Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis nebesusitvardė: tai, ką daro Trumpas, yra nesąžininga
16:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu tinklalaidėje „The Diary of A CEO“ pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepagrįstai kaltina Ukrainą dėl pasaulinių degalų kainų kilimo.
Šalies vadovas tiesiai šviesiai pareiškė, kad degalų kainų kilimą lemia ne Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o Hormuzo sąsiaurio blokada.
Pasak V.Zelenskio, būtent situacija Artimuosiuose Rytuose yra „problemos šaknys“. Tačiau JAV prezidentas negali išspręsti šios problemos ir bando apkaltinti Ukrainą, „siekiant nukreipti dėmesį nuo Irano“, išdėstė prezidentas.
„Tai nesąžininga, tai nepriimtina, kad Trumpas bando man primesti Rusijos agresiją ir Rusijos įvykdytus nužudymus“, – pabrėžė jis.
Kaip paaiškino V.Zelenskis, Ukraina būtų pasirengusi susilaikyti nuo smūgių į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jeigu iš JAV gautų raketų, skirtų apsaugoti savo energetikos sektorių nuo Rusijos atakų.
Tačiau, anot Ukrainos lyderio, D.Trumpas negali susitarti dėl tikrų energetinių paliaubų, o oro gynybos priemonių, kurių prašo Ukraina, jis taip pat nesuteikia.
V.Zelenskio nuomone, priežastis ta, kad visos tokios priemonės taip pat „keliauja į Artimuosius Rytus“.
„Artimuosiuose Rytuose – „Patriot“ raketos, su Putinu – susitarimas dėl dyzelino, o aš turiu neatsakyti į atakas prieš energetikos sektorių“, – piktinosi prezidentas.
„Politico“: ar Ukraina pralaimėtų be JAV žvalgybos duomenų – ekspertų vertinimai
00:55
Pablogėję JAV prezidento Donaldo Trumpo santykiai su Ukraina kelia klausimą, ar Kyjivas galėtų tęsti karą su Rusija be itin svarbios amerikiečių pagalbos. Aukšto rango Europos pareigūnų teigimu, tai būtų įmanoma, tačiau labai sunku, rašo „Politico“.
Viena pagrindinių priežasčių – JAV teikiamos žvalgybinės informacijos svarba Ukrainos karinėms operacijoms. Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas, šias pareigas ėjęs 2003–2006 metais, pažymėjo, kad netekęs Vašingtono paramos Kyjivas turėtų pasikliauti vien Europos žvalgybos duomenimis, kurie „iš tikrųjų neprilygsta amerikiečių“.
Svarbi ir bendrovės „SpaceX“ karinė palydovinio ryšio sistema „Starshield“, kuri, pasak leidinio, padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos raketų. Praėjusią savaitę sutrikęs jos veikimas sukėlė Ukrainos pareigūnų nerimą ir apsunkino gynybos operacijas.
„Nemanau, kad jie kapituliuotų. Tiesiog manau, kad jiems būtų gerokai sunkiau kovoti ir gintis“, – sakė buvusi Slovakijos prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais, Europos užsienio santykių tarybos ekspertė Jana Kobzova.
„Politico“ primena, kad pastarosiomis savaitėmis D.Trumpas užėmė itin priešišką poziciją Kyjivo atžvilgiu: ragino pakeisti Ukrainos vadovybę ir sudarė susitarimą su Maskva dėl dyzelino tiekimo. Jo teigimu, tai sumažins energijos kainas JAV prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
Nors Ukraina žada kovoti toliau, kai kurie saugumo pareigūnai pesimistiškai vertina ilgalaikes jos galimybes, jei Vašingtonas dar labiau nuo jos nusigręžtų.
„NATO ir Europa trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu negali kariniu požiūriu veikti be JAV. Europa gali ir turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą įprastine ginkluote, tačiau jos žvalgybos ir net tokių sričių kaip orlaivių papildymas degalais ore pajėgumai yra ir artimiausioje ateityje liks labai riboti“, – leidiniui sakė anonimiškai kalbėjęs Rytų Europos pareigūnas.
Leidinio pašnekovai pažymėjo, kad britai ir prancūzai teikia žvalgybinę pagalbą, todėl padėtis nėra beviltiška. Vis dėlto svarbu užtikrinti, kad šios informacijos srautas nenutrūktų.
J.Herbsto teigimu, Europa turėtų neprarasti ryžto priešindamasi Rusijai, drąsiau spręsti dėl užsienyje esančio Rusijos turto ir aktyviau imtis ginklų gamybos.
„Tačiau tai dideli „jeigu“. Ne neįmanomi, bet dideli“, – sakė jis.
Buvęs Lietuvos Seimo narys ir NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas Ukrainos perspektyvas net ir be Vašingtono paramos vertino gerokai optimistiškiau.
„JAV žvalgybinė informacija itin svarbi Ukrainos gynybos ir puolimo operacijoms. Susilpnėjusi oro gynyba lemia daugiau aukų Ukrainos pusėje, tačiau tai nepalauš valios gintis. Dalijimosi žvalgybine informacija sustabdymas nepaveiks galutinės karo baigties“, – teigė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pabrėžė skirtumą tarp neutralios JAV pozicijos ir tiesioginės paramos Rusijai.
Sekmadienį laidoje „Meet the Press“ jis sakė, kad kariauti su Maskva be amerikiečių paramos būtų „labai sunku“. Tačiau Baltųjų rūmų susivienijimas su V.Putinu, jo vertinimu, būtų „istorinė tragedija“.
Trumpas pareiškė, kad Muskas atkūrė Ukrainos prieigą prie „Starlink“
00:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas atkūrė Ukrainos prieigą prie „Starlink“ terminalų, praneša „Clash Report“.
Tačiau jis atsisakė komentuoti pranešimus, kad pats skambino E.Muskui ir prašė panaikinti Ukrainoje naudojamiems terminalams taikomus greičio ribojimus.
„Nenoriu apie tai kalbėti, bet žinau, kad tai buvo labai įdomi situacija. Todėl nenoriu jos vienaip ar kitaip komentuoti, tačiau mano santykiai su Elonu labai geri. Pereikime prie kito klausimo. Nenoriu to komentuoti. Žinote, ar skambinau aš, ar kas nors kitas – nesvarbu. Manau, svarbiausia, kad jis viską atkūrė“, – sakė D.Trumpas.
Žurnalistas taip pat priminė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad praėjusios nakties Rusijos smūgiai rodo, jog V.Putino pozicija nepasikeitė ir jis nenori taikos.
„Pažiūrėsime, kaip viskas susiklostys. Taip nutinka gana dažnai“, – atsakė JAV prezidentas.
Anksčiau „The Wall Street Journal“ skelbė, kad D.Trumpas paskambino E.Muskui ir paprašė panaikinti ribojimus. Leidinio duomenimis, po šio pokalbio ryšys veikė dronams skrendant didesniu greičiu, nors visos sistemos funkcijos dar nebuvo atkurtos.
Tačiau žiniasklaidos kalbintas Ukrainos pareigūnas teiginius apie atkurtą veikimą pavadino „visiškai klaidingais“. Pasak jo, 161 km per valandą greičio riba tebegalioja ir smarkiai trukdo svarbioms karinėms operacijoms, įskaitant vidutinio nuotolio smūgius bei greitaeigių dronų perėmimą.
Putinas: Rusija pasirengusi derėtis dėl galutinio susitarimo planų, o ne dėl paliaubų
23:01
Rusija yra pasirengusi atnaujinti trišales derybas su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis, tačiau derėtųsi dėl galutinio taikos susitarimo saugumo sąlygų, o ne dėl „trumpalaikių“ paliaubų, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.
„Šiose diskusijose bus siekiama spręsti klausimą dėl saugumo užtikrinimo tiek Ukrainai, tiek Rusijai (...) galutinio susitarimo pagrindu, o ne po kokios nors trumpos kovų pertraukos“, – valstybinės televizijos žurnalistui pareiškė V.Putinas.
Kremliaus atstovas dieną anksčiau sakė, kad V.Putinas sutiko atnaujinti trišales derybas su Vašingtonu ir Kyjivu dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Rusijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas po V.Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo žurnalistams sakė, kad Rusijos vadovas „iš esmės“ sutiko atnaujinti trišales derybas po lapkričio 10-osios.
Lenkija tiria sąmokslą padegti karinius dronus Ukrainai gaminančią gamyklą
22:37
Lenkijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtariamo sąmokslo padegti karinius dronus Ukrainai gaminančią gamyklą po to, kai su Rusija siejamas verbuotojas pasiūlė už tyčinį padegimą sumokėti 30 tūkst. JAV dolerių (26,7 tūkst. eurų).
Įtariamas sabotažo bandymas buvo nukreiptas prieš pietiniame Glivicių mieste įsikūrusią „Flytronic“ gamyklą, priklausančią „WB Group“ – didžiausiai šalyje privačiai gynybos pramonės gamintojai, rašo portalas „TVP World“.
Glivicių prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl bandymo užverbuoti asmenį, kuris užsienio žvalgybos tarnybos vardu įvykdytų sabotažo aktą.
Byla perduota Lenkijos Vidaus saugumo agentūrai (ABW) – pagrindinei šalies vidaus žvalgybos tarnybai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„The Wall Street Journal“: Trumpas paprašė Musko panaikinti „Starlink“ ribojimus Ukrainos kariškiams
21:42
JAV prezidentas Donaldas Trumpas asmeniškai paskambino verslininkui Elonui Muskui ir paprašė panaikinti Ukrainai taikomus palydovinio ryšio ribojimus, rašo „The Wall Street Journal“.
JAV ir Ukrainos pareigūnų teigimu, ketvirtadienį, netrukus po jų pokalbio, karinė „Starlink“ versija „Starshield“ pradėjo veikti beveik įprastai. Vis dėlto kai kurie Ukrainos pareigūnai pabrėžė, kad visos sistemos funkcijos dar nebuvo atkurtos, nors ryšys jau veikė dronams skrendant didesniu greičiu, nei leido anksčiau nustatyta riba.
Pasak leidinio šaltinių, D.Trumpas E.Muskui sakė esąs nusivylęs, kad sistema vis dar neveikia viršijus maždaug 160 km per valandą greitį.
Pareigūnų teigimu, šią savaitę JAV prezidentas savo padėjėjams ir sąjungininkams pareiškė norintis panaikinti šiuos ribojimus.
„Ribojimo panaikinimas gerokai išplės Ukrainos smogiamąsias galimybes ir leis jai dislokuoti daugiau dronų, skirtų reaktyviniams dronams perimti“, – sakė karo ekspertas Michaelas Kofmanas.
Jo duomenimis, Ukrainos daliniai pranešė, kad pirminiai bandymai rodo stabilesnį sistemos veikimą.
Zelenskis: Ukraina siūlo tris saugumo garantijų po karo variantus
21:17
Ukraina svarsto tris saugumo garantijų po karo variantus – narystę NATO, tiesiogines JAV garantijas ir norinčiųjų koalicijos įsipareigojimus. Tai per susitikimą su Suomijos ministru pirmininku pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN.
Pasak Ukrainos prezidento, kalbama apie saugumo garantijų visumą. Be narystės NATO, su amerikiečiais aptariamos tiesioginės JAV garantijos, paremtos NATO 5-ojo straipsnio principu. Dar vienas variantas – norinčiųjų koalicija, kurios veikloje numatomos ir JAV saugumo garantijos Europai.
V.Zelenskis pabrėžė, kad visų šių garantijų pagrindas turi būti stipri Ukrainos kariuomenė. Svarbus tiek gynybos pajėgų dydis, tiek jų pajėgumai, o tam reikės nemažo finansavimo.
„Kolegos Europoje ir Amerikoje tai žino. Mes jau viską apskaičiavome – ir finansavimą, ir reikiamą mūsų karių skaičių, kad mūsų valstybė galėtų būti rami“, – pridūrė prezidentas.
Kalbėdamas apie narystę NATO, V.Zelenskis teigė, kad ji galėtų būti naudinga ir Aljansui, ir Rusijai.
„Manome, kad tai svarbu. Mes ir mūsų kariuomenė esame svarbūs NATO. Taip pat ir NATO labai svarbi Ukrainos saugumui. Kol kas apie tai išsamiai nekalbame, bet aptariame su partneriais. Jei atvirai, manau, kad mūsų narystės NATO reikia ir rusams. Nes jiems tai suteiktų daugiau saugumo nei Ukraina už NATO ribų“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat pakomentavo taikos derybas su Rusija. Jis sakė kitą dieną laukiantis pokalbio su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.
„Rytoj arba poryt noriu sulaukti signalų iš Rubio dėl klausimų, kuriuos iškėlėme per pokalbį prieš parą. Pirmuosius signalus Kushneris man perdavė pakeliui į Kyjivą. Jis sakė, kad jie tai aptarė su Rusija ir ji pritaria trišaliam susitikimui – Amerikos, Ukrainos ir Rusijos. Aukšto lygio techninių komandų susitikimas numatomas lapkritį“, – pasakojo V.Zelenskis.
Zelenskis apie nesutarimus su Trumpu: „Tai nėra asmeniška“
19:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo nesutarimai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu nėra asmeninio pobūdžio, tačiau sankcijų panaikinimas tik sustiprintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tai jis sakė interviu CNN.
V.Zelenskio teigimu, D.Trumpas atsidūrė „neteisingoje istorijos pusėje“, kai paskelbė susitarimą pirkti rusiškus degalus. Pasak Ukrainos prezidento, šis sprendimas pakirto tarptautines pastangas izoliuoti Rusiją.
Kalbėdamas apie įtampą santykiuose su JAV vadovu, V.Zelenskis pabrėžė, kad ji nėra susijusi su asmenybėmis. Kartu jis perspėjo, kad V.Putinas neketina nutraukti karo.
„Mano požiūris į Putiną labai aiškus. Manau, kad panaikinę sankcijas jį sustiprinsime. Tai nėra asmeniška tarp manęs ir prezidento Trumpo. Ir, žinoma, esu prieš bet kokį sankcijų panaikinimą“, – sakė V.Zelenskis.
Po atakų Juodojoje jūroje išaugo įtampos Bulgarijos prezidento rinkimuose
19:00
Bulgarijos piliečiai sekmadienį balsuos prezidento rinkimuose, šalyje tvyrant nerimui dėl saugumo po virtinės dronų atakų prieš prekybinius laivus Juodojoje jūroje, laikomų karo Ukrainoje padariniu.
Šį mėnesį prie Bulgarijos krantų nukentėjo keturi laivai, o tai laikoma naujausiu Rusijos 2022 metų invazijos į Ukrainą atgarsiu, priartinusiu konfliktą prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalies narės slenksčio.
Nors ministras pirmininkas Rumenas Radevas pareiškė, kad šie išpuoliai, regis, atitinka Rusijos interesus, jo vyriausybė pabrėžia kol kas neturinti jokių įrodymų, tiesiogiai siejančių su jais Maskvą.
Apklausos rodo, kad favorite užimti iš esmės reprezentacinį postą laikoma dabartinė prezidentė Iliana Jotova – R.Radevo bendražygė, pasisakanti už dialogą su Maskva.
Pagrindiniu jos varžovu laikomas proeuropietiškos opozicijos remiamas bankininkas ir buvęs laikinasis premjeras Andrejus Giurovas.
Istoriškai su Rusija glaudžius ryšius palaikiusi Bulgarija tebėra giliai susiskaldžiusi dėl santykių su Maskva.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Kramatorske ir Slovjanske – evakuacijos įsakymas: „Padėtis nuolat blogėja“
17:32
Iš Kramatorsko ir Slovjansko – didžiausių vis dar Kyjivo kontroliuojamų Ukrainos rytinės Donecko srities miestų – pareigūnai ketvirtadienį nurodė evakuoti šeimas su vaikais.
Šis nurodymas duotas Rusijos karui su Ukraina, kruviniausiam Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tęsiantis jau penktus metus.
Rusija jau seniai siekia visiškai kontroliuoti Donecko sritį, kurią skelbia sava, ir grasina užimti ją jėga, jei Ukraina jos neužleis per derybas.
Per Rusijos atakas prieš šiuos du miestus nuo spalio pradžios žuvo dešimtys žmonių, o Rusijos kariuomenė šiuo metu yra vos už 10 km nuo jų pakraščių, skelbia Ukrainos žiniasklaida.
„Plečiame privalomos evakuacijos zoną šeimoms su vaikais – dabar ji apima visas Kramatorsko ir Slovjansko gyvenvietes“, – platformoje „Telegram“ pranešė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
„Saugumo padėtis nuolat blogėja. Rusai kasdien atakuoja Kramatorską ir Slovjanską, smūgiuoja gyvenamiesiems rajonams, civilių transportui ir žmonių susibūrimo vietoms“, – pridūrė jis.
Institucijos apie vaikų evakuaciją iš tam tikrų šių miestų dalių paskelbė jau anksčiau šį mėnesį, tačiau iki šiol evakuacijos zonos nebuvo išplėtusios taip, kad ji apimtų juos visus.
Spalio viduryje Kramatorske ir Slovjanske vis dar buvo šimtai vaikų, anksčiau šį mėnesį pranešė Ukrainos transliuotojas „Suspilne“, remdamasis regiono pareigūnu.
Kramatorskas, kuriame prieš karą gyveno apie 150 tūkst. žmonių, ilgą laiką buvo naudojamas kaip Ukrainos kariuomenės aprūpinimo centras ir priklauso vadinamajai „tvirtovių juostai“, kurią Kyjivas siekia išlaikyti.
Rusija jau nustatė taikinius: Zelenskis įspėjo apie naujus Putino smūgius
16:59
Valdžios institucijos turi duomenų apie naujus Rusijos armijos planus sustiprinti terorą prieš Ukrainą, ketvirtadienį platformoje "Telegram“ įspėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jo teigimu, žvalgybinę informaciją apie agresoriaus ketinimus perdavė Ukrainos žvalgybos tarnybos.
Anot prezidento, Maskva jau nustatė tolesnio teroro prieš ukrainiečius prioritetus artimiausiomis savaitėmis.
„Akivaizdu, kad Rusija naudojasi tuo, jog partneriai sulėtino oro gynybos sistemų tiekimą. Taip pat akivaizdu, kad atskirų partnerių spaudimo Rusijai susilpnėjimas tik įtikina Putiną, jog jo tikslai tariamai pasiekiami“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Valstybės vadovas eilinį kartą paragino sąjungininkus sustiprinti spaudimą Kremliui ir priimti ryžtingus sprendimus.
Be to, prezidentas pavedė Ukrainos gynybos ministerijai kartu su karine vadovybe ir Užsienio reikalų ministerija informuoti partnerius apie visus aspektus realiuoju laiku, taip pat apie aktualias priešo keliamas grėsmes.
„Svarbu paspartinti jau suderintų gynybos paketų tiekimą. Dėkoju visiems lyderiams ir šalims, kurios padeda!“ – apibendrino V.Zelenskis.
