- Voronežą sudrebino sprogimai: dronas rėžėsi į 25 aukštų verslo centrą
- Putinas netikėtai prabilo apie Vakarų sankcijas: „Mūsų draugai beveik verkė“
- „The Telegraph“: naujas Putino ėjimas – prispausti NATO, kad Baltijos šalys ir Lenkija liktų be karių
- Medvedevas viešai paragino Trumpą pašalinti Zelenskį
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Voronežą sudrebino sprogimai: dronas rėžėsi į 25 aukštų verslo centrą
07:05
Pranešama, kad spalio 26-osios ankstų rytą Rusijos Voronežo mieste dronas pataikė į verslo centrą. Mieste taip pat pranešta apie sprogimus ir gaisrus, vykstant dronų atakai, skelbia nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė ASTRA.
ASTRA paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip, regis, dronas sprogsta prie verslo centro „Čižov galerija“ (rus. „Чижов Галерея“) – 25 aukštų pastato Voronežo centre.
Ukrainos stebėsenos kanalas „Exilenova+“ taip pat paskelbė vaizdus, kuriuose užfiksuota, kaip pranešama, ataka.
ASTRA taip pat pranešė apie gaisrus gyvenamuosiuose rajonuose. Žiniasklaidos priemonė gavo liudininkų nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose nurodytos vietos netoli daugiabučių, kur įvyko sprogimai.
Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas patvirtino, kad spalio 26-osios rytą Rusijos oro gynyba reagavo į dronų ataką Voroneže ir aplinkinėse teritorijose.
ASTRA duomenimis, apie dronų grėsmę paskelbta maždaug 3 val. vietos laiku, o maždaug po dviejų valandų paskelbtas įspėjimas apie raketų pavojų.
Pranešta apie daugybę sprogimų visame mieste, o keliose vietose kilo tiršti dūmai. Kai kurie gyventojai ASTRA teigė, kad, nepaisant vykstančios atakos, negirdėjo oro pavojaus sirenų.
„Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti žalos masto ar nustatyti, ar prie gyvenamųjų pastatų nugriaudėję sprogimai kilo dėl tiesioginių dronų smūgių, ar dėl krentančių jų nuolaužų. Iš karto nebuvo patvirtinta informacija apie nukentėjusiuosius.
Voronežo sritis tiesiogiai ribojasi su rytine Ukraina. Srities sostinė Voronežas yra maždaug už 200 kilometrų nuo artimiausios Ukrainos kontroliuojamos teritorijos Charkivo srityje. Šiame regione ne kartą vykdyti Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai į Rusijos karinę ir pramoninę infrastruktūrą.
Birželio 22 d., Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Ukrainos pajėgos smogė Voronežo puslaidininkių gamyklai. Ši įmonė gamina elektroninius komponentus, naudojamus Rusijos raketų ir oro gynybos sistemose.
ISW: Ukrainos taktiniai laimėjimai griauna Rusijos planus
09:51
Ukrainos pajėgos išlaisvino tris gyvenvietes ir toliau daro spaudimą Rusijos pozicijoms. Kaip teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, tai gali turėti įtakos Rusijos planams netoli Huliajpolės.
Remiantis ISW duomenimis, Ukrainos kontratakos Oleksandrivkos kryptimi privertė Rusijos vadovybe pergrupuoti dalį savo pajėgų.
Rusija į šį regioną perkėlė Baltijos laivyno 120-osios jūrų pėstininkų divizijos ir Ramiojo vandenyno laivyno 40-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados dalinius. Jie buvo atgabenti gynybai sustiprinti, o ne puolamiesiems veiksmams remti.
Remiantis ISW duomenimis, Rusijos vadovybė paprastai dislokuoja jūrų pėstininkus į prioritetinius fronto sektorius.
Nuo 2026 m. vasario pradžios Ukrainos pajėgos vykdo kontratakas Oleksandrivkos kryptimi. Remiantis ISW duomenimis, šios operacijos yra platesnių pastangų, skirtų atremti Rusijos puolamąsias operacijas, dalis.
Tolesnis Ukrainos pajėgų žengimas į priekį galėtų kelti grėsmę Rusijos pajėgų, bandančių veržtis į vakarus nuo Huliajpolės, užnugariui. Ši kryptis yra svarbi Rusijos planams apsupti Orikhivą.
Trumpas į įtakingą postą siūlo Orbaną: tikisi Kinijos ir Rusijos pritarimo
09:36
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siūlo buvusį Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus postą. Vašingtonas tikisi, kad Rusija ir Kinija parems tokį siūlymą, skelbia „RBC-Ukraina“, remiantis „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Teigiama, kad V.Orbano vardas ne kartą buvo minimas Vašingtone vykusiose diskusijose dėl dabartinio JT generalinio sekretoriaus įpėdinio.
WSJ šaltinių teigimu, V.Orbanas šį pasiūlymą priėmė palankiai, tačiau turi abejonių dėl savo įvaizdžio. Jis nenori skelbti apie savo dalyvavimą, kol nebus įsitikinęs pergalės tikimybe.
V.Orbanas atsisako komentuoti tokią informaciją komentuoti.
Kaip nurodo leidinio šaltinis, V.Orbanas „lengvai“ gautų 8 iš 15 JT Saugumo Tarybos narių paramą, o galbūt net 10.
JAV ir kitos šalies pareigūnai pabrėžė, kad kai Vašingtonas, Maskva ir Pekinas susitaria dėl sprendimo Saugumo Taryboje, jie paprastai jį ir pasiekia.
Pagrindinis klausimas – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, kurios taip pat turi veto teisę, pozicija.
Pasak leidinio, jos gali neblokuoti kandidato, kurį remia Saugumo Tarybos dauguma ir kiti trys nuolatiniai nariai.
Londonas ir Paryžius oficialios pozicijos dar nepareiškė.
Leidinys pažymi, kad V.Orbanui vadovaujant JT, generalinis sekretorius galėtų tapti V.Putino ir kitų autoritarinių lyderių gynėju.
V.Orbano artimi ryšiai su Maskva ir Pekinu, taip pat jo politika Vengrijoje neišvengiamai atsidurs po didinamuoju stiklu, jei jis įsitrauks į rinkimus.
Putinas netikėtai prabilo apie Vakarų sankcijas: „Mūsų draugai beveik verkė“
09:21
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, duodamas interviu propagandininkui Pavlui Zarubinui, viešai pasiskundė dėl Vakarų sankcijų prieš Rusiją, pareikšdamas, kad drausti viską, kas susiję su Rusija, esą yra neprotinga.
Jis aiškino, kad kai kurios Europos įmonės buvo priverstos pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl savo vyriausybių spaudimo.
Tačiau, anot V.Putino, Rusija atseit tebeturi daug draugų Europoje. Jo teigimu, dalis Europos įmonių nutraukė veiklą Rusijoje dėl Vakarų Europos vyriausybių spaudimo, nors jų atstovai tariamai to daryti nenorėjo.
„Kai dėl Vakarų Europos vyriausybių spaudimo išėjo kai kurios įmonės, mūsų draugai iš tų šalių beveik verkė... Beje, kai kurios ir toliau dirba, o mes stengiamės joms sudaryti atitinkamas palankias sąlygas“, – aiškino Kremliaus vadovas.
Prakalbęs apie sankcijas, V.Putinas griežtai sukritikavo Vakarų įvestus apribojimus, pavadindamas juos „kvailyste“. Tačiau jo pareiškimai iš esmės patvirtino, kad sankcijos tebėra skaudus klausimas Rusijai, tęsiančiai plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą.
Tokie V.Putino pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai keleto užsienio įmonių turtas buvo perduotas laikinam Rusijos valdymui.
Rugsėjo mėnesį atitinkamas Rusijos vadovo dekretas buvo susijęs su Šveicarijos bendrovės „Nestle“, JAV pakuočių gamintojo „Aptar“, Vokietijos prekybos centrų tinklo „Metro“, Prancūzijos mažmeninės prekybos tinklo „Auchan“, logistikos bendrovės „FM Logistic“, taip pat „Leman Pro“, kuri anksčiau veikė po „Leroy Merlin“ prekės ženklu, turtu.
Kremlius šį sprendimą motyvavo tuo, kad įmonės yra susijusios su vadinamosiomis „nedraugiškomis“ šalimis. Rusijos valdžia tvirtino, kad šios valstybės tariamai aktyviai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Rusiją, rengdamos smūgius jos ekonominės infrastruktūros objektams.
Spalio viduryje laikinam Rusijos valdymui taip pat perduotas prancūzų bendrovės „Tarkett“, vienos iš pasaulinių grindų dangų gamybos lyderių, turtas Rusijoje.
„The Telegraph“: naujas Putino ėjimas – spausti NATO, kad išvestų karius iš Baltijos šalių ir Lenkijos
07:58
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketina pasinaudoti nauju taikos derybų dėl Ukrainos raundu, kad pasiektų nuolaidų NATO plėtros ir jo gynybinio pajėgumo silpninimo klausimais, skelbia laikraštis „The Telegraph“.
V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad į Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų derybas reikėtų įtraukti ir Europos šalis, nes jų dalyvavimas turės lemiamą reikšmę siekiant susitarimų. Remiantis diplomatiniais šaltiniais, šį reikalavimą lemia noras pasiekti nuolaidų NATO plėtros klausimu.
Kaip teigė pašnekovai, tikėtina, kad V.Putinas pareikalaus sumažinti NATO karinį buvimą Europoje iki 1997 metų lygio – laikotarpio prieš buvusio Rytų bloko šalių įstojimą į Aljansą.
„Tai gali reikšti NATO karių išvedimą iš Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat Suomijos, kuri prie Aljanso prisijungė 2023 metais. Visos šios penkios šalys ribojasi su Rusija“, – teigiama straipsnyje.
J.Ušakovas pažymėjo nesitikintis didelės pažangos šiame susitikime ir pavadino jį „bandomuoju žingsniu“. Tuo metu Europos ir Ukrainos pareigūnai išreiškė pasirengimą per derybas Abu Dabyje aptarti „platesnį pokarinės Europos saugumo tvarkos kontekstą“.
Vis dėlto aukšto rango šaltiniai pabrėžia, kad Europa ir toliau tvirtai atmeta Rusijos reikalavimus.
„Mūsų pozicija išlieka tokia pati, kokia buvo 2022 metų sausį“, – pažymėjo vienas Europos pareigūnas, turėdamas omenyje buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo tuo metu Maskvai išsiųstą laišką.
Tuo metu V.Putinas leido suprasti, kad jo reikalavimų įgyvendinimas padėtų užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau nors Vakarų Aljansas sutiko aptarti Rusijos išreikštus susirūpinimus, jis kategoriškai atmetė galimybę išvesti karius ir atitraukti branduolinius ginklus iš buvusių sovietinių respublikų teritorijų.
Rusija smogė Zaporižiai: apgadinti namai, kilo gaisrai
07:27
Rusijos pajėgoms smogus Zaporižiai, sužeisti du žmonės, apgadinti privatūs namai ir kilo gaisras, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“.
Laikinasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Mychaila Semikinas socialiniuose tinkluose sakė: „Per ataką apgadinti privatūs namai, automobiliai ir komercinis pastatas. Vieno iš pataikymų vietoje kilo gaisras“.
Sužeista 30 metų moteris ir 61 metų vyras. Jiems teikiama būtina pagalba.
Rusijos atakos pasekmės tikslinamos, pridūrė M. Semikinas.
