Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Situacija reikalavo visiškos parengties“: Tuskas prakalbo, kas nutiko prie sienos su Kaliningradu
15:32 Atnaujinta 17:18
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad jo šalis praėjusią naktį užkirto kelią galimai provokacijai pasienyje su Rusijos Kaliningradu.
D. Tuskas nurodė, kad netrukus po vidurnakčio jam buvo pranešta apie įtartina laikomą veiklą palei šalies šiaurinę sieną.
Asmenys su žibintuvėliais
„Iškart po vidurnakčio iš Pasienio tarnybos gavau informaciją, kad Lenkijos ir Rusijos pasienyje pastebėtas įtartinas judėjimas – asmenys su žibintuvėliais. Greitai mobilizavome atitinkamas pajėgas bei resursus ir mums pavyko užkirsti kelią bet kokiems bandymams rengti provokacijas, jei tokios buvo planuojamos“, – prieš ministrų kabineto posėdį sakė premjeras, skelbia „Tok FM“.
Radijo stoties „RMF FM“ duomenimis, specialiosios tarnybos operaciją vykdė Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Sempopolio apylinkėse. Tikėtiniems diversantams nepavyko kirsti Lenkijos sienos ir jie pasitraukė gilyn į Rusijos eksklavą.
Anksčiau Varšuva su Rusija bei Baltarusija besiribojančiose Varmijos Mozūrų ir Palenkės vaivadijose paskelbė kovos su diversijomis operaciją, sutelkdama papildomas policijos ir kitų institucijų pajėgas.
Informacija iš NATO generolo
„Nacionalinėje policijos vyriausiojoje komendatūroje įkurtas specialiųjų operacijų štabas, kurio veiksmai šiuo metu vykdomi Varmijos Mozūrų bei Palenkės vaivadijose. Jau kurį laiką iš mūsų tarnybų gauname informaciją, kad pirmojoje lapkričio pusėje pasienyje gali būti surengtos diversijos ar rimtesnės provokacijos, kurias koordinuoja priešiškos žvalgybos. Šią informaciją patvirtino ir įspėjimai, kuriuos gavau iš NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado generolo Alexuso Grynkewicho“, – pareiškimą pradėjo ministras pirmininkas.
„Mums pavyko užkirsti kelią bandymams provokuoti – jei toks iš tiesų buvo ketinimas“, – žurnalistams teigė jis.
„Situacija reikalavo visiškos parengties“
D. Tuskas teigė, kad, Pasienio apsaugos tarnybos vertinimu, situacija reikalavo visiškos parengties.
„Ši įtampa, ši eskalacija iš Rusijos pusės gali tęstis. Nėra taip, kad šią naktį išvengėme dramatiškų incidentų, tačiau turime išlikti itin susikaupę ir budrūs, kad užkirstume kelią bet kokiems galimiems sabotažo ar provokacijos veiksmams ne tik pasienyje, bet ir šalies viduje“, – sakė jis.
Spaudos konferencijoje prieš ministrų kabineto posėdį D. Tuskas teigė, kad Lenkija jau kurį laiką iš sąjungininkių gaudavo informacijos, jog rudenį „pasienyje su Rusijos Federacija gali kilti ardomosios veiklos ar rimtesnių provokacijų, arba priešiškų žvalgybos tarnybų organizuotų sabotažo aktų“.
„Šią informaciją patvirtino ir įspėjimai, kuriuos vizito Lenkijoje metu gavau iš NATO pajėgų vyriausiojo vado ir JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vado generolo Grynkewicho“, – sakė D. Tuskas.
Jis pridūrė, kad tokie veiksmai gali įvykti pirmoje lapkričio pusėje, todėl, atsižvelgiant į šiuos pranešimus, nuspręsta atitinkamuose regionuose dislokuoti policijos pajėgas ir sustiprinti Pasienio apsaugos tarnybą.
„Gavę tikslesnės žvalgybos informacijos, kad pirmoje lapkričio pusėje gali įvykti incidentų, įskaitant galimus ginkluotų asmenų įsiveržimus į Lenkijos Respublikos teritoriją, nusprendėme dislokuoti tokias gausias policijos pajėgas, sustiprinti Pasienio apsaugos tarnybą ir pasitelkti antiteroristinius dalinius“, – teigė D. Tuskas.
Ukraina buvusią Volodymyro Zelenskio atstovę spaudai apkaltino valstybės išdavyste
00:08
Buvusi Volodymyro Zelenskio atstovė spaudai, tapusi viena iš aktyviausių Ukrainos lyderio kritikų, apkaltinta valstybės išdavyste, antradienį pranešė prokurorai.
Julija Mendel V. Zelenskio spaudos sekretore dirbo nuo jo išrinkimo 2019 metais iki 2021-ųjų, likus keliems mėnesiams iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Užsienyje šiuo metu gyvenanti 40-metė nuo tada tapo aršia savo buvusio viršininko kritike, kaltindama jį korupcija ir slaptu autoritarizmu.
Žiniasklaida: JAV planuoja perduoti Ukrainai daugiau kaip 1 000 naujų ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų
23:53
JAV karinės oro pajėgos kreipėsi į gynybos pramonės rangovus, siekdamos išsiaiškinti galimybes tiekti naujas sparnuotąsias raketas, skirtas Ukrainai. Potencialių tiekėjų prašoma pateikti informaciją apie savo pajėgumus tiekti ilgojo nuotolio raketas pagal ERAM („Extended Range Attack Munition“) programą, praneša „Air Force Times“.
Pažymima, kad naujame JAV karinių oro pajėgų prašyme pateikti komercinius pasiūlymus, į kurį rangovai turi atsakyti iki lapkričio 19 dienos, nurodyti kai kurie techniniai raketos parametrai.
Tai turėtų būti maždaug 230 kilogramų sveriantis ginklas, kurio veikimo nuotolis viršytų 250 jūrmylių (463 kilometrus), o greitis būtų didesnis nei 0,6 Macho.
Raketos nuokrypis nuo taikinio galutiniame skrydžio etape turi neviršyti 10 metrų net ir radijo elektroninių trukdžių sąlygomis.
Be sprogstamojo ir skeveldrinio poveikio, šaudmuo smūgio metu taip pat turi pasižymėti tam tikru gebėjimu prasiskverbti pro kliūtis.
JAV karinės oro pajėgos reikalaujamą raketą apibūdino kaip „naujos kartos sparnuotąją raketą, sukurtą siekiant užtikrinti nebrangų, masinei gamybai pritaikytą ginklą, kurį būtų galima naudoti kovinėmis sąlygomis“.
Leidinys primena, kad dar 2024 metais JAV karinės oro pajėgos sudarė sutartis su dviem nedidelėmis gynybos pramonės bendrovėmis – „Zone 5 Technologies“ ir „CoAspire“ – dėl ilgojo nuotolio raketos prototipų kūrimo.
2026 metų sausį JAV karinės oro pajėgos Floridoje esančioje Eglino oro pajėgų bazėje jau atliko kovinės galvutės bandymą, kurio metu buvo įvykdytas tikras sprogdinimas.
Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad skubą rodo ir informacijos prašyme nurodyti tiekimo terminai.
Pagal juos, bendrovės turės pradėti tiekti pirmąsias iš daugiau kaip 1 000 ERAM raketų ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo.
Visas raketų pristatymas turės būti užbaigtas per 15 mėnesių.
Primename, kad JAV Valstybės departamentas anksčiau patvirtino 500 oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų pardavimą Ukrainai už 2,1 mlrd. JAV dolerių.
Šį pirkinį finansuos Kanada, Vokietija ir Norvegija.
Žinoma, kad Ukraina gaus PAC-3 MSE raketas. Į tiekimo paketą taip pat bus įtrauktos įslaptintos ir neįslaptintos raketų atsarginės dalys bei kitos susijusios logistikos ir programos įgyvendinimo priemonės.
Tačiau, kaip remdamasis savo šaltiniais pranešė „Radio Free Europe/Radio Liberty“ žurnalistas Alexas Raufoglu, 500 PAC-3 MSE raketų Ukraina sulauks tik po 2030 metų.
Tai neišsprendžia itin didelio perėmimo raketų trūkumo, su kuriuo Ukraina susiduria artėjant šiai žiemai.
Nyderlandų gynybos ministrė Dilan Yeşilgoz-Zegerius pabrėžė, kad Nyderlandai kartu su savo partneriais deda pastangas paspartinti PAC-3 MSE perėmimo raketų pristatymą Ukrainai.
Vengrija paskelbė apie planus atsisakyti rusiškų dujų
23:43
Vengrija ketina iki 2027 metų rudens nutraukti rusiškų gamtinių dujų importą. Tai atitiks Europos Sąjungos nustatytą grafiką, pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministrė Anita Orban, praneša „Telex“.
Ji priminė ES nustatytus terminus, pagal kuriuos valstybės narės turi palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų importo.
„Europos Sąjunga nustatė aiškų terminą, iki kurio turi būti palaipsniui nutrauktas rusiškų gamtinių dujų importas, – 2027 metų rudenį“, – sakė A. Orban.
Ministrė taip pat papasakojo apie priemones, kuriomis siekiama diversifikuoti naftos tiekimą.
Pasak jos, Vengrijos energetikos bendrovė MOL ruošia savo naftos perdirbimo gamyklas galimybei naudoti ne rusišką žaliavinę naftą, kuri būtų tiekiama per Kroatijos naftotiekį JANAF.
Verta pažymėti, kad JAV anksčiau suteikė Vengrijai laikiną išimtį dėl sankcijų, susijusių su rusiškos naftos pirkimu.
Ši išimtis galioja iki lapkričio 21 dienos ir taikoma naftos pirkimui iš Rusijos bendrovių „Lukoil“ ir „Rosneft“.
Tuo pat metu MOL ieško technologinių sprendimų, kurie leistų naudoti kitų tiekėjų žaliavą.
Bendrovė taip pat gali įsigyti Rusijos „Gazprom“ valdomą Serbijos naftos bendrovės NIS akcijų paketą. NIS priklauso vienintelė Serbijos naftos perdirbimo gamykla.
JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) suteikė leidimą pratęsti derybas su „Gazprom“ iki gruodžio 11 dienos.
A. Orban teigė, kad Serbijos, Rusijos ir Vengrijos pusės, regis, yra pasiryžusios užbaigti susitarimą iki nustatyto termino.
Ministrė taip pat pavadino Vengriją „potencialiu svarbiu gamtinių dujų ir žalios naftos tranzito bei paskirstymo centru“.
Ukraina tiria pranešimus apie neteisėtą įtariamų kariuomenės dezertyrų sulaikymą
23:25
Ukraina antradienį pradėjo tyrimą dėl pranešimų apie prieš jų valią sulaikytų įtariamų kariuomenės dezertyrų grupę, o šis incidentas vėl atkreipė dėmesį į jautrią karo prievolės problemą šalyje Rusijos invazijos metu.
Valstybinis tyrimų biuras apie tyrimą paskelbė po to, kai socialiniuose tinkluose pasklido pranešimai apie „tariamai neteisėtą karių sulaikymą“ viename name Kyjivo srityje, teigiama biuro pranešime.
Per naktį socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matyti pikta minia prie namo, kur, kaip teigia biuras, net kilo susirėmimai.
Internete pasirodžiusiuose komentaruose teigiama, kad minia susirinko po to, kai grupė šauktinių iš Ukrainos Nacionalinės gvardijos korpuso „Azov“ buvo prievarta nuvežta į tą namą ir ten viršininkų kankinama už dezertyravimą.
Kai kuriuose vaizdo įrašuose matyti tariami kariai ištinusiais veidais ir su akivaizdžiais sužalojimais, kuriuos išvežė greitosios pagalbos automobilis.
„Didins spaudimą ir Europai“: atskleidė Putino planą po JAV rinkimų
21:39
Rusija nebetiki, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali priversti Ukrainą sutikti su taikos susitarimu Rusijos sąlygomis, todėl po JAV rinkimų planuoja sustiprinti smūgius Ukrainai. Apie tai, remdamasi informuotais šaltiniais, praneša „Bloomberg“.
Leidinio teigimu, jeigu po JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų D. Trumpo pozicijos susilpnės, tai gali reikšmingai paveikti Rusijos karo prieš Ukrainą eigą.
Kremlius ieškos būdų, kaip dar labiau sušvelninti JAV sankcijas, ir sieks įtikinti D. Trumpą, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija gali plėtoti verslo santykius nelaukdamos karo Ukrainoje pabaigos.
Mažai tikėtina, kad susilpnėjęs D. Trumpas imtų aktyviau remti Ukrainą ir Europą, jeigu Respublikonų partija Kongreso rinkimuose pralaimėtų demokratams.
„Jis gali turėti mažiau galimybių manevruoti siekdamas priversti V. Zelenskį sudaryti susitarimą. O tai savo ruožtu galėtų suteikti V. Putinui daugiau laisvės intensyvinti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai“, – pažymi leidinys.
Kaip primena „Bloomberg“, lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje numatyta atnaujinti Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų atstovų taikos derybas.
Tačiau V. Putinas kol kas nedavė jokių ženklų, kad dėl susitarimo būtų pasirengęs atsisakyti savo griežtų reikalavimų dėl Ukrainos teritorijų.
„Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, Kremlius nebėra įsitikinęs, kad D. Trumpas pajėgus priversti Ukrainą sudaryti taikos susitarimą Rusijos sąlygomis. Šis vertinimas, jų teigimu, stiprina V. Putino apsisprendimą tęsti karą: jis ketina intensyvinti smūgius Ukrainai ir didinti spaudimą jos sąjungininkėms Europoje.“
V. Putinas ir D. Trumpas gali susitikti Kinijoje per šį mėnesį vyksiantį Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimą, kuriam pirmininkaus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Tai suteiktų Rusijos prezidentui dar vieną galimybę pamėginti patraukti D. Trumpą į savo pusę.
Šaltinių teigimu, susitikimas vyktų nedalyvaujant Ukrainai ir jos sąjungininkėms Europoje. Vis dėlto Maskva nesitiki jokio reikšmingo proveržio.
„Bloomberg“ taip pat atkreipia dėmesį, kad po 2025 metų rugpjūtį Aliaskoje vykusio V. Putino ir D. Trumpo susitikimo, per kurį nepavyko pasiekti susitarimo, Kremlius beveik 60 mlrd. JAV dolerių padidino 2026 metų Rusijos karines išlaidas – iki maždaug 200 mlrd. dolerių.
Pagal biudžeto projektą, 2027 metais Rusija planuoja išleisti panašią sumą.
Tai rodo, kad šalis ruošiasi ne vienus metus truksiančiam karui ir atsisakė mėginimų riboti karines išlaidas.
Tuo pat metu taikos deryboms Abu Dabyje gali iškilti žlugimo grėsmė, jeigu D. Trumpas įgyvendins savo grasinimus po rinkimų atnaujinti JAV smūgius Iranui.
Londone įsikūrusio saugumo ir gynybos analitinio centro RUSI tyrėja Emily Ferris atkreipia dėmesį į riziką, kad D. Trumpas gali nukreipti savo dėmesį nuo Ukrainos į Iraną, ypač jeigu Rusija ir toliau atkakliai laikysis savo teritorinių reikalavimų.
„Tai galėtų kelti grėsmę JAV karinei pagalbai Ukrainai, argumentuojant, kad šios lėšos turėtų būti naudojamos prieš Iraną arba Izraelio oro gynybos sistemoms remti“, – sakė ji.
Sužaloti kariai, paauglys ir sulaikyta „medikė“: kas iš tiesų nutiko netoli Kyjivo?
20:24
Po susirėmimų netoli Kyjivo socialiniuose tinkluose pasklido teiginiai apie slaptą kalėjimą, kankinamus karius ir įkalintą paauglį. Tačiau tikros įvykio aplinkybės internete supintos su nepatvirtintais kaltinimais.
Ukrainos nacionalinė gvardija nurodė, kad pastate veikė laikinas dalinio dislokacijos punktas, o keturių karių sužalojimų aplinkybes ėmėsi aiškintis tyrėjai. Pasak Prezidento administracijos vadovo Kyrylo Budanovo, informaciją apie esą neteisėtai laikomus žmones paskleidusi, medike prisistačiusi moteris buvo sulaikyta. Teiginiai, kad pastate buvęs keturiolikmetis buvo kankintas, liko nepatvirtinti. „15min“ patikrino, kurie internete plintantys teiginiai pagrįsti faktais, o kuriems trūksta įrodymų.
Socialiniuose tinkluose plinta nepatvirtintas pasakojimas, esą netoli Kyjivo veikė slaptas kalėjimas, kuriame Ukrainos nacionalinės gvardijos ir „Azovo“ kariai rūsyje laikė bei mušė mobilizuotus vyrus ir iš kariuomenės pasišalinusius asmenis.
Įrašuose teigiama, neva vienas iš laikomų vyrų paslėptu telefonu susisiekė su artimaisiais ir paprašė medikų pagalbos, tačiau atvykusi medikė iš pradžių nebuvo įleista.
Zelenskis paaiškino, kodėl nemato prasmės telefonu kalbėtis su Putinu
19:24
Rusijos pareiškimai apie pasirengimą Maskvoje surengti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos vadovų derybas yra destruktyvūs. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.
„Mes nekviečiame V. Putino į Kyjivą. Pirma, 2022 metais jie pas mus atėjo nekviesti. Tačiau nėra prasmės kviesti V. Putiną į Kyjivą, nes jie vis tiek neatvyks. Kviesti jį vien tam, kad jis neatvyktų, yra destruktyvu. Lygiai taip pat destruktyvu kviesti mane į Maskvą – būtent tai dabar daro Rusija. Tai tiesiog antausis visam pasauliui, kuris nori, kad karas baigtųsi. Todėl niekas nepalaikys kelionių į Maskvą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat paaiškino, kodėl nemato prasmės kalbėtis telefonu su Kremliaus diktatoriumi.
„Rusija tuo pasinaudos kaip pretekstu daugiau nebesusitikti. Mes suprantame šį žaidimą – jis beprasmis. Tai būtų labai formalus, sausas pokalbis telefonu, per kurį aš vėl klausyčiausi Rusijos Federacijos vadovo istorijos paskaitos, o ne konkrečių žingsnių, kaip iš tikrųjų užbaigti karą.
Mums reikia ne šiaip kalbėtis, o sėsti prie derybų stalo, derėtis ir įrodyti, kur kita pusė yra neteisi, nes būtent ji yra agresorė. Jeigu norime užbaigti karą, turime susitikti ir žengti pirmąjį žingsnį paliaubų link“, – pabrėžė prezidentas.
Per spaudos konferenciją F. Merzas taip pat pakomentavo Kremliaus diktatoriaus V. Putino kvietimą į šių metų gruodį Majamyje vyksiantį G20 viršūnių susitikimą.
Jis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos, kaip susitikimo šeimininkės, gali savo nuožiūra kviesti svečius.
Tačiau, pasak F. Merzo, jeigu V. Putinas dalyvaus šiame susitikime, svarbu, kad su juo būtų aptartas karo Ukrainoje užbaigimo klausimas.
„Jeigu kalbėsime apie Ukrainą, Ukrainos prezidentas privalo būti prie derybų stalo. Nes tiesiog nepriimtina, kad kitos valstybės spręstų Ukrainos likimą jai pačiai nedalyvaujant.
O jeigu prie derybų stalo bus Ukraina, ten bus ir Europa. Todėl mes ruošiamės, deramės ir siekiame pasirengti šiam susitikimui.
Negalime praleisti galimybės tęsti diplomatinį darbą. Tačiau būtina, kad jis vestų į susitaikymą ir paliaubas“, – pabrėžė F. Merzas.
Agentūra „Reuters“ anksčiau pranešė, kad lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje planuojamas trišalis Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovų susitikimas.
Žurnalistų duomenimis, šalys ketina aptarti karo užbaigimą, taip pat susitarimus dėl pokarinio saugumo ir įtampos mažinimo.
Maskva taip pat patvirtino derybų datą ir vietą.
Be to, Rusijos pusė paskelbė, kad jai derybose atstovaus Kremliaus patikėtinis Vladimiras Medinskis ir Rusijos kariuomenės atstovai.
Mike‘as Pompeo prabilo atvirai: apie „pagarbą“ Lukašenkai ir Putino kulną
18:53
Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) direktorius ir valstybės sekretorius Mike’as Pompeo interviu portalui „Zerkalo“ išsamiai apžvelgė savo istorinį 2020 m. vizitą į Baltarusiją bei JAV strategiją šio regiono atžvilgiu. Nors jo apsilankymas Minske įvyko dar prieš plataus masto karą Ukrainoje, M. Pompeo įžvalgos atskleidžia gilią geopolitinę takoskyrą bei sudėtingą balansavimą bandant atitraukti Minską nuo Maskvos įtakos sferos.
„Jis yra diktatorius šalyje, kuri yra prispausta po tikrai pikto diktatoriaus, sėdinčio Maskvoje, kulnu“, – sakė M. Pompeo apie Aliaksandrą Lukašenką portalo žurnalistui.
Kuo nustebino Lukašenka
„Žiūrėjau į jį su didele pagarba, kaip ir į kiekvieną šalies lyderį, su kuriuo teko susitikti. Vieni man patiko, kiti ne, su vienais sutikau, su kitais – ne. Tačiau kiekvienas jų pademonstravo tam tikrus gebėjimus vadovauti savo šaliai. Kartais tai vykdavo demokratiniu keliu, kartais autoritariniu, kartais tai būdavo monarchijos, o kartais Afrikos šalyse jų gentis tiesiog nugalėdavo konflikte. Tačiau kiekvienas jų užėmė savo postą taip, kad tapo aišku: jis turi savybių rinkinį, į kurį JAV turi žiūrėti su pagarba. Tai nereiškė, kad mes tuo žavėjomės ar pritarėme, bet Lukašenkos atveju pagarba tikrai buvo“, – pasakojo M. Pompeo apie A. Lukašenką.
„Jis aktyviai dalyvavo susitikime ir buvo giliai įsigilinęs į temas, kurias ketinome aptarti. Jų buvo apie pusę tuzino. Jis kiekvieną jų išmanė tokiu lygiu, kokio ne visada sulaukdavau iš kitų: man pasitaikydavo lyderių, kurie derybų objektą žinojo prasčiau – jie buvo labiau simboliniai šalies veidai. O Lukašenka buvo labai gerai informuotas savo komandos ir galėjo išdėstyti savo argumentus bei poziciją kiekvienu aptariamu klausimu“, – apie savo vizitą į Baltarusiją pasakojo buvęs JAV valstybės sekretorius.
„Privertėme Putiną susimąstyti“
Prisimindamas savo susitikimą su autoritariniu Baltarusijos vadovu, buvęs aukšto rango pareigūnas pabrėžė, kad JAV tuomet matė realią galimybę pasiūlyti Minskui energetinę alternatyvą. Tuo metu Baltarusija konfliktavo su Rusija dėl naftos kainų, todėl Vašingtonas įžvelgė progą susilpninti Kremliaus ekonominius svertus. M. Pompeo teigimu, JAV siūlė ne labdarą, o konkurencingas komercines sąlygas:
„Reikalas buvo tas, kad mes turime komercinius tiekėjus, galinčius aprūpinti Lukašenką energijos ištekliais, ir tai suteiktų jam alternatyvą ankstesniems šaltiniams“. Ši strategija buvo skirta ne tik Minsko paramai, bet ir spaudimui Rusijai.
Mes pasiūlėme variantą ir privertėme Putiną bent jau susimąstyti apie tai, kaip jis nustato kainas ir kaip organizuoja tiekimą. Tai mažino jo įtakos svertus Baltarusijai“, – aiškino M. Pompeo.
„Diktatoriais negalima pasitikėti visiškai“
Kalbėdamas apie patį derybų procesą, buvęs valstybės sekretorius išskyrė specifinį santykį su diktatoriais. Nors jis pripažino jautęs pagarbą A. Lukašenkai kaip lyderiui, sugebėjusiam užimti postą ir pademonstruoti tam tikrus valdymo gebėjimus, M. Pompeo negailėjo griežtų žodžių pasitikėjimo klausimu.
Jo nuomone, tokio tipo vadovai derybose vadovaujasi ne dokumentais, o pragmatišku interesu:
„Diktatoriais negalima pasitikėti visiškai. Atsakymas – nulis. Dokumentai, formuluotės, vingrūs laiškai, parašai ant popieriaus – visa tai tuščia. Svarbūs tik veiksmai.“
Po Putino kulnu
Nagrinėdamas Baltarusijos autonomijos lygį, M. Pompeo konstatavo, kad Minskas yra stipriai priklausomas nuo Rusijos valios, ypač saugumo srityje. Anksčiau manyta galimybė, kad Baltarusija galėtų tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, išblėso Rusijai pradėjus plataus masto invaziją.
Pasak politiko, nors Baltarusijos gebėjimas priešintis Maskvos reikalavimams nėra nulinis, Rusija turi galingus įrankius sprendimų kontrolei:
„Rusai ten aiškiai turi bent jau kuratorių, galintį labai stipriai paveikti sprendimų priėmimą Baltarusijos viduje.“
Tai tiesiogiai koreliuoja su sudėtinga vidaus politine padėtimi ir bandymais siekti demokratinių pokyčių, kuriuos nuolat slopina Kremliaus parama režimui. M. Pompeo pabrėžė: „Nušalinti tokį žmogų kaip Lukašenka yra sudėtinga: jis yra diktatorius šalyje, kuri yra prispausta po tikrai pikto diktatoriaus, sėdinčio Maskvoje, kulnu.“
Kada baigsis karas Ukrainoje
Paklaustas, kada baigsis karas Ukrainoje, M. Pompeo sakė, kad „galų gale viskas priklauso nuo atgrasymo“.
„Tai pagrindai, kurių mokė dar prezidentas Ronaldas Reaganas. Atgrasymas priklauso nuo ryžto, kuris demonstruojamas ilgą laiką ir kuris priverčia priešininką mokėti kainą, kad jo galvoje užsifiksuotų pagrindinė mintis: kaštai didesni už naudą. Vladimiro Putino atveju mes to dar nepasiekėme. Jis vis dar mano, kad laimi tęsdamas savo teroro kampaniją. Ir manau, tai reiškia, kad ne tik JAV, bet ir šalys visame pasaulyje (ne tik Europa, bet ir Artimųjų Rytų, Azijos valstybės) turi suprasti, kad leisti Vladimirui Putinui nugalėti Europoje yra itin pavojinga Vakarams, Vakarų civilizacijai.
Ir štai mes čia, praėjus beveik penkeriems metams, keturiems su puse, kai Vladimiras Putinas praranda po 40 tūkstančių žmonių per mėnesį ir toliau bombarduoja ligonines, energijos tinklus, serverius Ukrainoje. Tai rodo, kad nė vienas iš mūsų nepadarė pakankamai dėl atgrasymo, nuo kurio mes visi taip priklausome“, – kalbėjo M. Pompeo.
Jis priminė, kad V. Putinas nesiėmė agresyvių veiksmų Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu, nes tikėjo, kad kaštai viršys naudą.
„Primenu žmonėms: Vladimiras Putinas neįsiveržė į Ukrainą, kai prezidentas buvo Trumpas. Jis atėmė penktadalį Ukrainos, kai valdžioje buvo Barackas Obama – pasiėmė Krymą. O tada Putinas sustojo ketveriems metams ir vėl ėmėsi savo, kai į valdžią JAV atėjo prezidentas Bidenas. Nemanau, kad tai sutapimas. Manau, tai buvo modelis (per pirmąją Trumpo kadenciją), kuris įtikino Putiną, kad kaštai viršija naudą. Mums reikia susigrąžinti šią situaciją“, – sakė buvęs JAV valstybės sekretorius portalui „Zerkalo“.
Nobelio taikos premijos laureatė: klauskite, ne kas atsitiks Ukrainai, o kas nutiks Europai
17:36
Rekomendacijos sudaryti su Rusija „taiką bet kokia kaina“ yra nerealios, nes jos ukrainiečiams atneš tik dar daugiau aukų, sako žymiausia Ukrainos žmogaus teisių aktyvistė Oleksandra Matvičiuk, kurios organizacijai karo pradžioje buvo suteikta Nobelio taikos premija. Išskirtiniame interviu leidiniui „Postimees“ ji sako, kad reikėtų kelti klausimą, ne ką Ukraina darytų netekusi Europos pagalbos, bet kas tuo metu nutiktų Europai.
– Ar šiuo metu Ukrainai priimtina taika apskritai įmanoma?
– Deja, [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas taikos nenori. Jis nenori net ugnies nutraukimo. Jo planas aiškus: panaudoti žiemą kaip ginklą prieš milijonus Ukrainos gyventojų, palikti juos be vandens, šildymo ir elektros bei priversti Ukrainą pasiduoti.
Tai jo planas artimiausiam laikotarpiui, ir nematau jokių požymių, kad jis ketintų nuo jo atsisakyti.
– Ar karo tęsimas padės Ukrainai pasiekti priimtinesnės taikos formą?
– Kokį pasirinkimą mes turime? Žinoma, norime, kad karas baigtųsi kuo greičiau. Bet nenorime, kad mus okupuotų Rusija.
Kol V.Putinas neatsisakys savo tikslo okupuoti ir sunaikinti visą Ukrainą ir nepasitrauks, kokia yra alternatyva? Ar turėtume pasakyti, kad esame pavargę ir išsekę, ir paprašyti V.Putino pertraukos?
Plačiau skaitykite ČIA.
Merzas: nematyti ženklų, kad Rusija rimtai siektų taikos Ukrainoje
16:34
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė kol kas nematantis jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi rimtoms deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Svarbu, kad Rusija pagaliau rimtai įsitrauktų į derybas dėl paliaubų ir vėlesnio taikos susitarimo“, – Berlyne šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sakė F. Merzas, paklaustas apie kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančias JAV tarpininkaujamas Rusijos ir Ukrainos derybas.
„Kol kas to nematau“, – komentavo jis.
