- Voronežą sudrebino sprogimai: dronas rėžėsi į 25 aukštų verslo centrą
- Putinas netikėtai prabilo apie Vakarų sankcijas: „Mūsų draugai beveik verkė“
- „The Telegraph“: naujas Putino ėjimas – prispausti NATO, kad Baltijos šalys ir Lenkija liktų be karių
- Medvedevas viešai paragino Trumpą pašalinti Zelenskį
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Voronežą sudrebino sprogimai: dronas rėžėsi į 25 aukštų verslo centrą
07:05
Pranešama, kad spalio 26-osios ankstų rytą Rusijos Voronežo mieste dronas pataikė į verslo centrą. Mieste taip pat pranešta apie sprogimus ir gaisrus, vykstant dronų atakai, skelbia nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė ASTRA.
ASTRA paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip, regis, dronas sprogsta prie verslo centro „Čižov galerija“ (rus. „Чижов Галерея“) – 25 aukštų pastato Voronežo centre.
Ukrainos stebėsenos kanalas „Exilenova+“ taip pat paskelbė vaizdus, kuriuose užfiksuota, kaip pranešama, ataka.
ASTRA taip pat pranešė apie gaisrus gyvenamuosiuose rajonuose. Žiniasklaidos priemonė gavo liudininkų nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose nurodytos vietos netoli daugiabučių, kur įvyko sprogimai.
Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas patvirtino, kad spalio 26-osios rytą Rusijos oro gynyba reagavo į dronų ataką Voroneže ir aplinkinėse teritorijose.
ASTRA duomenimis, apie dronų grėsmę paskelbta maždaug 3 val. vietos laiku, o maždaug po dviejų valandų paskelbtas įspėjimas apie raketų pavojų.
Pranešta apie daugybę sprogimų visame mieste, o keliose vietose kilo tiršti dūmai. Kai kurie gyventojai ASTRA teigė, kad, nepaisant vykstančios atakos, negirdėjo oro pavojaus sirenų.
„Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti žalos masto ar nustatyti, ar prie gyvenamųjų pastatų nugriaudėję sprogimai kilo dėl tiesioginių dronų smūgių, ar dėl krentančių jų nuolaužų. Iš karto nebuvo patvirtinta informacija apie nukentėjusiuosius.
Voronežo sritis tiesiogiai ribojasi su rytine Ukraina. Srities sostinė Voronežas yra maždaug už 200 kilometrų nuo artimiausios Ukrainos kontroliuojamos teritorijos Charkivo srityje. Šiame regione ne kartą vykdyti Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai į Rusijos karinę ir pramoninę infrastruktūrą.
Birželio 22 d., Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Ukrainos pajėgos smogė Voronežo puslaidininkių gamyklai. Ši įmonė gamina elektroninius komponentus, naudojamus Rusijos raketų ir oro gynybos sistemose.
Ukrainos žiniasklaida atskleidė būsimų derybų su JAV ir Rusija detales
13:28
Ukraina stengiasi, kad Abu Dabyje numatytos derybos su JAV ir Rusijos atstovais būtų bent savaite paankstintos ir į derybas būtų įtrauktas ES atstovas, rašo leidinys „Ukrayinska Pravda“.
„Rusai nenori, kad pirmajame susitikime prie derybų stalo sėstų europiečiai. Tačiau mūsų atstovai juos atsiveš. Europiečių problema ta, kad jie neturi paskirto atstovo, o tai reiškia, kad visi pasiuntiniai gali dirbti tik laukdami nurodymų. Jie neturi įgaliojimų nieko spręsti“, - atskleidė leidinio šaltinis, artimas su derybomis susijusiems asmenims.
Naujas trijų šalių – Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos – derybų raundas planuojamas Abu Dabyje po JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų, maždaug nuo lapkričio 10 d.
Pasak leidinio, Kyjivas kartu su Vašingtonu šiuo metu bando įtikinti rusus sutikti, kad susitikimas įvyktų bent savaite anksčiau.
„Ukrayinska Pravda“ pašnekovas iš V.Zelenskio komandos akcentavo, kad „gruodį bus svarbi kiekviena savaitė. Kai neturi elektros, vandens ar šildymo, svarbios yra visos dienos.“
Maskva dar nebuvo galutinai patvirtinusi, ar sutinka su derybų datos pakeitimu.
Kyjivas nesitiki, kad pirmasis susitikimas atneš proveržį. Manoma, kad norint pasiekti esminius susitarimus, prireiks bent kelių derybų raundų.
Ukrainos pusė siūlo ne iš karto diskutuoti, kam atiteks viena ar kita teritorija, kelti klausimą, kaip šalims pavyks kartu sugyventi pasibaigus karui.
„Turime parodyti, kaip atrodys ši pasaulio dalis, kaip bus ginama Ukraina, kaip atrodys bendradarbiavimas su NATO ar kas dar ten bus. Mūsų šalyje pasitikėjimas D.Trumpu yra tik 6 proc. didesnis nei pasitikėjimas Putinu. Tiesiog niekas nieko nedarys remdamasis D.Trumpo pažadais“, – pridūrė šaltinis.
Leidinio pašnekovai iš V.Zelenskio diplomatinės komandos teigia, kad Jaredas Krushneris ir Steve'as Witkoffas perdavė V.Putinui idėją aptarti naują saugumo modelį, ir jis, matyt, sutiko su pasiūlymu.
Kremlius tikisi, kad naujieji Serbijos lyderiai įvertins ryšių su Rusija naudą
13:01
Kremlius pirmadienį pareiškė besitikintis, kad naujieji Serbijos politiniai lyderiai supranta bendradarbiavimo su Rusija naudą.
Pareiškimas nuskambėjo po to, kai studentų vedamas protestų judėjimas Serbijos nacionaliniuose rinkimuose nugalėjo ilgametį Maskvai palankų lyderį Aleksandarą Vučičių.
„Norėtume išreikšti viltį (...), jog šios naujosios politinės jėgos supranta, kad bendradarbiavimas su Rusija atitinka Serbijos interesus, nes tai neša naudą Serbijai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Kremlius prakalbo apie būsimas derybas su Ukraina
12:22
Rusija pirmadienį pareiškė, jog susitarimas surengti derybas su JAV ir Ukraina ieškant būdo užbaigti karą nereiškia, kad konflikto tempas sulėtės.
„Sprendimas atnaujinti trišales derybas nereiškia jokių apribojimų kovinėms operacijoms“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos toliau vykdo masinius smūgius Ukrainos kariniam pramoniniam kompleksui“, – pareiškė jis.
Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybas planuojama atnaujinti lapkritį Abu Dabyje.
Rusija nurodė esanti pasirengusi atnaujinti derybas, kurios nuo metų pradžios buvo įstrigusios.
Iš Kremliaus – pasiūlymas: prakalbo apie humanitarines paliaubas
12:11
Prieš netrukus įsigaliosiančias tarpininkaujant JAV pasiektas paliaubas nuniokotame Rusijos okupuotame Oleškų mieste Maskva pirmadienį pareiškė esanti atvira trumpalaikių lokalių „humanitarinių“ paliaubų Ukrainoje idėjai.
Paklaustas, ar Rusija svarstytų paliaubas kitose vietovėse netoli fronto, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė: „Humanitariniais tikslais – žinoma.“
Atkleidė, kaip Ukraina išmoko panaudoti „Patriot“ sistemas: net JAV taip nedaro
11:48
Ukraina galėjo turėti pakankamai „Patriot“ raketų net keleriems metams, jeigu didelė dalis šių raketų nebūtų buvusi panaudota karo veiksmuose Artimuosiuose Rytuose. Tačiau įgyta patirtis padėjo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pakeisti šių raketų naudojimo būdus, teigia Ukrainos oro pajėgų vadavietės ryšių skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas leidinio „RBC-Ukraina“ tinklalaidėje „TSE BAZA“.
Pasak jo, per pilno masto karą Ukrainos kariai pakeitė požiūrį į amerikietiškų sistemų naudojimą.
Ukrainos patirtis naudojant „Patriot“ žymiai skiriasi nuo kitų šalių taikomų metodų. Vienas iš pavyzdžių – gebėjimas naudoti sistemą ne tik iš stacionarių pozicijų, bet ir rengiant pasalas, po kurių sistema perkeliama į kitą vietą.
„Patriot“ galima naudoti ne kaip stacionarią sistemą, kaip amerikiečiai ją laiko aerodromuose ar bazėse, bet, taip sakant, kaip „judančią“ sistemą: surengti pasalą, numušti penkis orlaivius ir grįžti nesugadintai atgal“, – aiškina Karinių oro pajėgų atstovas.
Kitas skirtumas susijęs su šaudmenų sąnaudomis. Ukrainos kariai išmoko naudoti po vieną raketą prieš vieną taikinį, o Artimuosiuose Rytuose kai kuriais atvejais vienu metu galėjo būti paleista net aštuonios perimamosios raketos.
Pasak Ukrainos oro pajėgų vadavietės ryšių skyriaus vadovo, „Patriot“ turi tris veikimo režimus: automatinį, pusiau automatinį ir rankinį.
Automatiniame režime sistema gali paleisti didelį skaičių perimamųjų raketų. Dėl to, neturint atitinkamos kovinės patirties, įgulos galėjo iššaudyti visą raketų salvę iš paleidimo įrenginio vos į vieną taikinį.
„Dėl tokios patirties stokos jos galėjo iššaudyti visą raketų salvę iš paleidimo įrenginio į vieną „Shahed“ droną ar balistinę raketą“, – pridūrė Ihnatas.
J.Ihnato vertinimu, Artimuosiuose Rytuose panaudotų raketų skaičius būtų pakakęs, kad Ukrainos sistemos veiktų dar kelerius metus.
„Būtent dėl to dabar susiduriame su šia krize, nes tai, kas buvo sunaudota Artimuosiuose Rytuose, būtų pakakę dar keleriems metams operacijoms su „Patriot“ sistemomis“, – daro išvadą J.Ihnatas.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina kas mėnesį gauna tik 12 raketų „Patriot“ sistemoms – maždaug keturis kartus mažiau nei Joe Bideno administracijos laikais.
„FT“: švartuotis Ukrainos uostuose yra beveik savižudybė
11:36
Šiais metais Juodojoje jūroje žuvo daugiau jūrininkų nei bet kuriame kitame vandens telkinyje pasaulyje, nors apie Persijos įlanką buvo kalbama žymiai daugiau, rašo „Financial Times“, remiantis laivų savininkų ir jūrų organizacijų duomenimis.
Naftos tanklaivių, krovinių laivų ir grūdų vežėjų įgulos, įplaukiančios į Juodąją jūrą netoli ES ir NATO teritorijų, priverstos atlaikyti nuolatines dronų atakas.
Remiantis kai kuriais skaičiavimais, atakų skaičius Juodojoje jūroje yra daugiau nei šešis kartus didesnis nei Persijos įlankoje.
„Mano nuomone, plaukti Juodąja jūra ir švartuotis Ukrainos uostuose yra beveik savižudybė“, – sakė Ukrainos jūrų transporto darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Olegas Hryhoryukas.
Pasak jūrų saugumo bendrovės „Ambrey“ ir Tarptautinės jūrų organizacijos, šiais metais Juodojoje jūroje buvo užpulti daugiau nei 570 laivų, dėl to žuvo mažiausiai 40 jūreivių.
Palyginimui, Hormuzo sąsiauryje buvo užregistruoti 24 patvirtinti mirties atvejai.
Kai kurie laivai pateko į uostų atakų kryžminę ugnį, o kiti buvo sąmoningai pasirinkti kaip taikiniai.
Remiantis „Ambrey“ duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį vidutiniškai buvo užfiksuota daugiau nei keturios atakos per dieną.
Ukraina JAV pateikė 3 sąlygas, kada nutrauktų smūgius Rusijos pramonei
11:20
Ukraina buvo pasirengusi nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kaip to reikalavo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda, tačiau tik tuo atveju, jei būtų įgyvendintas vienas iš trijų scenarijų, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „RBC Ukraine“.
Ukrainos vadovas pabrėžė, kad ginkluotųjų pajėgų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas negalėtų paveikti pasaulinių kainų. Kartu jis priminė, kad Rusijos dalis pasauliniame dyzelino eksporte sudaro tik 2 proc. Likusius 98 proc. sudaro kiti eksportuotojai.
Pasak V.Zelenskio, JAV buvo pateikti keli pasiūlymai, kokiais atvejais būtų galima nutraukti atakas prieš Rusijos naftos pramonės infrastruktūrą.
Tačiau, kaip sako Ukrainos prezidentas, nė vienas iš šių scenarijų nebuvo nepriimtas, todėl Ukraina ir toliau atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Ukraina pateikė tris pasiūlymus JAV.
Pirma, V.Zelenskis pasiūlė mainus: jei Rusija nori, kad Ukraina nebeatakuotų jos naftos perdirbimo gamyklų, rusai privalo nustoti taikytis į Ukrainos elektros energetikos infrastruktūrą. Tokį pasiūlymą V.Zelenskis jis pavadino sąžiningomis „energetinėmis paliaubomis“.
Antrasis pasiūlymas numato „Starlink“ ryšio įgalinimą virš Rusijos teritorijos. Tokiu atveju Ukraina galėtų efektyviai naikinti balistinių raketų paleidimo įrenginius, pateikdama tikslias jų koordinates.
Trečia, jei „Starlink“ ryšys Ukrainai nebus įjungtas ir bus teisinamasi Elono Musko nenoru tai padaryti, tuomet Vakarai turėtų suteikti daugiau raketų „Patriot“ sistemoms.
Tačiau, kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, iki Ukraina nieko negavo. Tačiau situacija netgi pablogėjo –JAV sustabdė tam tikras sankcijas Rusijai, o „Starlink“ ryšio sparta buvo sumažinta.
V.Zelenskis apibendrindamas teigė, kad Ukrainos reakcija tęsti atakas Rusijoje yra adekvati, nes šalis tiesiog kovoja už savo išlikimą.
ISW: Ukrainos taktiniai laimėjimai griauna Rusijos planus
09:51
Ukrainos pajėgos išlaisvino tris gyvenvietes ir toliau daro spaudimą Rusijos pozicijoms. Kaip teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, tai gali turėti įtakos Rusijos planams netoli Huliajpolės.
Remiantis ISW duomenimis, Ukrainos kontratakos Oleksandrivkos kryptimi privertė Rusijos vadovybe pergrupuoti dalį savo pajėgų.
Rusija į šį regioną perkėlė Baltijos laivyno 120-osios jūrų pėstininkų divizijos ir Ramiojo vandenyno laivyno 40-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados dalinius. Jie buvo atgabenti gynybai sustiprinti, o ne puolamiesiems veiksmams remti.
Remiantis ISW duomenimis, Rusijos vadovybė paprastai dislokuoja jūrų pėstininkus į prioritetinius fronto sektorius.
Nuo 2026 m. vasario pradžios Ukrainos pajėgos vykdo kontratakas Oleksandrivkos kryptimi. Remiantis ISW duomenimis, šios operacijos yra platesnių pastangų, skirtų atremti Rusijos puolamąsias operacijas, dalis.
Tolesnis Ukrainos pajėgų žengimas į priekį galėtų kelti grėsmę Rusijos pajėgų, bandančių veržtis į vakarus nuo Huliajpolės, užnugariui. Ši kryptis yra svarbi Rusijos planams apsupti Orikhivą.
Trumpas į įtakingą postą siūlo Orbaną: tikisi Kinijos ir Rusijos pritarimo
09:36
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siūlo buvusį Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus postą. Vašingtonas tikisi, kad Rusija ir Kinija parems tokį siūlymą, skelbia „RBC-Ukraina“, remiantis „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Teigiama, kad V.Orbano vardas ne kartą buvo minimas Vašingtone vykusiose diskusijose dėl dabartinio JT generalinio sekretoriaus įpėdinio.
WSJ šaltinių teigimu, V.Orbanas šį pasiūlymą priėmė palankiai, tačiau turi abejonių dėl savo įvaizdžio. Jis nenori skelbti apie savo dalyvavimą, kol nebus įsitikinęs pergalės tikimybe.
V.Orbanas atsisako komentuoti tokią informaciją komentuoti.
Kaip nurodo leidinio šaltinis, V.Orbanas „lengvai“ gautų 8 iš 15 JT Saugumo Tarybos narių paramą, o galbūt net 10.
JAV ir kitos šalies pareigūnai pabrėžė, kad kai Vašingtonas, Maskva ir Pekinas susitaria dėl sprendimo Saugumo Taryboje, jie paprastai jį ir pasiekia.
Pagrindinis klausimas – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, kurios taip pat turi veto teisę, pozicija.
Pasak leidinio, jos gali neblokuoti kandidato, kurį remia Saugumo Tarybos dauguma ir kiti trys nuolatiniai nariai.
Londonas ir Paryžius oficialios pozicijos dar nepareiškė.
Leidinys pažymi, kad V.Orbanui vadovaujant JT, generalinis sekretorius galėtų tapti V.Putino ir kitų autoritarinių lyderių gynėju.
V.Orbano artimi ryšiai su Maskva ir Pekinu, taip pat jo politika Vengrijoje neišvengiamai atsidurs po didinamuoju stiklu, jei jis įsitrauks į rinkimus.
Putinas netikėtai prabilo apie Vakarų sankcijas: „Mūsų draugai beveik verkė“
09:21
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, duodamas interviu propagandininkui Pavlui Zarubinui, viešai pasiskundė dėl Vakarų sankcijų prieš Rusiją, pareikšdamas, kad drausti viską, kas susiję su Rusija, esą yra neprotinga.
Jis aiškino, kad kai kurios Europos įmonės buvo priverstos pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl savo vyriausybių spaudimo.
Tačiau, anot V.Putino, Rusija atseit tebeturi daug draugų Europoje. Jo teigimu, dalis Europos įmonių nutraukė veiklą Rusijoje dėl Vakarų Europos vyriausybių spaudimo, nors jų atstovai tariamai to daryti nenorėjo.
„Kai dėl Vakarų Europos vyriausybių spaudimo išėjo kai kurios įmonės, mūsų draugai iš tų šalių beveik verkė... Beje, kai kurios ir toliau dirba, o mes stengiamės joms sudaryti atitinkamas palankias sąlygas“, – aiškino Kremliaus vadovas.
Prakalbęs apie sankcijas, V.Putinas griežtai sukritikavo Vakarų įvestus apribojimus, pavadindamas juos „kvailyste“. Tačiau jo pareiškimai iš esmės patvirtino, kad sankcijos tebėra skaudus klausimas Rusijai, tęsiančiai plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą.
Tokie V.Putino pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai keleto užsienio įmonių turtas buvo perduotas laikinam Rusijos valdymui.
Rugsėjo mėnesį atitinkamas Rusijos vadovo dekretas buvo susijęs su Šveicarijos bendrovės „Nestle“, JAV pakuočių gamintojo „Aptar“, Vokietijos prekybos centrų tinklo „Metro“, Prancūzijos mažmeninės prekybos tinklo „Auchan“, logistikos bendrovės „FM Logistic“, taip pat „Leman Pro“, kuri anksčiau veikė po „Leroy Merlin“ prekės ženklu, turtu.
Kremlius šį sprendimą motyvavo tuo, kad įmonės yra susijusios su vadinamosiomis „nedraugiškomis“ šalimis. Rusijos valdžia tvirtino, kad šios valstybės tariamai aktyviai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Rusiją, rengdamos smūgius jos ekonominės infrastruktūros objektams.
Spalio viduryje laikinam Rusijos valdymui taip pat perduotas prancūzų bendrovės „Tarkett“, vienos iš pasaulinių grindų dangų gamybos lyderių, turtas Rusijoje.
