Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas suka uodegą: „Mes nenorime kariauti su Ukraina“
08:54
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas patvirtino, kad susitikimo su JAV prezidento pasiuntiniu Steve'u Witkoffu metu sutiko atnaujinti trišales derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.
„Šių derybų tikslas bus aptarti Ukrainos ir Rusijos saugumo užtikrinimo klausimą po to, kai bus pasiekti taikos susitarimai, be to, jų galutinėje versijoje, o ne dėl kovos veiksmų sustabdymo kokiam nors trumpam laikotarpiui. Esame pasirengę atnaujinti šiuos ryšius, kad pasiektume šį tikslą“, – dėstė jis propagandininkui Pavelui Zarubinui.
„Mes nenorime kariauti su Ukraina“
Tuo pačiu V.Putinas pavadino netinkamais Ukrainos vadovybės samprotavimus apie galimą teritorijų praradimą po karo, nes, jo nuomone, tai yra „istorinės Rusijos“ žemės.
Ieškodamas argumentų, Kremliaus vadovas taip pat paminėjo tariamus referendumus dėl okupuotų regionų prijungimo prie Rusijos, tvirtindamas, kad esą jų „gyventojai patys priėmė tokį sprendimą“.
Pasak V.Putino, dėl to galima ginčytis „kiek tik nori“, bet „nugalėti Rusijos mūšio lauke neįmanoma, o jai suduoti strateginį smūgį – nerealu“.
„Mes nenorime kariauti su Ukraina. Bet, jei dabartinė Ukrainos vadovybė nori kariauti, tegul kariauja. <…> Manau, kad galime susitarti, mes su tuo sutinkame. Bet, jei kas nors nori kitaip, gerai, bus kitaip. Bet kuriuo atveju mes išspręsime savo uždavinius, o visi specialiosios karinės operacijos tikslai bus pasiekti“, – tradicinį propagandinį naratyvą vyniojo Kremliaus vadovas.
Jis užtikrino, kad neva yra pasirengęs „ieškoti išeities iš šios sudėtingos situacijos“, nes laiko rusus ir ukrainiečius „viena tauta“.
„Politinė šizofrenija“
V.Putinas taip pat pranešė, kad S.Witkoffas atkreipė dėmesį į būtinybę aptarti Europos saugumo architektūrą kartu su būsimu karo sprendimu.
„Apskritai aš taip pat su tuo sutinku“, – dėstė Kremliaus šeimininkas, užtikrindamas, kad Rusija nesiruošia „jokiam karui su Europa“. Jis taip pat visus Vakarų lyderių pareiškimus šiuo klausimu pavadino „politine šizofrenija“.
Tūpdamas užsidegė Ukrainos krovininis lėktuvas: Japonija uždarė oro uostą
10:24
Ketvirtadienį Japonijos Čiūbu tarptautiniame oro uoste užsidegė aviakompanijos „Antonov Airlines“ transportinis orlaivis An-124-100 „Ruslan“, skelbia japonų leidinys „NewsDigest“.
Liudininkai pastebėjo liepsnas galinėje orlaivio dalyje, jam leidžiantis ant pakilimo tako. Kaip praneša „FL360aero“, ugniagesių ir gelbėtojų komanda nedelsiant atvyko prie lėktuvo.
Pažymima, kad dėl incidento prireikė sustabdyti oro uosto veiklą 15 minučių. Atlikus patikrinimą, oro uostas atnaujino skrydžių priėmimą ir išvykimą įprasta tvarka. Pasak Japonijos valdžios institucijų, tai neturėjo didelės įtakos keleivinių skrydžių vykdymui.
Kol kas nežinoma, ar lėktuvas buvo apgadintas ir ar yra nukentėjusiųjų.
Taip pat nepranešama, kokį krovinį gabeno orlaivis „Ruslan“, ir kokios buvo gaisro priežastys.
„An-124 „Ruslan“ – vienas iš didžiausių krovininių lėktuvų pasaulyje, sukurtas Kyjivo „Antonovo“ projektavimo biure.
Tai – ne pirmasis incidentas su Ukrainos „Ruslan“ lėktuvu užsienio šalyje. Rugpjūčio 5-osios naktį Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje šalia „Antonov“ avialinijų orlaivio buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi. Prietaisas nesprogo, o JAV žvalgyba šį bandymą įvykdyti diversiją susiejo su Rusijos karine žvalgyba.
Kyjivas: Ukrainoje vis dar galioja „Starlink“ apribojimai
09:54
Ukrainoje vis dar galioja karinės „Starlink“ versijos naudojimo apribojimai, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie jų panaikinimą, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Litvynas.
„Matome tuos pačius apribojimus, todėl kol kas niekas nepasikeitė“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.
Savo komentarą jis paliko po laikraščio „The Wall Street Journal“ žurnalisto Alexo Wordo pranešimu, kad D.Trumpas paskambino bendrovės „SpaceX“ įkūrėjui Elonui Muskui ir paprašė panaikinti apribojimus „Starshield“ veikimui Ukrainoje.
Įraše taip pat buvo teigiama, kad ketvirtadienį sistema veikė įprastu režimu.
Tuo tarpu, remiantis naujienų agentūros „Associated Press“ šaltinių duomenimis, apribojimai palydovinio ryšio veikimui Ukrainoje tebegalioja.
Paslaptinga Kadyrovo kelionė užminė mįslę: ko jam prireikė Azerbaidžane
09:13
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas apsilankė Azerbaidžane – šalyje, su kuria jo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino santykiai buvo pasiekę žemiausią tašką nuo tada, kai 2024 m. gruodžio 25 d. Rusijos oro gynybos pajėgos virš Grozno numušė Azerbaidžano keleivinį lėktuvą. Leidinys „Postimees“ analizuoja, kas slepiasi už netikėto R.Kadyrovo vizito.
Šį rudenį R.Kadyrovas buvo perrinktas Čečėnijos vadovu. Nors jo sveikatos būklė vis dar kelia klausimų, Kremlius mano, kad jis yra pajėgus vadovauti.
Be to, sunku įsivaizduoti, kad Čečėnijos lyderio poste R.Kadyrovas būtų pakeistas dar jam esant gyvam.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV senatorius pradėjo tyrimą dėl Ukrainos prarastos prieigos prie „Starshield“ sistemos
07:48
JAV senatorius demokratas Richardas Blumenthalis pradėjo tyrimą dėl aplinkybių, kuriomis Ukraina prarado itin svarbią prieigą prie JAV Gynybos departamento palydovinio ryšio sistemos „Starshield“.
„Vėlai vakare, spalio 13 d., Ukrainos pajėgos prarado itin svarbią prieigą prie „Starshield“ – karinės bendrovės „SpaceX“ tinklo „Starlink“ versijos, kai jai buvo pritaikyti duomenų perdavimo greičio apribojimai“, – laiške JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui rašė R.Blumenthalis.
„Šis incidentas kelia neatidėliotinų klausimų, kas turi techninius ir teisinius įgaliojimus keisti šių sistemų veikimo parametrus“, – pridūrė senatorius.
Kaip praneša „Reuters“, R.Blumenthalis yra aukščiausias Demokratų partijos atstovas nuolatiniame Senato tyrimų pakomitetyje. Jis siekia išsiaiškinti, ar sprendimas pakeisti paslaugų teikimo sąlygas buvo priimtas Baltųjų rūmų, Pentagono ar pačios „SpaceX“ nurodymu.
Leidinys pažymi, kad Senatą kontroliuojant respublikonams, demokratai neturi teisės priverstinai iškviesti liudytojų ar reikalauti pateikti dokumentus. R.Blumenthalis gali tik prašyti informacijos ir paaiškinimų iš pareigūnų tiek vyriausybės institucijose, tiek už jų ribų.
Pasak senatoriaus, įvykis sukėlė grėsmę Ukrainos kariams ir civiliams gyventojams, taip pat paskatino susirūpinimą dėl to, „kas iš tikrųjų kontroliuoja itin svarbius išteklius, kuriems įsigyti JAV vyriausybė išleido milijardus dolerių“.
Pažymima, kad Pentagonas yra didžiausias „Starshield“ – karinės „Starlink“ versijos – užsakovas.
R.Blumenthalis informavo P.Hegsethą, kad Senato komitetas ketina išnagrinėti vyriausybės bendradarbiavimą su bendrove „SpaceX“ ir priklausomybės nuo jos technologijų mastą.
Senatorius nustatė terminus: į klausimus, pateiktus laiške P.Hegsethui, atsakyti iki lapkričio 5 d., o „SpaceX“ atstovams, žinantiems apie „Starshield“ veikimo apribojimus, surengti informacinį susitikimą iki lapkričio 12 d.
Be šio tyrimo, R.Blumenthalis siekia išnagrinėti ir kitus su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija susijusius klausimus, įskaitant Baltuosiuose rūmuose planuojamos pokylių salės statybos sutartis, kurių vertė siekia apie 400 mln. JAV dolerių, bei su D.Trumpu susijusių kriptovaliutų bendrovių veiklą.
Jei po lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų demokratai perimtų Senato kontrolę, tikėtina, kad R.Blumenthalis vadovautų Tyrimų komitetui.
Luhanską sudrebino sprogimai: po dronų atakos dalis miesto liko be ryšio
06:23
Praėjusią naktį Rusijos okupuotą Luhanską apšaudė atakos dronai. Po sprogimų dalyje miesto dingo ryšys, taip pat sutriko elektros tiekimas. Tikėtina, kad taikiniais tapo ryšių infrastruktūros objektai, skelbia Ukrainos stebėsenos kanalai.
Kaip rašo „Exilenova+“, apie 4 val. ryto Luhanske nugriaudėjo keli sprogimai. Paviešintame vaizdo įraše matyti smūgis į infrastruktūros objektą netoli ryšio bokšto. Po atakos dalyje miesto ryšys visiškai nutrūko.
Oficialios informacijos apie atakos padarinius kol kas nėra.
Luhanskas yra okupuotas Rusijos nuo 2014 metų.
Tai ne pirmas išpuolis prieš ryšių infrastruktūrą okupuotose Ukrainos teritorijose pastarosiomis dienomis. Naktį į spalio 21-ąją dronai atakavo ryšių operatoriaus „Lugakom“ pastatą ir Telekomunikacijų paslaugų centrą Luhanske.
Spalio 20-ąją smūgis buvo suduotas ir į okupuotame Donecke esantį „Ugletelekom“ duomenų centrą.
Tą pačią dieną Ukrainos gynybos pajėgos taip pat atakavo Rusijos kariuomenės vadavietes netoli Luhansko ir Kurachovės bei sandėlius Kryme ir Donecko srityje.
Trumpas patvirtino: Muskas panaikino „Starlink“ apribojimus Ukrainai
06:18
Bendrovės „SpaceX“ savininkas Elonas Muskas panaikino Ukrainoje naudojamai karinei „Starlink“ versijai („Starshield“) taikytą greičio ribojimą, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Nenoriu to komentuoti. Žinote, ar skambinau aš, ar kas nors kitas, nėra skirtumo. Manau, svarbiausia tai, kad jis grąžino ankstesnes sąlygas“, – sakė D.Trumpas.
Anksčiau „The Wall Street Journal“ skelbė, kad D.Trumpas telefonu susisiekė su E.Musku ir paprašė panaikinti apribojimus. Po šio pokalbio sistema pradėjo veikti didesniu greičiu.
Karinės „Starlink“ versijos apribojimai galiojo nuo spalio 14-osios nakties. Ukrainos dronuose įrengti terminalai palaikė ryšį tik iki 160 km/val. greičio. Dėl to Ukrainos pajėgoms tapo sunkiau perimti reaktyvinius „Shahed“.
Vėliau pasirodė informacijos, kad greičio apribojimai fronto linijoje galėjo būti panaikinti. Ukrainos dronų operatoriai jau bandė sistemą.
Spaudimą Baltiesiems rūmams darė ir JAV Kongresas. 23 kongresmenai paragino D.Trumpą paveikti E.Muską, kad Ukraina gautų visapusišką prieigą prie „Starlink“, be kita ko, smūgiams į taikinius Rusijoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau, remdamasis savo šaltiniais, teigė, kad apribojimai buvo įvesti Baltųjų rūmų nurodymu. Jis tokius veiksmus įvardijo kaip dalį spaudimo Ukrainai.
