Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Degė tris valandas“: Ukraina atakavo oro gynybos objektą prie „Putino rūmų“
09:14
Sekmadienio naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai atakavo rusų priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 „Triumf“ pozicijas Gelendžike, Krasnodaro krašte.
Kaip skelbia Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, šis kompleksas buvo netoli vadinamųjų Kremliaus vadovo Vladimiro Putino rūmų Juodosios jūros pakrantėje.
„Tris valandas degė ir dūmijo „S-400“ pozicija Gelendžike, pakrantėje, šalia katakombų“, – rašė Bepiločių pajėgų vadas.
Tai ne pirmas smūgis regione, kurį V.Putinas laikė nepasiekiamu Ukrainos dronams. Rugpjūčio 3 d. Ukrainos drono nuolaužos nukrito Archipo-Osipovkoje (priklausančioje Gelendžiko miesto savivaldybei) paplūdimyje žuvo septyni žmonės, o dar ne mažiau kaip 40 buvo sužeisti. Ši gyvenvietė yra maždaug už 22 km nuo V.Putino rezidencijos.
Kompleksas, žinomas kaip „Putino rūmai“, yra 17,7 tūkst. kv.m ploto objektas Juodosios jūros pakrantėje, maždaug už 20 km nuo Gelendžiko.
Remiantis Aleksejaus Navalno tyrimu, teritorijoje yra restoranas, sraigtasparnių aikštelė, bažnyčia, amfiteatras, svečių namai ir degalinė, taip pat 80 metrų ilgio tiltas. Tyrimo duomenimis, pagrindiniame pastate įrengtas baseinas su vandens diskoteka, SPA centras, saunos ir turkiškos pirtys, gamybinės patalpos, biblioteka ir muzikos svetainė.
Virš komplekso teritorijos nustatyta skrydžių draudimo zona, o, kaip teigiama tyrime, gretimi apie 7 tūkst. hektarų priklauso Rusijos saugumo tarnybai.
Be šios oro gynybos sistemos, R.Brovdi duomenimis, sekmadienio naktį taip pat buvo sunaikinti dar keturi Rusijos priešlėktuvinės gynybos objektai.
Jis turi omenyje priešlėktuvinį raketų kompleksą „Tor“ netoli Pudovo gyvenvietės Rostovo srityje, priešlėktuvinį raketų ir pabūklų kompleksą „Pancyr-S1“ Eiske, Krasnodaro krašte, radarų stotį „Podlet-K1“ Golovatovkojuje, Rostovo srityje, ir radarų stotį „Kasta 2E2“ Latonove, Rostovo srityje.
Bepiločių sistemų vadas teigė, kad Juodojoje jūroje buvo sunaikinti dar trys Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai – vienas naftos tanklaivis ir du sausakrūviai laivai.
Įspėjo apie naują Rusijos smūgį: gali paleisti 200 raketų į Ukrainą vienu metu
13:50
Šiuo metu Rusija vieno puolimo metu gali paleisti į Ukrainą iki 77 balistinių raketų, tačiau agresorė planuoja padidinti šį skaičių iki 200 raketų vieno smūgio metu, įspėjo Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis.
„Net jei jiems pavyks pasiekti tik pusę [numatyto kiekio], visa tai skris į mus“, – pareiškė Bepiločių sistemų pajėgų vadas.
Anot jo, vienintelis būdas sumažinti šį skaičių – tai smūgiuoti kiekvienam Rusijos objektui, dalyvaujančiam šių raketų gamyboje.
Straipsnyje pažymima, kad dėl „Patriot“ sistemos raketų-perėmėjų trūkumo Rusijos balistinės atakos tapo viena iš silpniausių vietų Ukrainos gynyboje.
„Tai reiškia, kad dešimtys raketų, kurias Rusija paleidžia per masinius apšaudymus, prasiveržia pro gynybos linijas ir pasiekia savo tikslus“, – pastebėjo „Associated Press“.
Duodamas interviu naujienų agentūrai, R.Brovdi atkreipė dėmesį ir į kitas grėsmes, su kuriomis šiuo metu susiduria Ukraina.
Pasak jo, per pastarąsias savaites Rusija 2,5 karto padidino reaktyvinių „Shahed“ dronų, kuriais puola Ukrainą, skaičių. Žurnalistai priminė, kad Ukrainos pajėgoms numušti tokius dronus yra žymiai sunkiau.
Kariškis paminėjo ir faktą, kad šiuo metu Rusija bando neutralizuoti Ukrainos pranašumus ir dideliu mastu diegia trukdžių sistemas, kurios tam tikru mastu gali paveikti „Starlink“ sistemos užtikrinamą ryšį.
Rusija taip pat kuria savo palydovinio ryšio sistemą, kad galėtų konkuruoti su „Starlink“, nurodė R.Brovdi.
„Tai kelia grėsmę visai planetai, nes diktatūra gaus prieigą prie informacijos visame pasaulyje“, – pabrėžė jis.
Dar vienas smūgis prie „Putino rūmų“: sunaikino retą „Starlink“ blokuojančią sistemą
13:37
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Gelendžike, kur įsikūrę vadinamieji Vladimiro Putino rūmai, sunaikino naujausią Rusijos radijoelektroninės kovos sistemą „Volna Kupol Garant“, kuri gali slopinti „Starlink“ palydovinio ryšio signalą, skelbia Ukrainos Ukrainos stebėsenos kanalas „Exilenova+“.
Panašią informaciją skelbia ir Rusijos vadinamasis karinis tinklaraštininkas „Vojenyj osvedomitel“.
Pranešimuose pažymima, kad ši sistema buvo dislokuota 2156-osios karinės dalies teritorijoje. Smūgis jai buvo suduotas rugpjūčio 7 d., o sėkmingą įrangos sunaikinimą patvirtino palydovinės nuotraukos, kurias paskelbė Ukrainos atvirųjų šaltinių analitikai.
Per trumpą laikotarpį tai jau trečiasis naujausios radijoelektroninės kovos sistemos praradimas Rusijos kariuomenei.
Anksčiau Ukrainos pajėgos pranešė apie smūgius tokioms stotims birželio 14 ir 25 dienomis. Vienas iš kompleksų buvo sunaikintas Kerčėje.
Rusijos kariškiai jį buvo pradėję aktyviai naudoti kaip atsaką į sustiprėjusius ukrainiečių išpuolius prieš logistikos maršrutus Rusijoje ir okupuotose teritorijose.
Kyjive buvo teigiama, kad kompleksas „Volna Kupol Garant“ naudodamas antenas sukuria galingus trukdžius net aštuoniuose palydovinių duomenų perdavimo diapazonuose. Dėl to vienas toks elektroninės kovos kompleksas užtikrina maždaug 20 kv.m ploto teritorijos apsaugą.
Tačiau, teigiama, kad stotis turi vieną esminį trūkumą.
„Dėl griozdiškų matmenų jos praktiškai neįmanoma paslėpti, o galinga spinduliuotė padeda priešui surasti kompleksą netgi giliai užnugaryje“, – nurodė kanalo „Vojenyj osvedomitel“ autorius.
Pasak Ukrainos gynybos ministro patarėjo Sergejaus Beskrestnovo, Flešo, kompleksas „Volna Kupol Garant“ gaminamas įmonėje UAB „Rossiyskij Kupol“ okupuotame Simferopolyje. Jis Rusijos kariuomenei kainuoja maždaug 1,297 mln. eurų už vienetą.
Pirmą kartą tokios sistemos panaudojimą Ukrainos kariuomenė užfiksavo dar 2024 m. Charkivo kryptimi, tačiau tuomet kompleksas buvo greitai aptiktas ir sunaikintas.
„Mėsos atakoms“ trūksta 400 tūkstančių: kaip dabar gaudo vyrus Rusijos gatvėse
12:51
Rusijos kariuomenės verbavimo pareigūnai griebiasi prievartos, spaudimo ir net vyrus gaudo tiesiog gatvėje, kad išlaikytų reikiamą karių skaičių fronte Ukrainoje, rašo dienraštis „Financial Times“ (FT).
Vakarų analitikų vertinimu, Rusija Ukrainoje netenka daugiau nei 30 000 karių per mėnesį. Kadangi Vladimiras Putinas nenori atsisakyti savo garsiosios „mėsmalės“ taktikos, kariuomenės verbavimo pareigūnai griebiasi vis desperatiškesnių metodų, kad įvykdytų verbavimo kvotas, pirmadienį rašo FT.
Reikia 400 tūkst. karių
Kremlius šiemet yra užsibrėžęs užverbuoti daugiau nei 400 000 naujų karių ir nustatė reiklias kvotas vietos verbavimo biurams. Tokiomis aplinkybėmis verbavimo pareigūnai jaučia valdžios spaudimą ir taiko vis nesąžiningesnius metodus, teigia analitikai ir aktyvistai.
Pasak FT, besiremiančio analitikų nuomone, tos priemonės svyruoja nuo psichologinio spaudimo iki „vyrų gaudymo gatvėje ir studentų apgaudinėjimo verčiant pasirašyti sutartis“.
Spaudžia rusus įvairiomis priemonėmis
Chabarovske, šalies Tolimuosiuose Rytuose, policija teigia pernai surengusi daugiau nei 2 500 „pokalbių“ su potencialiais kandidatais ir įtikinusi 33 žmones stoti į kariuomenę – iš kurių beveik visi, išskyrus keturis, buvo įtariamieji baudžiamosiose bylose, rašė FT.
„Vietos valdžia patiria didžiulį spaudimą kasmet užverbuoti pakankamai karių, – FT sakė Janis Kluge, Rusijos ekspertas iš Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto. – Jie žino, kas yra įsiskolinęs, kas yra policijos tyrimo objektas ir kas neseniai neteko vairuotojo pažymėjimo, ir taikosi būtent į šiuos vyrus.“
Nuo šių metų Maskva suteikė vietos biurams įgaliojimus ištisus metus išduoti šaukimus karinės tarnybos įrašams patikrinti – įskaitant moteris, turinčias karinėms pajėgoms reikalingų medicininių ar kitų įgūdžių. Aktyvistų teigimu, tai dar viena priemonė žmonėms spausti, kad šie sutiktų stoti į kariuomenę.
Didelis dezertyravimo lygis
Prievartos, kaip verbavimo priemonės, naudojimo išaugimas sutapo ne tik su dideliais nuostoliais mūšio lauke, bet ir su staigiu dezertyravimo šuoliu. Rusijos teisinės gynybos grupės „Pryzyv k sovesti“ duomenimis, už pozicijų palikimą nuteista bent 28 000 karių, nors Ukrainos analitinė grupė „Frontelligence Insight“ teigia, kad nutekinti dokumentai rodo – šis skaičius gali būti dvigubai didesnis.
Kariniai analitikai sutaria, kad dezertyravimo ir nuostolių derinys menkina išteklius ir kelia grėsmę Rusijos fronto linijų pozicijoms. Tuo tarpu dar vienos visuotinės mobilizacijos perspektyva yra nepopuliari tiek tarp piliečių, tiek tarp politikų. Paskutinė mobilizacija, vykdyta 2022 m. rudenį, privertė šimtus tūkstančių šaukiamojo amžiaus vyrų bėgti iš šalies.
Vis dėlto buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tvirtina, kad naujų pajėgų verbavimas nėra problema, ir pareiškė, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį kariuomenė užverbavo 200 000 naujų karių.
Tuo tarpu Rusijos lėta puolimo eiga, atrodo, davė nedaug rezultatų teritorinių laimėjimų prasme. Nors Kremlius teigia, kad Rusijos pajėgos pirmąjį šių metų pusmetį užėmė 2 226 kv. km žemės, JAV karinis analitinis centras Karo studijų institutas (ISW) šį skaičių įvertina vos 81,1 kv. km – atsižvelgiant į Ukrainos kontratakas.
Ambasadorė įspėja: Amerikai Europa nėra prioritetas
12:35
Europos Sąjungos ambasadorė Vašingtone Jovita Neliupšienė sako, kad Jungtinėms Valstijoms santykiai su Europa nėra prioritetas – strateginiuose dokumentuose didesnė svarba yra teikiama Vakarų pusrutuliui, Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui bei Vidurio Rytams.
„Jeigu esi ketvirtas prioritetas strateginiuose dokumentuose, tikriausiai tikėtis labai didelio dėmesio yra sunku“, – interviu 15min sakė diplomatė.
Taip ji komentavo svarstymus, kiek JAV karių liks Europoje. Šiuo metu Pentagonas vykdo karių buvimo užsienyje peržiūrą. Pasak J.Neliupšienės, is procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Visą interviu skaitykite ir žiūrėkite naujienų portale arba „YouTube“ platformoje.
„Nužudyti daugiau rusų karių“: Zelenskio Serbijoje paklausė esminio klausimo
11:35
Volodymyro Zelenskio pirmasis vizitas Belgrade buvo lydimas žinučių apie draugystę, partnerystę ir Serbijos bei Ukrainos santykių stiprinimą. Vis dėlto keli klausimai bendrojoje spaudos konferencijoje su prezidentu Aleksandaru Vučičiumi atskleidė būtent tas temas, kuriose geriausiai matyti tos partnerystės artumas ir ribos – Rusija, galimas karinis bendradarbiavimas ir Kosovas.
„Kaip europiečiai gali padėti Ukrainai nužudyti daugiau rusų karių?“
Vokietijos leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistas Michaelis Martensas paklausė V.Zelenskio, ką konkrečiai europiečiai galėtų padaryti, kad padėtų Ukrainai „nužudyti daugiau rusų, daugiau rusų kareivių“, ir ar jis su A.Vučičiumi aptarė gynybinį bendradarbiavimą bei bendrą gamybą. Nors tas klausimas Serbijoje sukėlė polemikų apie tokio klausimo etikos leistinumą, Prištinoje kilo reakcijų banga į V.Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina nepripažįsta Kosovo.
Serbijoje, praėjus kelioms valandoms po konferencijos pabaigos, dėmesys persikėlė nuo paties V.Zelenskio vizito, dvišalių santykių ir abiejų prezidentų žinučių – beveik visiškai – prie vieno žurnalistinio klausimo.
M.Martensas, vokiečių leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ korespondentas, galimybę užduoti klausimą gavo po serbų ir ukrainiečių žurnalistų. Jis V.Zelenskio pirmiausia paklausė, ką konkrečiai europiečiai galėtų padaryti Ukrainai padėti „nužudyti daugiau rusų, daugiau rusų kareivių, žinoma“.
Tuomet jis iškėlė klausimą dėl gynybos:
„Taip pat klausiu, ar aptarėte gynybinio bendradarbiavimo, bendros gamybos klausimus.“
Nors klausimas nebuvo skirtas jam, A.Vučičius sureagavo pirmas.
„Šiandien ir šiais laikais jokio karinio bendradarbiavimo mes nesvarstėme. Kas bus po karo – tai jau kitas klausimas. O dėl žudymo – tikiuosi, žudymas sustos.“
Zelenskis pateikė atsakymą
V.Zelenskis neperėmė M.Martenso formuluotės apie „daugiau rusų karių nužudymą“, pastebi Balkanų spauda. Atsakydamas į klausimą, ko Ukrainai reikia iš Europos, jis kalbėjo apie didesnę finansinę paramą, lėšas Ukrainos gynybos pramonei, papildomas sankcijas Rusijai ir būtinybę užkirsti kelią Maskvai ir toliau uždirbti milijardus karo finansavimui.
Vis dėlto labiausiai virusiniu konferencijos vaizdu tapo būtent M.Martenso formuluotė.
Kaip ir buvo galima tikėtis, klausimo vaizdo įrašas greitai išplito socialiniuose tinkluose – kartu su žinutėmis „Jis nori daugiau nužudytų rusų – Vučičiaus žurnalistas“, „Vučičiaus lobistas“ ir vaizdo koliažais, kuriuose M.Martenso klausimas buvo sujungtas su ankstesnėmis A.Vučičiaus pagyromis vokiečių žurnalistui – „Dievas žurnalistine prasme“ ir „Michaeli, ačiū“.
Reakcijos svyravo nuo žurnalistinės etikos klausimų iki atvirų išpuolių prieš M.Martensą ir reikalavimų išsiųsti jį iš Serbijos.
Toliausiai nuėjo promaskvietiškas Serbijos politikas Aleksandaras Vulinas, pareikalavęs išsiųsti iš šalies M.Martensą „kaip pagarbos sau ženklą“.
Martensas klausimo neatsiima: „Skandalingas yra Putino karas“
Visgi pats M.Martensas nesusvyravo dėl savo klausimo formuluotės kilus skandalui.
Atsakydamas Maskvos propagandos ruporui „Sputnik“, kuris jo klausimą pavadino „skandalingu“, jis parašė:
„Ne, mieli „Sputnik“ draugai, klausti Ukrainos prezidento, kaip Europa gali padėti Ukrainai nužudyti daugiau rusų, nėra „skandalinga“. Būtent to ir reikia. Skandalingas yra karas, kurį jūsų rėmėjas Putinas pradėjo prieš Ukrainą.“
Vėliau jis dar plačiau išdėstė savo poziciją dar griežtesniu teiginiu, kad karai laimimi „žudant“, įskaitant žmones, „kurie nėra pikti, tačiau kuriuos reikia nužudyti, kad būtų nugalėtas blogis“, ir priminė ankstesnę savo žinutę tą apie vokiečius ir britus.
Reaguodamas į platesnę klausimo sukeltą diskusiją, jis rašė:
„Stebina, kad tiek daug žmonių apsimeta nustebę ar net sukrėsti klausimo, kurį šiandien Belgrade uždaviau Ukrainos prezidentui Zelenskiui. Už „Barbės pasaulio“ ribų būtent taip ir karai ir kariaujami.“
Prištinai nepatiko Zelenskio žodžiai
Kol Serbijoje vienas M.Martenso sakinys nustelbė visas kitas konferencijos žinutes, Kosovo sostinėje Prištinoje dėmesys buvo sutelktas į visiškai kitą jos dalį – Ukrainos prezidento atsakymą dėl Kosovo.
„Tiesa, kad turėjome itin atvirus, visiškai atvirus ir nuoširdžius pokalbius, kalbėjome apie daugelį dalykų – tiek viešų, tiek neviešų, tačiau labai svarbu, kad turime partnerystės viziją šiais klausimais. Tai labai svarbu. Mes gerbiame savo partnerių teritorinį vientisumą – tai tarptautinė teisė, tokia yra mūsų pozicija dėl to, ką sakėte apie vienašališkai paskelbtą Kosovo nepriklausomybę. Mes visada tai pabrėžėme ir Ukrainos politika nepasikeitė“, – sakė V.Zelenskis, kai RTS paklausė jo pačioje vakarykštės spaudos konferencijos pabaigoje.
Iškart po to jis susiejo požiūrį į Kosovą su Serbijos požiūriu į jo šalies teritorinį vientisumą:
„Esame vienodai dėkingi savo partneriams už Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto gerbimą, įskaitant, be jokios abejonės, Krymą. Ši Serbijos pozicija taip pat nesikeičia...“
Prištinoje žinutė buvo perskaitytas nedviprasmiškai – nepaisant ketverių metų stiprios Kosovo paramos Ukrainai karo su Rusija metu, Kyjivas nekeičia savo Kosovo nepripažinimo politikos.
Prištinoje nukabinta Ukrainos vėliava
Netrukus po to iš Prištinos centro atėjo stiprios simbolikos kupinas atsakymas. Didžiulė Ukrainos vėliava, iškelta po Rusijos invazijos pradžios ir ketverius metus buvusi viena ryškiausių viešų solidarumo su Kyjivu ženklų, buvo nukabinta dieną po V.Zelenskio pareiškimo.
Kad tai nebuvo tik sutapimas laike, vėliau patvirtino Prištinos meras Perparimas Rama, šį žingsnį tiesiogiai siejęs su požiūriu į Kosovą.
„Kosovas kaip valstybė turi būti gerbiamas. Kai Kosovas negerbiamas, sostinė Priština visada reaguoja vienodai“, – sakė P.Rama, kurį cituoja portalas „Kosovo Sever“.
Jis pabrėžė, kad Prištinos užuojauta ir solidarumas išliks su tautomis, kurios susiduria su karu, smurtu ir persekiojimais, tačiau tada nubrėžė to solidarumo ribą:
„Jokio tikslo ir jokios politikos negalima kurti kenkiant Kosovo valstybingumui ir jo žmonių aukai.“
Paaiškėjo Rusijos karinių bazių likimas Sirijoje
10:02
Sirijos valdžia sekmadienį pranešė susitarusi su Maskva dėl dviejų Rusijos bazių šalies teritorijoje ateities.
Šios bazės anksčiau buvo naudojamos teikti karinę paramą nušalintam lyderiui Basharui al Assadui per Sirijos pilietinį karą.
Toliau bus naudojamos
Oficialioji Sirijos naujienų agentūra SANA, remdamasi Užsienio reikalų ministerija, nurodė, kad Hmeimimo oro bazė ir Tartuso karinė jūrų bazė – vienintelės dvi oficialios Rusijos karinės bazės už buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos ribų – bus pertvarkytos į „bendrus mokymo ir gebėjimų stiprinimo centrus, pagal naujus susitarimus, užtikrinančius abipusius interesus“.
Sutarimo memorandume, parengtame po pusantrų metų trukusių derybų, „numatytas ne ilgesnis kaip trijų mėnesių terminas šiam procesui užbaigti“, pridūrė SANA.
Tuo pat metu civilinės paskirties objektai abiejose bazėse bus perduoti Damasko žinion.
Rusija buvo pagrindinė B.al Assado sąjungininkė per 13 metų trukusį konfliktą Sirijoje ir teikė gyvybiškai svarbią karinę paramą, kuri padėjo išlaikyti buvusio lyderio pajėgas valdžioje.
B.al Assado nušalinimas 2024 metais tapo dideliu smūgiu Maskvos įtakai regione, o prezidentas Vladimiras Putinas deda pastangas plėtoti ryšius su naujaisiais pareigūnais Damaske, siekdamas užsitikrinti bazių ateitį.
Derybų metu tiek Hmeimimo, tiek Tartuso bazės ir toliau veikė.
Sirijos užsienio reikalų ministras Asaadas al Shaibani sekmadienį lankėsi šiuose objektuose, kad „apžiūrėtų įrenginius ir infrastruktūrą, numatytus istoriniame sutarimo memorandume“, skelbia SANA.
Sirija išreiškė norą bendradarbiauti su Maskva, o prezidentą Ahmedą al Sharaa nuo tada, kai jis užėmė pareigas, V.Putinas Maskvoje priėmė jau du kartus.
Vis dėlto Damaskas ne kartą reikalavo, kad Rusija išduotų B.al Assadą, kuris nuo nušalinimo dienos kartu su žmona slapstosi Maskvoje.
Šių metų pradžioje Kremlius išvedė savo pajėgas iš Kamišli oro uosto Sirijos šiaurės rytuose.
Rusija numetė 5 aviacines bombas ant Sumų
09:49
Rusijos pajėgos praėjusią naktį surengė penkis smūgius valdomosiomis aviacinėmis bombomis civilinei infrastruktūrai Ukrainos šiaurės rytuose esančiuose Sumuose, kur buvo sužeista 14 žmonių.
Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas platformoje „Telegram“ rašė: „Šią naktį priešas vėl smogė miestui valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Užfiksuoti penki smūgiai į civilinę infrastruktūrą. Pataikyta į tris vietas dviejuose miesto rajonuose.“
Pasak pareigūno, nukentėjo 14 žmonių, tarp jų 14 metų vaikas, bet sužeidimai nėra sunkūs.
Tuo metu ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ pranešė, kad rusai praėjusią naktį paleido į Ukrainą raketą Ch-59/69 ir 126 dronus. Iki 9 val. 92 dronai buvo numušti ar nuslopinti. Nurodoma, kad užfiksuotas 31 pataikymas 22 vietose ir dronų nuolaužų kritimas dar dviejose vietose.
Rusija pyksta, kad Amerika padeda Ukrainai: ko vėl reikalauja iš Kyjivo
09:30 Atnaujinta 10:14
Rusija nesutiks su karinių veiksmų Ukrainoje „įšaldymu“, jei nebus pašalintos „pagrindinės“ karo priežastys, interviu propagandinei naujienų agentūrai TASS pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Michailas Galuzinas.
„Kaip ne kartą sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepašalinus šios krizės pagrindinių priežasčių, joks veiksmų sustabdymas neįmanomas“, – pabrėžė jis.
Viceministro teigimu, šiuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą „visiškai prarado ryšį su tikrove“ ir „bando eskaluoti konfliktą“.
M.Galuzinas prakalbo apie smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, įskaitant Kaspijos naftotiekio konsorciumo objektus, „veikiančius visų pirma Kazachstano ekonomikos interesų labui“.
„Tikimės, kad į tai bus adekvačiai sureaguota tarptautinės bendruomenės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos šalis, turinčias įtakos Kyjivo režimui, kurių naftos ir dujų bendrovės yra Kaspijos naftotiekio konsorciumo akcininkės“, – dėstė jis.
Tuo pačiu ministro pavaduotojas kritikavo JAV pagalbą Ukrainai ir jų veiksmus pavadino „prieštaringais“.
„Apie tai už save kalba tebevykstantys JAV ginklų tiekimai Kyjivo režimui, žvalgybos duomenų teikimas ir kita pagalba, kuri nesuderinama su siekiu užtikrinti taiką“, – pabrėžė M.Galuzinas.
Interviu metu jis pažymėjo, kad Maskva neva yra pasirengusi įgyvendinti savo tikslus „atsižvelgdama į Ankoridžo susitarimus“ ir yra įsitikinusi, kad „išspręsti padėtį Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis įmanoma, jei bus atitinkama politinė valia“.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialusis įgaliotasis ambasadorius Rodinas Mirošnikas pareiškė, kad Rusija turėtų būti pasirengusi ilgalaikiam karo veiksmų tęsimui Ukrainoje, nes artimiausiu metu karo užbaigti nepavyks.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat liepos pradžioje pareiškė, kad Maskva ketina kariauti tol, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos 2024 m. birželį įvardijo V.Putinas. Tada Kremliaus šeimininkas pareikalavo, kad Ukraina atiduotų Donbasą, Zaporižios ir Chersono sritis, pripažintų jas ir Krymą kaip Rusijos teritoriją, atsisakytų stojimo į NATO, taip pat įvykdytų „demilitarizaciją“ ir „denacifikaciją“.
Ukraina sudavė smūgį vienai didžiausių Rusijos naftos gamyklų
08:18
Ukrainos dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Tatarstano regione.
Remiantis stebėjimo kanalų duomenimis, Tatarstano Nižnekamsko ir Čistopolio gyventojai pranešė apie didelį skaičių dronų, skrendančių virš jų miestų.
Vėliau užfiksuoti kylantys dūmai.
Rusijos valdžios institucijos kol kas nekomentavo šios situacijos.
Nižnekamskas yra vienas didžiausių ir moderniausių naftos chemijos ir naftos perdirbimo centrų Rusijoje, kuriame veikia dvi didžiosios įmonės – „TANECO“ ir „TAIF-NK“, taip pat „Sibur“ gamyklos.
Šis pramoninis kompleksas yra Rusijos kuro ir energetikos infrastruktūros pagrindinis elementas.
Ukrainos dronų pajėgų vadas: smūgių Kryme galėtų būti septyniskart daugiau
08:07
Ukrainos dronų karui vadovaujantis majoras sako, jog pastarojo meto smūgiai Kryme yra kampanijos, kuria siekiama, kad Rusijos 2014 metais neteisėtai aneksuotas pusiasalis taptų netinkamas naudoti kaip rusų pajėgų placdarmas, pirmoji fazė.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas majoras Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu „Magyaras“, vienas iškiliausių naujosios kartos Ukrainos karinių vadų, teigė, kad jo pajėgos galėtų atakuoti septynis kartus daugiau karinių taikinių Kryme, jei Vakarų sąjungininkių pažadėtos lėšos atkeliautų greičiau.
„Krymas yra tarp pagrindinių koncepcinių ramsčių kelyje į karo pabaigą“, — interviu naujienų agentūrai AP sakė R.Brovdis.
Nepaisant lėšų trūkumo, Ukrainos vasaros kampanija Kryme jau padarė didžiulę žalą: smogta geležinkelio tiltams, naftos bazėms ir elektros infrastruktūrai, siekiant sutrikdyti tiekimo linijas ir „apakinti“ Rusijos oro gynybą atskrendant ukrainiečių dronams.
R.Brovdis teigė, kad jo pajėgos aprūpintos tik 14 proc. to, ko reikėtų, norint vykdyti Krymo kampaniją visu pajėgumu.
Nuo tų laikų, kai vadovavo tarptautiniam prekybos grūdais verslui, skaičiais tikintis R.Brovdis pirmosiomis karo dienomis kaip savanoris prisijungė prie Ukrainos teritorinės gynybos. Jis greitai kilo karjeros laiptais, vadovavo vienai veiksmingiausių šalies dronų brigadų, o vėliau buvo paskirtas vadovauti iki šio karo precedento neturėjusioms pajėgoms — Ukrainos bepiločių sistemų pajėgoms.
„Nėra taip, kad Ukrainos gamintojų gamybos pajėgumai neleistų mums pagaminti reikiamo kiekio dronų, — sakė R.Brovdis. – Tai – banali finansavimo netinkamu laiku problema, kai mūsų partneriai skiria lėšas, tačiau jos juda gerokai lėčiau nei numatyta mūsų planuose.“
Plačiau skaitykite ČIA.
