktūrą, logistikos grandines bei kitus svarbius objektus. Tai nėra pavieniai nusikaltimai. Tai platesnės Rusijos hibridinės kampanijos prieš Europą dalis, kuria siekiama įbauginti sąjungininkus, mažinti paramą Ukrainai ir testuoti mūsų atsparumą“, – sako ministras.
Taip ministras kalbėjo pirmadienį vykusiame susitikime su Vokietijos Bundestago valdančiosios koalicijos frakcijų pirmininkais.
Anot K.Budrio, atsakas į tokius veiksmus – dar glaudesnis sąjungininkų bendradarbiavimas, didesnis budrumas ir stipresnė parama Ukrainai.
Sekmadienio naktį bandyta padegti įmonės Vilniuje patalpas, kuriose veiklą vykdo amerikiečių įmonė „SpaceX“. BNS žiniomis, jis fiksuotas bendrovės „Delska“ duomenų centro teritorijoje.
Susitikime su Krikščionių demokratų frakcijos pirmininku Thorstenu Frei ir Socialdemokratų partijos frakcijos pirmininku Matthiasu Mierschu ministras taip pat akcentavo, jog Europos saugumo, gynybos ir atsparumo stiprinimas bus vieni svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų 2027 metais.
Politikai taip pat aptarė 45-osios Vokietijos šarvuotosios brigados dislokavimą Lietuvoje.
K.Budrys pabrėžė, kad Lietuva išlieka įsipareigojusi užtikrinti geriausias sąlygas brigados dislokavimui. Pasak ministro, infrastruktūros projektai vykdomi pagal planą, o visi reikalingi sprendimai priimami siekiant užtikrinti visavertį brigados įsikūrimą iki 2027-ųjų pabaigos.
Ministras, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuva skiria ypatingą dėmesį vokiečių kalbos mokymosi skatinimui ir sudaro vis geresnes sąlygas Vokietijos karių bei jų šeimų integracijai Lietuvoje, įskaitant Vokietijos mokyklos Vilniuje plėtrą.
Šiuo metu Lietuvoje tarnauja apie 2 tūkst. Vokietijos karių.
Susitikime taip pat aptartos galimybės stiprinti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos pramonės, investicijų, inovacijų ir pažangiųjų technologijų srityse, kalbėta apie artimiausius dvišalius projektus.
Ukrainos žiniasklaida: JAV ketina ir toliau švelninti sankcijas Rusijai
12:31
JAV toliau rengia naujas sankcijų Rusijai sušvelninimo priemones, įskaitant priemones, nukreiptas prieš tanklaivius ir dujas. Tuo pačiu metu Ukraina raginama nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, skelbia leidinys „RBC Ukraine“.
„Amerikiečiai nenori daryti spaudimo ir vietoj to bandys padaryti tam tikras nuolaidas“, – leidiniui sakė šaltinis Ukrainos vyriausybėje.
Pasak šaltinio, amerikiečiai šiuo metu reikalauja, kad Ukraina nutrauktų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nesiūlydami nieko mainais.
„Jie rengia naujas sankcijų lengvatas Rusijai: dėl tanklaivių ir dujų, galbūt dėl kai kurių įmonių ir asmenų. Jie svarsto, kaip perimti įšaldytų lėšų kontrolę “, – pridūrė šaltinis.
Kaip pranešė „RBC-Ukraina“, JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas apibūdino D.Trumpo ir V.Putino susitarimą dėl dyzelino kaip paskatą Rusijai.
„Pasitraukite iš Donbaso“: Ukrainos pareigūnas prabilo apie Trumpo sandorį
12:12
Pastarųjų savaičių įvykius, susijusius su JAV taikomais žvalgybos duomenų apribojimais ir „Starshield“ paslaugų ribojimu, „RBC-Ukraina“ šaltinis Ukrainos valdžios institucijose pavadino niekuo kitu, kaip spaudimu.
„Amerikiečiai sako: „Pasitraukite iš Donbaso“, tačiau nieko nesiūlo mainais. Jie nesupranta, kad paskui rusai pareikalaus „atiduoti“ Chersoną ir Zaporižią. Trumpui tai tiesiog sandoris, nesvarbu, kad jis sudaromas mūsų sąskaita“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo vertinimu, Vladimirui Putinui šiuo metu situacija fronte nerūpi, kur kas labiau neramina užnugaris ir nuolatiniai apšaudymai, ypač sostinėje.
„Matome, kad smūgių taikiniai nuolat keičiasi. Po sandėlių ir duomenų centrų priešas perėjo prie energetikos objektų. Toliau gali būti kiti pramoniniai objektai, o smūgiai į tiltus, energetikos objektus ir vandens infrastruktūrą tęsis“, – spėjo šaltinis.
Prakalbęs apie Ukrainos planus žiemai, jis pažymėjo, kad rizika dabar kur kas didesnė nei pernai – situacija su priešraketinės gynybos sistemomis yra žymiai prastesnė.
O Donaldas Trumpas, tikėtina, esant dabartinei situacijai, toliau bandys spręsti savo vidaus politikos problemas išorinėmis priemonėmis, be to, silpnesnės pusės – Ukrainos – sąskaita.
Dalis naujienų portalo šaltinių tikisi, kad po lapkričio 3 d., balsavimo dienos, kuomet numatyti Vidurio kadencijos rinkimai, spaudimas šiek tiek sumažės.
Tuo pačiu metu „RBC-Ukraina“ pašnekovai skeptiškai vertina galimybę iki rinkimų ar net iki pavasario pasiekti tvirtas, nors ir ribotas paliaubas paliaubas tarp Ukrainos ir Rusijos.
„Mažiausiai viskas tęsis iki vidurio kadencijos rinkimų. Bet, jei Trumpas patirs didelį pralaimėjimą, jam juk reikės kažką parodyti savo rinkėjams, kad Respublikonų partija visai nesugriuvo“, – svarstė kitas „RBC-Ukraina“ šaltinis, priklausantis valdžios institucijoms Ukrainoje.
Kaip ir kiti, jis nemato jokių realių perspektyvų, kad ugnies nutraukimas įsigaliotų. Ypač dėl to, kad V.Putinas nesugebėjo pasiekti savo pagrindinio tikslo – užimti visą Donbasą.
„Esant dabartinėms sąlygoms, Donbaso užėmimas jam gali užtrukti ir kelis mėnesius, ir visus metus, ir dar ilgiau. Jei jam pavyks, jis toliau stebės, kiek esame susilpnėję; jei labai – bandys eiti toliau“, – išreiškė nuomonę pašnekovas.
Vis dėlto kol kas, nepaisant intensyvių karo veiksmų ir nuolatinių atakų, Rusijai nepavyksta pasiekti reikšmingų rezultatų fronto linijoje, kurie priverstų Ukrainą sutikti su Kremliaus politiniais reikalavimais.
Zelenskio kantrybė senka: pradėkime daiktus vadinti tikraisiais vardais
11:54
Praėjusią naktį Rusija balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą ir Kyjivo sritį, taip pat energetikos objektus vienuolikoje šalies sričių. Mažiausiai 550 tūkstančių šeimų liko be elektros, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Per naktį vėl surengtos kelios Rusijos atakų bangos, ir vėl nebuvo jokio įspėjimo iš partnerių“, – piktinosi šalies lyderis.
Jo teigimu, Rusijos armija panaudojo 16 balistinių raketų. V.Zelenskio įsitikinimu, tai buvo tikslinė ataka prieš Kyjivą ir Kyjivo sritį.
Atakos taikiniais tapo energetikos objektai ir infrastruktūra, taip pat buvo apgadinta medicinos klinika, mokykla, metro stotis ir gyvenamieji namai.
Pasak prezidento, Rusija taip pat panaudojo daugiau kaip 200 įvairių tipų bepiločių orlaivių, įskaitant reaktyvinius dronus. Jais rusų kariai sudavė smūgius keletui sričių Ukrainoje: Charkivo, Dnipropetrovsko, Voluinės, Rivnės ir Odesos.
Skelbiama, kad dėl atakų yra aukų. Vien tik per praėjusią naktį buvo apgadinta 10 energetikos infrastruktūros objektų, o mažiausiai 550 tūkst. šeimų liko be elektros.
„Ukraina niekada nenorėjo šio karo, ir mes teigiamai vertinome tiesiog kiekvieną partnerių bandymą garbingai jį užbaigti. Į kiekvieną pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo mes atsakėme teigiamai. Balistinės raketos, „Shahed“ ir žudynės – tokie Rusijos atsakymai vėl ir vėl.
Putinas nenori ne tik šio karo pabaigos, bet netgi jokių deeskalavimo žingsnių. Kai blokuojami raketų tiekimai Ukrainos priešlėktuvinei gynybai, o Rusijai suteikiamos sankcijų lengvatos ar atidėjimai, tai, deja, parodo, kad partneriai neigia tikrovę. Realybėje karas tęsiasi, ir tęsiasi tik dėl Rusijos smūgių, dėl Rusijos noro šį karą vilkinti“, – išdėstė V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat paragino pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.
„Vadinti agresorių agresoriumi ir padėti Ukrainai ginti gyvybes“, – pabrėžė jis.
Nenumušė nė vienos raketos
Karinės oro pajėgos paskelbė, kad Ukrainos gynėjams nepavyko numušti nė vienos Rusijos paleistos balistinės raketos. Pažymima, kad buvo numuštos tik 4 sparnuotosios raketos ir 269 Rusijos atakos dronai.
Jurijus Ihnatas, karinių oro pajėgų atstovas spaudai, pažymėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos negavo partnerių įspėjimo apie pirmąjį Rusijos balistinių raketų smūgį Kyjivui, įvykdytą spalio 18 d. apie 23 val. Tuo tarpu, jo teigimu, informacija apie pakartotines atakas apie 3 val. jau buvo gauta.
„23 val. mūsų niekas neįspėjo, bet mes vis tiek pranešėme „Telegram“, turėjome informaciją… 3 val. buvo [įspėjimas], bet vis tiek laiko tarpas buvo gana trumpas: štai čia, štai ten – minutė“, – nuogąstavo J.Ihnatas.
