- Po galingo pažeminimo prabilo Lavrovas: pasakė, koks bus atsakas
- Po atakos Maskvoje prakalbo Putinas: iš jo tikėjosi kitokių žodžių
- „Mes jį susigrąžinsime“: „Azov“ kariai pradėjo sisteminį okupuoto Mariupolio bombardavimą
- Propagandininkai reikalauja „sodinti“ ir kankinti dronų smūgius nufilmavusius maskviečius
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Propagandininkai reikalauja „sodinti“ ir kankinti dronų smūgius nufilmavusius maskviečius
14:03
Po didžiausio masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų atakos prieš Maskvą vadinamieji „Z“ propagandininkai suintensyvino raginimus vykdyti represijas prieš rusus. „Solovjov Live“ laidoje propagandininkas Armenas Gasparianas ragino iškelti baudžiamąsias bylas dėl valstybės išdavystės Maskvos gyventojams, nufilmavusiems dronų atakas, per kurias buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Kapotnioje.
Propagandininkas sakė, kad per „ukrainietiškus“ kanalus matė apie šimtą vaizdo įrašų iš Maskvos smūgio metu, ir paragino teisėsaugos institucijas naudoti veidų atpažinimo priemones, kad būtų surasti vaizdo įrašų autoriai, rašo „The Moscow Times“.
A.Gaspariano nuomone, tokius žmones – „niekam tikusius niekšus“ ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „savanoriškus pagalbininkus“ – reikėtų suimti ir „iškvosti“ per apklausas.
Žodžių nebefiltruoja: „Patvorinė šliudra dažytomis blakstienomis“
„Kažkokia patvorinė šliudra dažytomis blakstienomis kažką laimingai komentuoja, kažkoks homosekas per nesusipratimą dar nenukirstas“, – piktinosi propagandininkas vaizdo įrašų autoriais.
Įkalinti maskviečius taip pat ragino ir Vladimiras Solovjovas – už tai, kad jie filmavo ir siuntė vaizdo įrašus apie atakas Rusijos sostinėje. Jis sakė, kad „apie antskrydžius Maskvos srityje visa juosta prifilmuota“.
„Taigi štai visus tuos, kurie siunčia, būtina pasodinti į kalėjimą. Ir viešai tuo pačiu. Vien tai, kad šis tinklaraštininkas [Anatolijus Šarijus] paskelbė vaizdo įrašus ir nuotraukas, yra pakankama priežastis pasodinti į kalėjimą žmones, kurie padarė ir išsiuntė šiuos fotovaizdus“, – sakė propagandininkas.
„Nepulkit į isteriją, jei reikia, išvykit iš Maskvos“
V.Solovjovas taip pat sakė, kad maskviečiai neturėtų „pulti į isteriją“ per Ukrainos bepiločių smūgius, ir patarė tiems, kurie nervinasi dėl atakų, išvykti iš sostinės. Vedėjas taip pat pacitavo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino frazę iš 1942 m. liepos 28 d. SSRS gynybos liaudies komisaro įsakymo Nr. 227:
„Jei norime išgelbėti padėtį ir apginti Tėvynę, privalome įvesti griežčiausią tvarką ir geležinę drausmę savo kariuomenėje. <...> Panikuojantys ir bailiai turi būti sunaikinti vietoje.“
„Štai ir viskas. Nereikia kelti isterijos, reikia mąstyti“, – aiškino propagandininkas
Pasak Maskvos mero Sergejaus Sobianino, birželio 18-osios naktį ir rytą „artėjant prie Maskvos“ buvo perimti 194 ukrainiečių bepiločiai. Pagal dronų skaičių tai buvo didžiausio masto ataka prieš Rusijos sostinę nuo karo pradžios. Dėl šios atakos vėl nukentėjo naftos perdirbimo gamykla Kapotnioje – po smūgių ji vėl užsiliepsnojo. Dronų nuolaužos taip pat nukrito į prekybos centro „Sadovod“ teritoriją, buvo apgadintas vienas iš pastatų ir kilo gaisras. Bepiločio orlaivio nuolaužos taip pat apgadino prekybos centro „Belaja dača“ stogą. Ten taip pat kilo gaisras.
Maskvos srityje, Rusijos valdžios institucijų duomenimis, buvo sužeista 17 žmonių, tarp jų du vaikai.
Kremlius griebiasi elektrošoko: ruošiasi 40 proc. padidinti karo išlaidas
18:25
Rusijos vyriausybė planuoja smarkiai padidinti šių metų karines išlaidas, nepaisant didėjančio deficito, kuris birželio pradžioje pasiekė 6 trilijonus rublių (72 mlrd. eurų) ir viršijo visų praėjusių metų deficitą.
Išlaidos karui 2026 m. biudžete gali būti 40 proc. arba 4-5 trilijonais rublių didesnės nei planuota, pranešė „Bloomberg“, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.
Biudžeto įstatyme iš pradžių „krašto apsaugos“ straipsnyje buvo numatyta 12,9 trilijono rublių – šiek tiek mažiau nei prieš metus, kai karinės išlaidos sudarė 13,5 trilijono rublių. Iš tikrųjų karinis biudžetas 2026 m. gali išsipūsti iki beveik 18 trln. rublių (maždaug 214 mlrd. eurų), arba 41 proc. visų planuojamų iždo išlaidų (44 trln. rublių).
Įvertinus punktą „nacionalinis saugumas“, į kurį įeina Vidaus reikalų ministerijos, „Rosgvardijos“, Tyrimų komiteto ir specialiųjų tarnybų biudžetai, bendros biudžeto išlaidos teisėsaugos institucijoms gali siekti 21,8 trilijono rublių (259 mlrd. eurų) ir sudaryti beveik pusę biudžeto.
Platins vyriausybės obligacijas – skolinsis karui
Siekdama finansuoti planą viršijančias karines išlaidas, vyriausybė ruošiasi mažinti civilines išlaidas, taip pat planuoja panaudoti sukauptus rezervus, teigia „Bloomberg“ šaltiniai. Apie pusę sumos – 2-3 trilijonus rublių – valdžia ketina surinkti platindama vyriausybės obligacijas.
Praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, leidžiantį ministrų kabinetui viršyti šiems metams nustatytą išlaidų ir valstybės skolos limitą nekeičiant biudžeto įstatymo. Prieš tai iš visuomenės akiračio dingo Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina, kuri, motyvuodama liga, praleido Sankt Peterburgo ekonomikos forumą ir susitikimus su Vladimiru Putinu.
Rusijos centrinis bankas, kuriam E.Nabiullina vadovauja nuo 2013 m., de facto yra priverstas savo lėšomis užlopyti biudžeto skylę.
Centrinis bankas vykdo atpirkimo operacijas su bankais: jie perka federalinių paskolų obligacijas (vadinamąsias OFZ), naudoja jas kaip užstatą, kad gautų paskolas iš Centrinio banko, o už gautus pinigus vėl perka OFZ. Dėl to Rusijos vyriausybės skola lieka Centrinio banko balanse, pažymi „Bloomberg“. Tokių sandorių apimtis pasiekė 4,6 trilijono rublių.
E.Nabiullinos pradingimas iš viešosios erdvės sukėlė gandų bangą, kad ji paprašė atsistatydinti, sakydama, kad yra nepasirengusi dirbti mobilizuotos ekonomikos, uždarymų, sienų ir pan. sąlygomis. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, aukšti Centrinio banko ir Finansų ministerijos pareigūnai anksčiau įspėjo V.Putiną, kad didėjančios karo išlaidos tampa nepakeliamos biudžetui ir ekonomikai. Jie ragino jį mažinti karines išlaidas, tačiau V.Putinas, pasak agentūros šaltinių, palaikė Gynybos ministeriją, kuri primygtinai reikalavo ne tik išlaikyti, bet ir didinti finansavimą.
Pateikia skaičiavimus
Iš tikrųjų federalinio biudžeto išlaidos karui pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 5,908 trilijono rublių, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis apskaičiavo Vokietijos tarptautinio saugumo problemų instituto tyrėjas Janis Kluge.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo 29,9 proc., palyginti su 2024 m. sausiu-kovu – 68,7 proc., palyginti su 2023 m. sausiu-kovu – 129 proc., o jei lygintume su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu – 4,6 karto. Dėl to pirmą kartą nuo konflikto pradžios karinių išlaidų dalis biudžete pasiekė 46 proc., o iždo pajamų dalis – 65 proc., skelbia „The Moscow Times“.
Zelenskis ragina Europą paspartinti JAV ginklų pirkimą
18:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos sąjungininkus suintensyvinti paramą Kyjivui, kad šis galėtų numušti Rusijos balistines raketas, ir paspartinti JAV ginkluotės pirkimą.
„Turime priemonių, ir jos yra pakankamai stiprios, kad nukreiptų Rusiją keliu, kuriame diplomatija taptų vieninteliu pasirinkimu“, – NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime Kyjivo rėmėjams sakė V. Zelenskis.
„Visi matome, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas dabar remiasi vienu ilgalaikiu dalyku: nuolatinėmis raketų atakomis, o jis turi balistinių raketų, todėl mums reikia antibalistinių pajėgumų“, – teigė jis.
V. Zelenskis į Briuselį atvyko susitikti su savo kariniais rėmėjais ir Europos Sąjungos (ES) lyderiais, siekdamas išnaudoti teigiamą postūmį po sėkmingo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Didžiojo septyneto (G7) viršūnių forume.
„Jungtinių Valstijų prezidentas labai aiškiai pasisako už spaudimo Rusijai didinimą, kad būtų užbaigtas šis baisus karas, kurį Rusija atnešė Ukrainai ir visai Europai“, – teigė V. Zelenskis.
Jis paragino Europos šalis paspartinti ginkluotės – ypač oro gynybos sistemų „Patriot“ raketų – pirkimą Kyjivui pagal JAV ginklų įsigijimo programą.
„Laikas yra svarbu, ir žinau, kad kai kurios šalys jau parengė sprendimus dėl naujų įnašų, – sakė jis. – Prašau, įgyvendinkime šiuos sprendimus kuo greičiau.“
Jis pridūrė, kad Ukrainai taip pat reikia antžeminių dronų ir tolimojo nuotolio artilerijos.
Įvairios šalys, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus ir Švediją, pareiškė esančios pasirengusios prisidėti prie dar dviejų JAV ginkluotės paketų, kurių vertė, kaip tikimasi, sieks 1 mlrd. JAV dolerių (872,52 mln. eurų), pirkimo.
Pentagono pareigūnas Elbridge'as Colby teigė, jog „svarbu, kad NATO sąjungininkai tęstų ir netgi padidintų savo paramą Ukrainos gynybai“ per JAV pirkimų programą.
„Tai padės užtikrinti, kad svarbiausia įranga ir toliau pasiektų Ukrainos fronto liniją“, – sakė jis.
Ukrainos rėmėjai pabrėžė, kad dabar pats laikas didinti paramą Kyjivui, nes jis keičia padėtį mūšio lauke ir daro spaudimą Maskvai tolimojo nuotolio smūgiais.
„Dabar turime ribotą galimybių momentą. Ukrainos pajėgos kovoja su neįtikėtinu ryžtu ir postūmiu“, – sakė JK gynybos sekretorius Danas Jarvisas.
„Jie pasikliauja mumis, kad padėtume jiems išsilaikyti. Negalime nuvilti ir nenuvilsime jų“, – teigė jis.
Po galingo pažeminimo prabilo Lavrovas: pasakė, koks bus atsakas
17:09
Rusija suduos masinius smūgius Ukrainos objektams, nuo kurių priklauso Ukrainos pajėgų kovinis pajėgumas. „Šis Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsibrėžtas tikslas yra įgyvendinamas“, – sakė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams, komentuodamas Ukrainos dronų ataką prieš Maskvą.
„Neatsitiktinai prieš kurį laiką, po dar vieno Kyjivo teroristų išpuolio, prezidentas paskelbė, kad nuo šiol reguliariai rengsime masinius grupinius smūgius. Į taikinius, nuo kurių būklės tiesiogiai priklauso Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis pajėgumas. Šią užduotį iškėlė vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, mūsų ginkluotosios pajėgos ją vykdo ir vykdys toliau“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.
„Žodžių nepakanka“
Kaip pažymėjo S.Lavrovas, į Ukrainos puolimą Maskvos srityje turėtų būti atsakyta realiais veiksmais, skelbia agentūra TASS.
„Manau, kad visi teisingi žodžiai buvo pasakyti, tačiau jau seniai įsitikinau, kad žodžių nepakanka“, – pabrėžė Rusijos diplomatijos vadovas.
Ketvirtadienį ryte Maskva patyrė didžiausią Ukrainos bepiločių ataką per keletą metų. Per dieną Rusijos oro gynybos pajėgos numušė daugiau kaip 190 dronų.
„Mes jį susigrąžinsime“: „Azov“ kariai pradėjo sisteminį okupuoto Mariupolio bombardavimą
16:59
Daugelis „Azov“ brigados kovotojų, iki paskutinės akimirkos gynusių Mariupolį, žuvo arba pateko į nelaisvę. Tačiau iš ten sugrįžę ir išgyvenę dabar ruošiasi susigrąžinti savo miestą, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Didvyriška kova už „Azovstal“ gamyklą, paskutinį lopinėlį Rusijos okupuotame Mariupolyje, pavertė „Azov“ brigadą ištvermės simboliu Ukrainoje ir nutiesė kelią jos sugrįžimui kaip didesnei ir galingesnei jėgai.
Dabar ji vėl sutelkė dėmesį į savo gimtąjį miestą prie Azovo jūros.
Pulkininkas Arsenas Dmytrykas, „Azov“ štabo viršininkas, kuris dabar vadovauja Ukrainos Nacionalinės gvardijos 1-ajam korpusui, pripažino, kad Rusijos išstūmimas iš Mariupolio, kuris yra 120 km atstumu už beveik nejudančių fronto linijų, bus „ilgas procesas“.
„Net jei tai užtruks 20 metų, mes skirsime 20 metų planavimui, laukimui ir pasiruošimui“, – pabrėžė jis.
„Bet, kai ateis laikas, turime būti pasirengę. Tikiu, kad mes jį (Mariupolį – red. past.) susigrąžinsime. Tai tik laiko klausimas“, – pridūrė kariškis.
„Azov“ kariai, kaip ir apskritai Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pradėjo naudoti vidutinio nuotolio dronus smūgiams prieš objektus, užtikrinančius tiekimą Rusijos kariuomenei ir pačiam miestui.
Praėjusią savaitę „Azovo“ dronai atakavo Mariupolio uostą per operaciją, kurios tikslas buvo elektros pastotės, remonto įranga ir sankcionuotas laivas. Dėl to uoste visiškai nutrūko elektros tiekimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius: Maskvoj kitas išaušo jau rytas
16:56
Rytinėse žiniose naujiena apie masinę Ukrainos dronų ataką nebuvo tarp pirmųjų žinių, bet visai to nutylėti nepavyko. Nors dar praeitą mėnesį Maskvos Kovos su terorizmu komisija uždraudė publikuoti nuotraukas, vaizdo įrašus apie dronų smūgius ar atakų „pasekmių“ aprašymus be oficialaus patvirtinimo, šiurpoki vaizdai vis tiek prasiskverbė į eterį, savo komentare pastebi buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ant visų Kremliaus bokštelių budi kulkosvaidininkai
Gaisrai nuo dronų ar jų nuolaužų fiksuoti iki 10 Maskvos vietų, įskaitant antrą kartą per pastarąsias paras atakuotą, 15 kilometrų atstumu nuo Kremliaus esančią, naftos perdirbimo įmonę.
Vadinti tai atsitiktinumu, netyčia pasitaikiusia oro gynybos spraga kažkaip neišeina. Įvertinus tai, kad ties Maskva šiuo metu sutelktos turimos geriausios oro gynybos sistemos, ant visų Kremliaus bokštelių ir sienų budi kulkosvaidininkai, galima tik įsivaizduoti, kiek tokių neapsaugotų, pažeidžiamų ir strategiškai vertingų taikinių yra visoje Rusijoje. O juk tų taikinių tik didės, kaip ir Ukrainos turimų priemonių tuos taikinius naikinti.
Karinė ir politinė vadovybė buvo ganėtinai pasimetusios, nes nesutarė, apie kokį dronų skaičių derėtų informuoti. Pradžioje Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad neutralizuota iki 50 ukrainietiškų dronų, kiek vėliau per žinias informuota apie 180, dar kiek vėliau – 194. Teigti, kad juos visus numušė, kažkaip neišeina, nes vaizdai socialiniuose tinkluose rodė kitokį vaizdą. Bet ir tvirtinti, kad Maskvos gynyba yra patikimose rankose taip pat darosi jau neįmanoma.
Rusija su savo arogancija jau seniai ištrynė daugumai savo žmonių bet kokį empatijos jausmą. Ukrainiečių žudymas tapo garbės reikalu, netgi šventa „kovos su naciais“ misija. Žiūrėti apie karą per televizorių buvo patogu, saugu ir net smalsu. Maskva gyveno savo ritmu ir karo negandos jos niekaip nekabino. Nepalietė ir kitų maskviečių įprasto gyvenimo ritmo. Iki šiol.
„Dar tik žiedeliai“
Kol kas dar „tik žiedeliai“. Tai, kad tenka kelias valandas stovėti kelis kilometrus eilėje prie benzino ir gauti kokius 15 litrų, dar ne pati didžiausia problema. Kai matai dėl drono nuolaužų sugriautą prekybos centrą, apgadintą ir liepsnojantį tavo kaimyno gyvenamąjį namą, jau apima kiek didesnė panika. Ypač nežinia, kas gali laukti rytoj.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po atakos Maskvoje prakalbo Putinas: iš jo tikėjosi kitokių žodžių
16:16
Vladimiras Putinas Rusijos ir ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime padarė pareiškimą. Jame Kremliaus vadovas, be kita ko, kalbėjo apie tradicinę totorių ir baškirų vasaros šventę Sabantujų, taip pat apie Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimą.
V.Putinas apskritai neužsiminė apie karą Ukrainoje ar didžiausią smūgį Maskvai ketvirtadienį, skelbia portalas „Agentstvo“.
V.Putinas sakė, kad Rusija „visada džiaugiasi užsienio svečiais, jų domėjimusi mūsų istorija, kultūra ir turtingomis liaudies tradicijomis“. Po to jis pradėjo kalbėti apie Sabantujų.
„Ir, beje, viena iš tokių senovinių tradicijų, senovinių papročių – Sabantujų šventė, kuri šiomis dienomis vyks čia, Kazanėje, ir kituose Volgos regiono regionuose, yra geriausias to patvirtinimas. Norėčiau pasveikinti visus, kurie švęs šiuos renginius. Tradiciškai jos sutampa su pavasario lauko darbų pabaiga. Norėčiau visus su tuo pasveikinti. Jei kas nors iš mūsų aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių turės galimybę pasilikti porą dienų, esu tikras, kad ryški, įvairi šių švenčių programa padarys įspūdį.“
Prakalbo apie karo Irane paliaubas
Kalboje jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad „daugeliu šiuolaikinio pasaulio problemų mūsų pozicijos yra artimos ar net sutampa“. Kaip pavyzdį jis paminėjo JAV ir Irano susitarimą dėl paliaubų.
„Vienbalsiai pritarėme Irano ir JAV susitarimams nutraukti karinį konfliktą ir parengti būsimo taikos susitarimo sąlygas. Manome, kad tai, jog dokumentą pasirašė valstybių vadovai Donaldas Trumpas ir Masoudas Pezeshkianas, taip pat leidžia tikėtis, kad tai bus rimtas dokumentas, kuris taps būsimų susitarimų pagrindu. Tikimės, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje stabilizuosis, o tai, be kita ko, turės teigiamą poveikį pasaulinėms energijos ir maisto rinkoms.“
V.Putinas taip pat patikino, kad „Rusija ir toliau visapusiškai padės ASEAN valstybėms jų pastangose palaikyti taiką ir stabilumą Pietryčių Azijoje ir, platesne prasme, formuojant patikimą, atvirą ir visapusišką saugumo ir įvairiapusės sąveikos sistemą visame Eurazijos regione“.
V.Putinas nekomentavo didžiausio dronų antskrydžio Maskvoje ir aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, nors nuo ryto buvo stebimas kamerų.
Rusijos Dūma pasiuto ir reikalauja atsako: „Išeitis yra tik viena“
15:40
Rusijos kariuomenė turi pradėti „kariauti rimtai“ ir užtikrinti Kyjivo kapituliaciją, po rekordinės Ukrainos dronų atakos prieš Maskvą pareiškė Valstybės Dūmų gynybos komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas.
„Išeitis iš šios situacijos yra tik viena, ir ji pakankamai paprasta: Kyjivo teroristinio režimo sunaikinimas. Kad šie išpuoliai liautųsi, pakanka Kyjivo kapituliacijos – tai aišku kaip dieną. Kaip tai padaryti, taip pat aišku. Visos logistikos, tiltų, tunelių sunaikinimas, geležinkelio stočių bombardavimas“, – dėstė A.Žuravliovas, kurį cituoja propagandinis Rusijos naujienų portalas Gazeta.ru.
Pasak jo, tol, kol išliks „net ir dalis dabartinės nacionalistinės, vakarietiškais ginklais apginkluotos Ukrainos“, ukrainiečių dronai skraidys po Rusijos teritoriją.
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas pridūrė, kad dabar reikalinga plataus masto karinė operacija, „kuri išves mūsų pajėgas prie Dnipro“, taip pat reikalingas Kyjivo „išlaisvinimas“.
Anksčiau Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas pabrėžė, kad Rusija turi „geriausią pasaulyje“ priešlėktuvinės gynybos sistemą ir papildomų priemonių, skirtų apsaugoti Maskvą nuo dronų. Jis taip pat pažymėjo, kad, kuo greičiau Rusija užbaigs karą, tuo greičiau „pasibaigs visa ši bjaurastis“ su oro smūgiais.
Pasak Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo, per ataką neva buvo sužeista 17 žmonių, tarp jų – du vaikai. Vietose, kur nukrito dronai ir jų nuolaužos, iki vidurdienio tebevyko gaisrų gesinimo darbai.
Kaip skelbia naujienų portalas „New Voice“, cituodamas Maskvos merą Sergejų Sobianiną, liepsnos Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje „didžiąja dalimi lokalizuotos“ ir pridūrė, jog gelbėjimo tarnybos toliau bando užgesinti likusius ugnies židinius.
Ukrainai grąžinti 522 jos karių palaikai
15:19
Vykdant repatrijavimo priemones, Ukraina atgavo 522 asmenų, kurie, Rusijos teigimu, yra Ukrainos kariai, palaikus.
Apie tai remdamasis Ukrainos karo belaisvių reikalų koordinavimo štabu ketvirtadienį rašo portalas „Ukrajinska pravda“.
„Vykdant repatrijavimo priemones, į Ukrainą grąžinti 522 kūnai“, – sakoma pranešime.
Rusijos pusės teigimu, tai Ukrainos piliečių, pirmiausia kariškių, palaikai.
Maskvoje iš dangaus pradėjo kristi nafta: „Mes jų pagailėjome“
14:44 Atnaujinta 15:16
Balašichoje, Maskvos priemiestyje, gyvenantys žmonės grupėse socialiniuose tinkluose pradėjo dalytis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotos juodos dėmės ant drabužių ir automobilių po iškritusio lietaus, kuris atsidavė degėsiais.
Jie taip pat skelbė juodo dangaus nuotraukas.
„Butuose tamsu kaip vakare, gatvėje tvyro nemalonus kvapas“, – rašoma socialinio tinklo „VKontakte“ vietinės grupės įraše.
Gyvenvietė yra į šiaurės rytus nuo Kapotnios naftos perdirbimo gamyklos, kurią ketvirtadienį ryte atakavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai.
Pasak pranešimų, jos teritorijoje užfiksuoti mažiausiai 5 gaisro židiniai, o į Rusijos sostinės dangų kilo tiršti juodi dūmai. Nuo pat ankstyvo ryto socialiniuose tinkluose buvo dalijamąsi nuotraukomis ir vaizdo įrašais su prierašais apie, tikėtina, „juodą naftos lietų virš Kremliaus“.
Teigiama, kad lietus prasidėjo po galingų smūgių Rusijos sostinei, o 16 km/val. greičiu šiaurės rytų kryptimi pučiantis vėjas galimai neša dūmus bei minimą degėsių kvapą iš degančios naftos perdirbimo gamyklos.
Tai – pirmas kartas, kai Rusijos sostinės srityje pasirodė šis žmonių sveikatai pavojingas „naftos lietus“.
Kyryla Sazonovas, politikos ekspertas ir ukrainiečių karys, pasišaipė iš „naftos lietaus“ Rusijos sostinėje: „Mes tiesiog pagailėjome maskviečių, kurie skundėsi dėl benzino trūkumo. Ir davėme jiems naftą tiesiog iš dangaus, be tarpininkų“.
Apie „naftos lietų“ taip pat pranešė Liuberecų vietovės Maskvos srityje gyventojai. Tačiau bendrovė „Mosekomonitoring“ nefiksavo oro kokybės pablogėjimo sostinės regione.
Po ankstesnių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių naftos perdirbimo gamykloms Rusijos teritorijoje „naftos lietūs“ jau iškrito Tuapsėje, Permėje, Rybinske ir Riazanėje.
Remiantis „Meteoweb“ prognoze, per parą Maskvos apylinkėse numatomas nevienodas degimo produktų nusėdimas. Didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija gali susidaryti Liubercuose, Staroje Kupavnoje, „nusėdimas“ prognozuojamas ir Noginske, taip pat gali pasiekti Ivanovo ir Vladimiro sritis.
️Ypatingą žalą sveikatai „naftos lietaus“ metu gali padaryti lengvųjų aromatinių angliavandenilių (benzolo, toluolo, etilbenzolo ir ksilolio) garai, naujienų portalui „Agentstvo“ sakė vienas ekologas, komentuodamas tokio tipo lietų po Ukrainos dronų atakos Tuapsėje.
Saugumo sumetimais reikia užsidėti respiratorius, akinius ir neperšlampamą aprangą, aiškino jis.
„Įspėkite vaikus, kad jie nieko neliestų rankomis ir, juo labiau, nieko nesidėtų į burną. Pabandykite nuprausti naminius gyvūnus, kad jie nebandytų apsivalyti liežuviu. Naftos produktų patekimas į organizmo vidų kelia sunkaus apsinuodijimo grėsmę“, – įspėjo ekologas.
Zelenskis griežtas: „Jei degs Ukraina, degs ir jūsų Maskva“
13:19
„Jei degs Ukraina, degs ir jūsų Maskva“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, smūgį Rusijos sostinei pavadinęs atsaku į ataką prieš Pečorų laurą.
„Kalbant apie mūsų atsaką, jis yra visiškai teisingas Maskvos atžvilgiu. Matote, atsižvelgiant į tris Maskvos turimus oro gynybos žiedus, mes pasakėme, kad smogsime jiems. Jei Putinas nenori baigti šio karo, jis nori jį tęsti, mes nesėdėsime ramiai, mes atsakysime. Atsakymas turi būti griežtas ir teisingas. Jie smogė Laurau. Per mūsų susitikimą, buvome Lauroje su žurnalistais, pasakiau atvirai: mes parengsime atsaką, ir jūs jį pamatysite. Manau, kad jį pamatysite“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad „mes nenorime šio karo ir niekada nenorėjome, ir visi tai žino, ir partneriai tai žino, ir mes tikrai nenorime, kad Ukraina degtų dėl priešo“.
„Bet jei Ukraina degs, jūsų Maskva taip pat degs. Todėl dar kartą pabrėžiame, kad laikas nutraukti agresiją, laikas nutraukti šį karą“, – sakė V.Zelenskis.
