Svarbiausios naujienos
- Kirtis karo mašinai: didžiausia Indijos bendrovė ėmėsi ieškoti alternatyvos Rusijos naftai
- Protestus sukėlęs Ukrainos sprendimas gali pakenkti ginklų tiekimui iš Vakarų
- Kremliaus ruporas sukūrė problemą ir pasiūlė sprendimą – branduolinius bandymus Rusijoje
- Ukraina žengia atgal: profesorius Janeliūnas įvertino, kas gali pakeisti Kyjivo skandalingą sprendimą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kirtis karo mašinai: didžiausia Indijos bendrovė ėmėsi ieškoti alternatyvos Rusijos naftai
17:49
Indijos bendrovė „Reliance Industries“, kuriai Rusija tapo didžiausia žaliavinės naftos tiekėja, ketina diversifikuoti savo pirkimus. Strategijos keitimas vyksta susiklosčius situacijai, kai JAV grasina pagrindiniams Rusijos naftos pirkėjams 100 proc. muitais, o Europos Sąjunga bando sustabdyti iš jos gaunamų naftos produktų srautą.
Naujos Vakarų šalių priemonės verčia pirkėjus atsisakyti bendradarbiavimo su naftos perdirbimo bendrove „Nayara Energy“, kurios beveik pusę akcijų valdo „Rosneft“.
Žmonės, susipažinę su „Reliance“ importo planais, „Bloomberg“ pranešė, kad bendrovė ieško galimybių diversifikuoti savo pirkimus. Šiais metais „Reliance“ perka vidutiniškai 603 000 barelių Rusijos naftos per dieną, rodo „Kpler“ duomenys, o 2021 m., prieš prasidedant karui Ukrainoje, šis rodiklis buvo tik 40 000 barelių.
Beveik pusė „Reliance“ importuojamos žalios naftos tenka Rusijai, o apie 20 proc. naftos produktų, kuriuos bendrovė eksportuoja, šiais metais buvo išsiųsta į Europą.
Praėjusios savaitės pabaigoje „Reliance“ atliko retą pirkimą, įsigydama Abu Dabyje partiją „Murban“ rūšies naftos, pranešė „Bloomberg“. Jos tanklaivis paėmė krovinį netrukus po to, kai penktadienį Europos Sąjunga paskelbė 18-ąjį sankcijų paketą prieš Rusiją, kuriame numatytas draudimas į ES tiekti iš Rusijos naftos gautus naftos produktus. Tačiau pirmadienį ES paaiškino, kad šis embargas įsigalios po šešių mėnesių, sausio 21 d.
„Reliance“ retai perka Abu Dabio naftą, kuri laikoma aukščiausios kokybės rūšimi. Dažniausiai ji perka pigesnes sieringas rūšis – tiek Artimųjų Rytų, tiek Rusijos „Urals“. Bendrovė greitai persiorientavo, kai dėl sankcijų „Urals“ pradėta parduoti su didele nuolaida: 2022 m. „Reliance“ jos pirkdavo vidutiniškai 219 000 barelių per dieną, o 2023 m. Rusija užėmė pirmąją vietą tarp jos tiekėjų su 428 000 barelių.
Tarp kitų pagrindinių žaliavų pardavėjų yra Irakas, Saudo Arabija, JAV (atitinkamai 195, 168 ir 79 tūkstančiai barelių per dieną šiais metais).
„Reliance“, kurios pagrindinis akcininkas yra milijardierius Mukeshas Ambani, yra didžiausias Indijos konglomeratas, kurio rinkos kapitalizacija viršija 230 mlrd. JAV dolerių. Prieš kurį laiką „Reliance“ derėjosi dėl „Rosneft“ dalies (49,13 proc.) kitoje Indijos bendrovėje „Nayara Energy“ išpirkimo. Tačiau „Nayaros“ naftos perdirbimo gamykla pateko į naujausias Europos sankcijas, ir prekybininkai ėmė atsisakinėti su ja bendradarbiauti.
Tanklaiviai išplaukia be krovinio
Jau du tanklaiviai, kurie planavo paimti degalų partiją iš šios naftos perdirbimo gamyklos Vadinaro uoste, kuris taip pat priklauso „Nayarai“, apsisuko ir išplaukė be krovinio. Sekmadienį BP užsakytas tanklaivis „Talara“ atšaukė užsakymą, jau beveik priartėjęs prie uosto.
Tada panašiai pasielgė tanklaivis „Chang Hang Xing Yun“, frachtuotas „PetroChina“, trečiadienį pranešė „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais iš pramonės ir LSEG laivų sekimo duomenimis. Iš pradžių jis turėjo pakrauti Vadinare apie 35 000 tonų dyzelinio kuro ir pristatyti jį į Pietryčių Aziją. Dabar tanklaivis, išplaukiantis iš Vadinaros tuščias, rodo ketinimą paimti panašų krovinį Kuveite ir plaukti į Rytų Afriką.
Valstybinės naftos perdirbimo gamyklos, dominuojančios Indijos degalų mažmeninėje rinkoje, dabar prieš sudarydamos naujus sandorius su „Nayara“ prašys vyriausybės leidimo, „Reuters“ pranešė vienos iš tokių bendrovių atstovas.
Be ES sankcijų, Indija, tapusi antra didžiausia Rusijos naftos pirkėja po Kinijos, gali patekti į JAV taikiklį. Prezidentas Donaldas Trumpas, o po jo ir administracijos bei Kongreso atstovai ėmė grasinti Rusijos naftos pirkėjams įvesti 100 proc. muitus.
Ukrainoje tęsiantis protestams, Zelenskis žada įstatymo projektą, kuris „užtikrins teisėtvarkos sistemos stiprumą“
00:22
Ukrainiečiai įvairiuose miestuose antrą dieną iš eilės išėjo į gatves protestuoti prieš įstatymą, kuriuo panaikinama dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija. Protestai buvo paskelbti mažiausiai 17 Ukrainos miestų, praneša „Suspilne“.
Žurnalistas NV pranešė, kad itin didelis protestas surengtas Odesoje. Kyjive trečiadienį taip pat keli tūkstančiai žmonių susirinko į precedento neturintį protestą, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Susirinkusieji, tarp jų ir daug jaunų žmonių, ragino vetuoti antradienį Ukrainos parlamento priimtą įstatymą.
Kyjivo derybininkai siūlo iki rugpjūčio pabaigos surengti Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą
23:20
Kyjivo derybininkai Stambule trečiadienį pasiūlė surengti tiesioginį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimą.
„Prioritetas numeris vienas – surengti vadovų, prezidentų susitikimą, kuriame dalyvautų (JAV prezidentas Donaldas) Trumpas ir (Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas) Erdoganas“, – nurodė buvęs Ukrainos gynybos ministras, dabartinis Saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
Ukrainos delegacijai Stambule vadovaujantis R. Umerovas pridūrė, kad susitikimą siūloma surengti iki rugpjūčio pabaigos.
Stambule baigėsi Rusijos ir Ukrainos derybos: kas žinoma?
22:07 Atnaujinta 23:19
Stambule trečiadienį baigėsi naujausios Rusijos ir Ukrainos taikos derybos. Derybos prasidėjo apie 20 valandą. Apie 21:18 val. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad derybos jau baigtos. Pasak propagandos agentūros TASS, derybos nebus tęsiamos.
Pasiūlė paliaubas
Rusijos derybininkas ir Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis trečiadienį pareiškė, kad Maskva pasiūlė Kyjivui 24–48 valandų trukmės paliaubas.
Anot jo, šios paliaubos siūlomas tam, kad abi pusės galėtų apsikeisti žuvusiais ir sužeistaisiais.
„Dar kartą pasiūlėme Ukrainos pusei (...) nustatyti trumpalaikes 24–48 valandų paliaubas kontakto linijoje, kad medikų komandos galėtų surinkti sužeistuosius, o vadai galėtų atvykti pasiimti savo karių kūnų“, – spaudos konferencijoje Stambule sakė V.Medinskis.
Sutarė apsikeisti belaisviais
Rusija ir Ukraina trečiadienį taip pat susitarė apsikeisti po 1,2 tūkst. karo belaisvių, pranešė rusų derybininkas.
Jis pridūrė, kad Rusija pasiūlė Ukrainai perduoti 3 tūkst. žuvusiųjų kūnų.
„Tęsdami keitimąsi karo belaisviais, sutarėme, kad artimiausiu metu abi pusės apsikeis dar mažiausiai 1200 karo belaisvių“, – spaudos konferencijoje sakė Vladimiras Medinskis.
Pozicijos vis dar nesutampa
Jis taip pat nurodė, kad Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl karo pabaigos vis dar labai skiriasi.
„Išsamiai aptarėme pozicijas, kurias mūsų šalys išdėstė praėjusį kartą pateiktuose memorandumuose. Pozicijos yra gana tolimos. Sutarėme tęsti ryšius“, – žurnalistams sakė jis.
Šaltinis Ukrainos delegacijoje sakė, kad prieš Kyjivo ir Maskvos derybas abiejų šalių delegacijos surengė parengiamąjį susitikimą su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu.
Vėliau trečiadienį jis paragino abi valstybes kuo greičiau užbaigti „kruviną karą“.
Susitikimo pradžioje Turkijos ministras padėkojo abiejų šalių vadovams už „norą surengti šias derybas“. JAV prezidentas taip pat buvo giriamas už pastangas užbaigti karą.
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, savo įžanginėje kalboje delegacijų susitikimo pradžioje, sakė, kad Ankara pasiūlė padėti stebėti galimo ugnies nutraukimo Ukrainoje laikymąsi, teigdamas, kad šalis turi tam reikalingą infrastruktūrą.
Fidanas taip pat pridūrė, kad galutinis derybų tikslas yra ugnies nutraukimas. Po to šalių atstovų susitikimas tęsėsi už uždarų durų.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas padarė pareiškimą apie humanitarinius mainus po to, kai Stambule baigėsi dar vienas derybų raundas tarp Ukrainos ir agresoriaus šalies, Rusijos Federacijos, praneša „Suspilne“.
Pasak jo, humanitariniame mainų procese tarp Rusijos ir Ukrainos dalyvaus daugiau nei 1200 žmonių.
Liepos 23 d. Turkijoje vyko trečiasis Ukrainos ir Rusijos Federacijos derybų raundas. Remiantis „Suspilne“ šaltiniais, pagrindinė susitikimo tema buvo pasirengimas lyderių lygio susitikimui.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina yra pasiryžusi dirbti dėl paimtų į nelaisvę kovotojų išlaisvinimo, vaikų grąžinimo ir realaus ugnies nutraukimo.
„Prioritetas yra pasirengti lyderių susitikimui, o mūsų delegacija turi tam reikalingą galią – gaires pagrindiniams klausimams aptarti“, – pridūrė valstybės vadovas.
Primename, kad pirmasis derybų su Rusijos Federacija raundas vyko Stambule gegužės 16 d., antrasis – birželio 2 d.
Rusija sieks bausti interneto vartotojus, ieškančius ekstremistiniu laikomo turinio
21:16
Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė įstatymo projektui, pagal kurį interneto vartotojams, ieškantiems tinklalapių, knygų, meno kūrinių ar muzikos albumų, kuriuos valdžia laiko ekstremistiniais, būtų skiriamos baudos.
Šį žingsnį kritikai vadina pavojingu išpuoliu prieš minties laisvę.
Rusijos teisingumo ministerijos sudarytame „ekstremistinės medžiagos“ sąraše yra daugiau kaip 5 tūkst. įrašų, įskaitant Ukrainą šlovinančias dainas, feministinės roko grupės „Pussy Riot“ tinklaraščių įrašus ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kritikuojančias interneto svetaines.
Žemųjų rūmų Valstybės Dūmos deputatai pritarė įstatymo projektui 306 balsais prieš 67. Dabar projektas bus siunčiamas į Rusijos aukštesniuosius rūmus, kur vargu ar sulauks didesnio pasipriešinimo.
Zelenskis įvardijo pagrindinį prasidėjusių Rusijos ir Ukrainos derybų prioritetą
20:53
Stambule trečiadienį prasidėjo naujausios Rusijos ir Ukrainos taikos derybos, anksčiau trečiadienį pranešė rusų delegacijai artimas šaltinis. Tai savo vakariniame kreipimesi patvirtino ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Taip pat jis įvardijo svarbiausius derybų prioritetus.
„Svarbiausi mūsų šalims saugumo klausimai. Kas valandą teikiamos ataskaitos. Tikimės, kad šiandienos susitikimas su Rusijos puse Stambule – galimybė žengti teisingus žingsnius – nebus praleistas“, – rašė Zelenskis savo "Telegram" kanale.
Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasiryžusi dirbti siekdama išlaisvinti paimtus į nelaisvę kovotojus, grąžinti vaikus ir pasiekti tikrą ugnies nutraukimą.
„Pagrindinis prioritetas yra pasirengti lyderių susitikimui, o mūsų delegacija turi tam reikalingą jėgą – gaires pagrindiniams klausimams aptarti“, – pridūrė Zelenskis.
Be to, prezidentas sakė, kad vyksta pasirengimas naujam mainų etapui:
„Laukiame savo žmonių namuose. Svarbu, kad, nepaisant visų sunkumų, ukrainiečiai grįžta namo. Mes tikriname kiekvieną vardą, ieškome visos informacijos. Jau buvo daug atvejų, kai vaikinai buvo įtraukti į dingusių be žinios asmenų sąrašus, bet mes juos radome nelaisvėje. Mes tai tikriname kiekvieną kartą.“
Vakare Zelenskis patvirtino Ukrainos delegacijos, kuri dalyvauja derybose Turkijoje, sudėtį. Jai vadovaus Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Ukraina derybų metu reikalaus nedelsiamo ir visiško ugnies nutraukimo. Anksčiau jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pusė iškels kalinių mainų, Ukrainos vaikų grąžinimo, humanitarinės pagalbos, infrastruktūros saugumo ir sienų stabilizavimo priemonių klausimus.
Šaltinis: Stambule prasidėjo Ukrainos ir Rusijos derybos
20:40 Atnaujinta 21:08
Stambule trečiadienį prasidėjo naujausios Rusijos ir Ukrainos taikos derybos, pranešė rusų delegacijai artimas šaltinis.
Šaltinis Ukrainos delegacijoje sakė, kad prieš Kyjivo ir Maskvos derybas abiejų šalių delegacijos surengė parengiamąjį susitikimą su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu.
Vėliau trečiadienį jis paragino abi valstybes kuo greičiau užbaigti „kruviną karą“.
„Rusijos ir Ukrainos delegacijų vadovai dalyvauja dvišaliame susitikime“, – nurodė šaltinis.
Trečiadienį šaltinis ukrainiečių delegacijoje nurodė, kad Ukraina yra pasirengusi susitarti su Rusija dėl paliaubų, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar Maskva laikysis konstruktyvios pozicijos.
„Visi girdėjo, ką žmonės sakė“: Zelenskis atsakė į kritiką dėl naujo įstatymo
20:17
Prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė į kritiką dėl naujojo įstatymo, kuris atima antikorupcinių agentūrų nepriklausomybę. Todėl jis tikisi, kad atitinkamų struktūrų vadovai pateiks pasiūlymus dėl teisėsaugos sistemos reformos. Apie tai valstybės vadovas pranešė savo „Telegram“ kanale.
„Ir nebus jokios Rusijos įtakos ar kišimosi į teisėsaugos institucijų veiklą, o – labai svarbu – bus įdiegtos visos normos, užtikrinančios antikorupcinių institucijų nepriklausomybę. Ir aš labai tikiuosi, kad mūsų teisėsaugos ir kovos su korupcija institucijų vadovų grupė, Ukrainos generalinis prokuroras pateiks pasiūlymus dėl tų normų, kurios turėtų veikti. Tai bus prezidento įstatymo projektas, ir mes jį įgyvendinsime pagal mūsų valstybės pertvarkymo strategiją“, – sakė Zelenskis.
Jis pridūrė, kad teisėsaugos institucijų vadovai kartu pasiūlys veiksmų planą, kuris „galėtų sustiprinti teisėtvarką Ukrainoje“.
„Žinoma, visi girdėjo, ką žmonės sako – socialiniuose tinkluose, vieni kitiems, gatvėse. Tai nėra veltui. Mes išanalizavome visas problemas, visus aspektus, kuriuos reikia pakeisti ir kuriuos reikia sustiprinti“, – pridūrė Zelenskis.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad surengė keletą susitikimų su pareigūnais ir teisėsaugos institucijų atstovais. Su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), Nacionaline antikorupcine tarnyba (NABU), Specializuota antikorupcine prokuratūra (SAPO), Vidaus reikalų ministerija, Nacionaline korupcijos prevencijos agentūra (NAPC), Valstybine tyrimų tarnyba (SBI) ir generaliniu prokuroru.
„Man buvo svarbu, kad kiekvienas išsakytų savo argumentus. Svarbu, kad jie pasidalijo tuo, kas ilgą laiką kaupėsi. Labai vertinu susitarimą dėl komandinio darbo ir priemonių, kurios gali iš tiesų suteikti baudžiamumo neišvengiamumo jausmą, o kartu ir teisingumą Ukrainoje“, – pažymėjo Zelenskis.
Antradienį Zelenskis pasirašė įstatymą Nr. 12414. Pagrindinės šio įstatymo nuostatos suteikia Generalinės prokuratūros biurui įgaliojimus perimti NABU ir SAP tiriamas bylas, taip pat duoti nurodymus šių antikorupcinių agentūrų atstovams.
Vakarai kritikavo Ukrainos kovos su korupcija institucijų nepriklausomybės apribojimą. Visų pirma, Europos Komisijos atstovas Guillaume'as Mercieris sakė, kad jie „labai susirūpinę“ dėl naujausių pokyčių Ukrainoje, kurie kelia pavojų „žymiai susilpninti kovos su korupcija institucijų kompetenciją ir įgaliojimus“, kurie „yra lemiamos svarbos Ukrainos reformų darbotvarkei“. G7 šalių ambasadoriai taip pat išreiškė susirūpinimą.
Budanovas įvertino, ar pasikeitė Trumpo pozicija dėl pagalbos Ukrainai
18:41
JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl Ukrainos pasikeitė. Vis dėlto jis pirmiausia gins JAV interesus. Apie tai interviu „Kyiv Post“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos GUR vadovas Kyrylo Budanovas.
„Nė vieno žmogaus pozicija negali likti nepakitusi. Ji keičiasi priklausomai nuo aplinkybių ar naujos informacijos. Tai gali lemti daug veiksnių. Ar pasikeitė Donaldo Trumpo pozicija? Ir taip, ir ne. Jis niekada nebuvo Ukrainos priešas. Negalima pamiršti, kad pirmosios amerikietiškų ginklų partijos buvo gautos būtent jo pirmosios kadencijos metu“, – sakė jis pokalbyje su žurnalistais.
K.Budanovas mano, kad D.Trumpo pozicija turėtų būti „protingai proukrainietiška“. Jis pabrėžė, kad JAV prezidentas pirmiausia veiks savo šalies interesų labui.
„Kitas dalykas yra tai, kad mes galime ir turime daryti įtaką JAV prezidento sprendimams – per diplomatiją, per kontaktus su jo aplinka. Būtent tai ir paveikė jo pozicijos dėl pagalbos Ukrainai raidą. Neseniai buvo rastas balansas tarp Ukrainos ir JAV interesų“, – pridūrė GUR vadovas.
K.Budanovas pareiškė, kad D.Trumpo komandoje nėra Ukrainos priešų. Jis pripažino, kad kai kurie jo administracijos nariai vis dėlto skeptiškai žiūri į pagalbą Ukrainai, bet yra ir žmonių, kurie mano, kad JAV daro nepakankamai.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
EK vadovė prašo Ukrainos paaiškinti situaciją dėl kovos su korupcija įstaigų
16:56 Atnaujinta 17:56
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareikalavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paaiškinimų dėl teisės aktų pakeitimų, kuriais panaikinamas dviejų svarbiausių kovos su korupcija įstaigų nepriklausomumas, trečiadienį pranešė Bendrija.
„Pirmininkė von der Leyen išreiškė didelį susirūpinimą dėl pakeitimų pasekmių ir paprašė Ukrainos vyriausybės paaiškinimų“, – sakė Europos Sąjungos (ES) atstovas Guillaume'as Mercier.
Ukrainos parlamentas antradienį patvirtino įstatymo pataisas, prezidento skiriamam generaliniam prokurorui suteikiančias naujų įgaliojimų dėl Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) atliekamų tyrimų ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) bylų, o Volodymyras Zelenskis jas pasirašė.
Kritikai teigia, kad šiuo teisės aktu valdžia sutelkiama V.Zelenskio rankose ir kad bus sudarytos sąlygos vyriausybei kištis į rezonansines korupcijos bylas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Protestus sukėlęs Ukrainos sprendimas gali pakenkti ginklų tiekimui iš Vakarų
16:30
Kyjivo sprendimas priskirti generaliniam prokurorui prižiūrėti dvi kovą su korupcija vykdančias institucijas ne tik išprovokavo pirmuosius masinius antivyriausybinius protestus Ukrainoje nuo karo pradžios. Tai gali pabloginti jos santykius su sąjungininkais, sulėtinti stojimo į ES procesą ir netgi turėti įtakos ginklų tiekimui, teigia Vakarų diplomatai.
Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos pavadino agentūrų nepriklausomybės garantijų panaikinimą „rimtu žingsniu atgal“, kai parlamentas patvirtino įstatymą dėl Nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcinės prokuratūros (SAP) pavaldumo pakeitimo, o Volodymyras Zelenskis jį pasirašė.
Šių institucijų nepriklausomybė yra būtina Ukrainos stojimui į ES, o „teisėtumo viršenybė lieka derybų dėl jos priėmimo į sąjungą centre“, rašė eurokomisarė socialiniame tinkle „X“ pridurdama, kad ji turėjo „atvirą pokalbį“ su naująja premjere Julija Svyrydenko.
Privačiuose pokalbiuose Vakarų pareigūnai reiškia dar didesnį susirūpinimą, rašo „The Washington Post“. „Labai susirūpinęs“, – tik tiek pasakė laikraščiui Europos diplomatas.
Kito diplomato teigimu, „tokie veiksmai neabejotinai kenkia pasitikėjimui tarp Kyjivo ir Vakarų sąjungininkų“, gali pakenkti Ukrainos galimybėms įstoti į ES ir „netgi sumažinti norą didinti jai teikiamą karinę pagalbą“. „Tikimės, kad taip neatsitiks, bet tokie veiksmai, žinoma, nepadės laimėti šio karo“, – pridūrė jis. „Tokie žingsniai tikrai dar labiau susilpnins Ukrainą, o mums to nereikia“, – sakė jis.
NABU ir SAP buvo įsteigtos Vakarų šalių reikalavimu maždaug prieš 10 metų, netrukus po Euromaidano, ir iki šiol buvo visiškai nepriklausomos.
Pirmadienį specialiosios tarnybos atliko kratas NABU, pareikšdamos, kad viename iš biuro padalinių aptiktas „rusų kurmis“. Vienas nenurodytas darbuotojas buvo sulaikytas.
V.Zelenskis paaiškino, kad antikorupcinių institucijų pavaldumas generaliniam prokurorui yra būtinas, be kita ko, siekiant jas išvalyti nuo Rusijos įtakos. Tuo pačiu jis patikino: „Generalinis prokuroras yra nusiteikęs užtikrinti, kad Ukrainoje būtų realiai užtikrintas neišvengiamas baudžiamasis persekiojimas tiems, kurie pažeidžia įstatymus“.
Toks paaiškinimas netenkino dalies ukrainiečių, kurie, nepaisydami galiojančios karinės padėties, išėjo į protestus Kyjive, Odesoje, Lvive, Dnipre ir kitur. Nauji protestai planuojami ir trečiadienio vakarą.
„Didžiojo septyneto“ šalių ambasadoriai išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl reidų, kurie, pagal NABU pranešimą, palietė mažiausiai 15 biuro darbuotojų. Ambasadoriai pareiškė ketinantys aptarti šiuos įvykius su Ukrainos vyriausybe, praneša „Bloomberg“.
Amerikos prekybos rūmai Ukrainoje, po to, kai įstatymą patvirtino Aukščiausioji Rada, paragino V.Zelenskį jo nepasirašyti ir toliau „užtikrinti antikorupcinių institucijų nepriklausomybę“.
