Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Times“: Rusija „apakino“ britų gynybos ministro lėktuvą virš Estijos
08:50
Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvui, kuriuo skrido šalies gynybos ministras Johnas Healey, skrendant netoli Rusijos sienos, poveikį padarė elektroninio karo priemonės, laikraščiui „The Times“ atskleidė informuoti šaltiniai.
Pasak straipsnio, J.Healey užbaigė vizitą Estijoje, kur susitiko su gynybos ministru Hanno Pevkuru ir britų kariais, o po to keliavo atgal į Jungtinę Karalystę.
Nurodoma, kad ministras taip pat surengė pasitarimą su aukšto rango karininkais įslaptintoje vietovėje netoli Veru miesto pietryčių Estijoje. Šiame regione, kaip pažymi „The Times“, nuolat veikia Rusijos elektroninio karo įranga.
Dar kelionės pradžioje orlaivis prarado GPS signalą. Kaip skelbia „The Times“, jo buvo neįmanoma atkurti visiškai neišjungus ir neperkrovus orlaivio sistemų, o to padaryti ore techniškai neįmanoma.
Nešiojamieji kompiuteriai ir išmanieji telefonai taip pat negalėjo prisijungti prie interneto, todėl pilotai buvo priversti naudoti atsargines navigacijos sistemas savo padėčiai įvertinti.
Dėl trukdžių taip pat sutriko kai kurių pilotų kabinos prietaisų skydelio elementų veikimas. Šaltinis Karališkosiose oro pajėgose GPS signalo sutrikimą apibūdino kaip labai retą atvejį.
Šalies gynybos ministerijai artimas pašnekovas Rusijos veiksmus pavadino neapgalvotu įsikišimu, tačiau pabrėžė, kad kariniai orlaiviai yra gerai parengti tokiems incidentams.
Leidinio pašnekovai negalėjo pasakyti, ar ministro orlaivis tapo sąmoningos elektroninio karo priemonių atakos taikiniu, ar lėktuvas atsitiktinai pateko į trikdžių veikimo zoną. Tačiau jo maršrutas buvo matomas skrydžių stebėsenos svetainėse.
2024 m. Rusija taip pat sutrikdė lėktuvo, kuriuo skrido tuometinis britų gynybos ministras Grantas Shappsas, GPS signalą. Tai įvyko jam skrendant netoli Kaliningrado virš Baltijos jūros. Maždaug 30 min. orlaivis prarado ryšį su palydovais, todėl pilotams taip pat teko naudotis alternatyviomis navigacijos sistemomis.
Prieš tai Baltijos šalys ir Lenkija ne kartą pranešė apie GPS sutrikimus dėl Rusijos elektroninio karo sistemų, kuriomis siekiama slopinti bepiločius orlaivius. Tuo pat metu kai kurie regiono politikai Rusijos veiksmus įvertino kaip hibridinio karo dalį.
Stubbas padarė intriguojantį pareiškimą apie savo vaidmenį derybose su Rusija
11:20
Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas padarė intriguojantį pareiškimą apie savo galimą dalyvavimą derybose su Rusija kaip ES atstovas.
Jis buvo paklaustas, ar pasiruošęs būti Europos atstovu derybose.
„Į šį klausimą tikriausiai negalima atsakyti neigiamai“, – sakė A.Stubbas interviu transliuotojui „Yle“.
Kartu jis pabrėžė, kad apie taiką bus galima pradėti diskutuoti tik tada, kai Rusija sutiks nutraukti ugnį.
Savo ruožtu laikraštis „Helsingin Sanomat“, remdamasis savo šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose, rašo, kad A.Stubbui siūloma imtis svarbios užduoties.
Europa ruošiasi pradėti aukšto lygio derybas su Rusija ir ieško atstovo, o Suomijos prezidentas šiame procese galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį.
Portalo „Politico“ duomenimis, ES tęsia konsultacijas dėl derybininko, kuris dalyvautų Ukrainos ir Rusijos taikos derybose vietoj JAV atstovų, paskyrimo.
Kalbėta apie Merkel ir Schroederį
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltiniai: kaip Peskovas bandė atkalbėti Putiną nuo vieno veiksmo
11:04
Kai kurie Rusijos politinio „elito“ nariai, įskaitant Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą ir prezidento administracijos pirmąjį pavaduotoją Sergejų Kirijenką, privačiai bandė įtikinti Vladimirą Putiną atsisakyti griežčiausių interneto apribojimų, laikraščiui „The Guardian“ teigė du šaltiniai, susipažinę su šiomis diskusijomis.
Tačiau bandymai pakeisti V.Putino nuomonę buvo nesėkmingi, teigė šaltiniai.
Mėginimai paveikti V.Putino sprendimą dėl blokadų vyko didėjančių vidaus problemų fone. Šiais metais pasikeitė Rusijos „elito“ nuotaikos ir „nusivylimas Putinu tapo labai gilus“, sakė įtakingas verslo atstovas ir pridūrė, kad „vis labiau jaučiamas artėjančios katastrofos jausmas“.
„Niekas nemano, kad rytoj viskas staiga žlugs. Tačiau suprantama, kad ir toliau priimami visiškai beprasmiški ir save naikinantys sprendimai. Žmonės, kurie anksčiau gynė V.Putiną, dabar to nebedaro. Išnyko pati ateities nuojauta“, – sakė šaltinis.
Interneto apribojimai tapo Maskvos „elito“ nepasitenkinimo ir juodų juokelių priežastimi, rašo „The Guardian“.
Rusai kinams pavydi laisvės
Plačiau skaitykite ČIA.
Rado pigų būdą, kaip apsaugoti Ukrainos miestus nuo Rusijos dronų ir raketų
10:36
Ukrainai ypač trūksta raketų-perėmėjų. Be to, jie nepaprastai brangūs. Vietoje jų Ukraina vis dažniau pasikliauja elektroninės kovos priemonėmis (REB), skirtomis neutralizuoti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas, rašo „Politico“.
Leidinio žurnalistai pabendravo su naujausios ukrainietiškos REB „Lima“, sukurtos ukrainietiško gynybos startuolio „Cascade Systems“, kūrėjais ir sužinojo, kaip ji veikia.
Skirtingai nuo tradicinių oro gynybos sistemų, kurios naikina artėjančias grėsmes raketomis, „Lima“ slopina ir klastoja palydovinės navigacijos signalus. Ši sistema generuoja galingus trukdžių laukus, priverčiančius Rusijos raketas nukrypti nuo kurso.
Jei palydovų signalai blokuojami, Rusijos tolimojo nuotolio raketos gali tęsti skrydį naudodamos inercines navigacijos sistemas, tačiau jų tikslumas gali nukrypti maždaug 2 kilometrais kas 100 kilometrų – tai reiškia, kad tikimybė pataikyti į tikslą gerokai sumažėja.
„Kai „Lima“ įjungta, raketų nukrypimas tampa dar didesnis. Be paprasto navigacijos slopinimo, mes naudojame koordinačių užkeitimą ir jų koregavimą keliais kilometrais. Mes galime priversti jų raketas kristi į laukus, o ne pataikyti į taikinius“, – paaiškino „Lima“ sistemos kūrėjas ir Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų radijoelektroninės kovos padalinio „Naktinė sargyba“ vadas, šaukiniu Alchemikas.
Privalumai
„Lima“ sistema, skirtingai nuo daugelio kitų taktinių radijoelektroninės kovos priemonių, gali aprėpti didelius plotus, išsaugodama kritiškai svarbią infrastruktūrą.
Kaip rašo „Politico“, vieneto gamyba kainuoja iki 3 mln. grivinų (58 tūkst. eurų), priklausomai nuo modifikacijos. Bendrovė apskaičiavo, kad didelio miesto apsaugai reikėtų nuo 30 iki 100 vienetų tokių sistemų – apie 5 mln. eurų. Tai maždaug vienos „Patriot PAC-3“ raketos kaina.
„Cascade Systems“ jau pristatė daugiau nei 400 „Lima“ sistemų. Kariuomenė pradėjo jas naudoti 2024 m. liepos mėnesį, o 2025 m. spalio mėnesį jų taikymas buvo išplėstas ir apėmė civilinės infrastruktūros apsaugą:
„Kompanijos duomenimis, per pastaruosius 18 mėnesių „Lima“ užblokavo 20 500 „Shahed“ dronų signalus ir nukreipė nuo kurso dešimtis balistinių ir sparnuotųjų raketų“, – teigiama straipsnyje.
Kaip veikia sistema
„Lima“ imituoja palydovinės navigacijos signalus, kuriuos naudoja Rusijos raketos ir dronai, perduodama jiems klaidingas koordinates.
Sistema taip pat gali sukurti „negyvąją zoną“, kurioje Rusijos dronas praranda navigacijos signalą.
„Kai mes… sukuriame pakankamai plačią zoną, apsaugotą „Lima“ stotimis, raketa net nepateks į miestą. Mes ją nukreipsime į atvirą lauką“, – paaiškino Alchemikas.
„Net jei valdomoji bomba nukryps nuo taikinio maždaug 20 metrų, tai jau reiškia, kad taikinys nebus sunaikintas“, – sakė Maksymas Skoreckis, Ukrainos sausumos pajėgų radijoelektroninės kovos skyriaus vadovas.
Jis pažymėjo, kad užblokuoti rusų dronai ir raketos vis tiek nukrinta ir pataiko, padarydami žalą. Kita vertus, kai įprasti kinetiniai priešlėktuvinės gynybos ginklai sunaikina artėjančią raketą ar droną ore, susidariusios nuolaužos vis tiek nukrenta ant žemės, bet padaro mažiau žalos nei nesugadintas nukreiptas ginklas.
„Tačiau ar Rusijos balistinės raketos pataikys į norimą tikslą, kai bus aktyvuota „Lima“? Sakyčiau, kad tai mažai tikėtina“, – pridūrė M.Skoreckis.
Itališkas „tankų naikintojas“ pataikė į namą, buvusį per 120 futbolo aikščių atstumą
10:25
Ukrainiečių įgula teigė, kad itališkuoju „tankų naikintoju“ „B1 Centauro“ pataikė į namą, esantį beveik už 11 kilometrų, tai yra per 120 futbolo aikščių atstumą. Tai – vienas tolimiausių jo paleistų šūvių šiame kare, rašo „Business Insider“.
78-osios atskirosios oro desanto brigados šaulys Ukrainos kanalui „Army TV“ pasakojo, kad šūvis buvo atliktas iš uždaros pozicijos — tanko pabūklą naudojant panašiai kaip artileriją, šaudant į nematomą taikinį iš paslėptos vietos. Pasak jo, iš 11 100 metrų atstumo buvo tiesiogiai pataikyta į pastatą, kuriame buvo priešai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Išgąsdinta Ukrainos dronų Rusija užblokavo kelią iš Jaroslavlio į Maskvą
09:32
Praėjusią naktį Jaroslavlio sritį atakavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai. Dėl to vietos valdžia priėmė sprendimą laikinai užblokuoti eismą Maskvos kryptimi, pranešė Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas.
„Siekiant užtikrinti saugumą, uždarytas eismas iš Jaroslavlio į Maskvą nuo Maskvos prospekto ir Pietvakarių aplinkkelio sankryžos“, – pažymėjo jis.
M.Jevrajevas taip pat informavo apie oro gynybos pajėgų veiklą.
Tai ne pirmas kartas per pastarąją savaitę, kai Jaroslaviui smūgiuoja ukrainiečių dronai. Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos dronais atakavo naftos perdirbimo gamyklą Jaroslavlyje.
Jis informavo apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio pranešimą dėl tolimojo nuotolio dronų panaudojimo prieš Rusijos naftos perdirbimo ir eksporto įmones.
„Grąžiname karą namo, į Rusiją, ir tai visiškai teisinga“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Gegužės 19 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad buvo sunaikinta naftos perpumpavimo stotis „Jaroslavlis-3“. Buvo patvirtinta, kad buvo apgadinti keturi naftos rezervuarai, kurių bendras tūris – 140 tūkst. kubinių metrų.
Per brutalų Rusijos smūgį Kyjivui sužeisti 87 žmonės
09:22
Per plataus masto Rusijos smūgius Kyjivui sekmadienį žuvo du žmonės, o dar 87 buvo sužeisti, įskaitant tris vaikus, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Po plataus masto išpuolio Kyjive sužeistųjų skaičius padidėjo iki 87, įskaitant tris nepilnamečius. Du žmonės žuvo“, – sakoma pranešime platformoje „Telegram“.
Iš viso per smūgius sostinėje nukentėjo civilinė ir administracinė infrastruktūra 49 vietose.
Naktį į sekmadienį Rusijos pajėgos surengė plataus masto kombinuotą smūgį Ukrainai, panaudodamos 600 įvairaus tipo dronų ir 90 raketų, įskaitant vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“.
Anksčiau skelbta, kad Kyjive žuvo du žmonės ir buvo sužeistas dar 81 žmogus.
Ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“ praneša, kad Kyjive apgadintas Užsienio reikalų ministerijos pastatas, teatras, filharmonija, du muziejai, biblioteka, universitetas, bažnyčia, vienuolynas ir architektūros paminklai. Taip pat nukentėjo pastatas Hruševskio gatvėje, kur yra prezidento Volodymyro Zelenskio ir sankcionuoto verslininko Tymuro Mindičo butai.
Visoje Ukrainoje sekmadienį žuvo keturi žmonės, o dar apie 100 buvo sužeista. Vien Kyjive apgadinta arba sunaikinta apie 30 gyvenamųjų namų.
Portalas „TVP World“ pranešė, kad Kyjive buvo apgadintas dominikonų vienuolynas, kuriam vadovauja lenkų vienuoliai.
Macronas įspėjo Aliaksandrą Lukašenką
08:36
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį skambučio metu įspėjo Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, pagrindinį Rusijos sąjungininką, neįsitraukti į Maskvos karą prieš Ukrainą, pranešė E.Macronui artimas šaltinis.
Įspėjimas nuskambėjo per pirmąjį praneštą dviejų lyderių pokalbį telefonu nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį, kuomet Baltarusija tapo Maskvos placdarmu.
E.Macronas „pabrėžė riziką Baltarusijai, jei ji leis įsitraukti į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“, sakė anonimiškumo prašęs šaltinis.
„Jis taip pat paragino Lukašenką imtis būtinų žingsnių siekiant pagerinti Baltarusijos ir Europos santykius“, – pridūrė šaltinis.
Trumpame pranešime Baltarusijos prezidentūros interneto svetainėje teigiama, kad „valstybių vadovai aptarė regioninius klausimus ir Baltarusijos santykius su ES bei konkrečiai su Prancūzija“.
Pokalbis įvyko „Prancūzijos pusės iniciatyva“, priduriama pranešime.
Kiek anksčiau gegužę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė kariams sustiprinti sieną su Baltarusija šiaurėje, teigdamas, kad Maskva iš ten rengia naują puolimą. Kremlius tai paneigė.
Rusija ir jos mažesnė sąjungininkė Baltarusija prieš kelias dienas, gegužės 18-ąją, surengė branduolines pratybas, Kyjivui suintensyvinus dronų atakas prieš Rusiją.
Baltarusijoje, kuri ribojasi su NATO rytiniu flangu, dislokuota naujausia Rusijos branduolinį ginklą nešti galinti raketa „Orešnik“.
Sekmadienį Rusija trečią kartą kare prieš Ukrainą panaudojo šią balistinę hipergarsinę raketą per masinę dronų ir raketų ataką, sukėlusią didžiulius sugriovimus visame Kyjive.
Analitikai: taip Putinas bando užgožti savo pažeminimą
08:09
Sekmadienį Rusijos surengtas masinis smūgis Kyjivui buvo skirtas užgožti gėdą dėl menko gegužės 9 d. Pergalės dienos parado Maskvoje, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
ISW pažymi, kad Rusijos smūgiai apgadino vyriausybės pastatus ir kultūros objektus Kyjive.
Kremlius anksčiau grasino smogti Kyjivo miesto „sprendimų priėmimo“ centrams raketa „Orešnik“, jeigu Ukrainos pajėgos surengtų smūgius prieš Rusijos Pergalės dienos šventes, ko Ukraina nepadarė.
„Rusijos smūgis Kyjivui yra dalis Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuolatinių pastangų sumenkinti su Pergalės paradu susijusį pažeminimą. Putinas bando parodyti jėgą po parado, kuris sulaukė plačios kritikos“, – teigė ISW.
Analitikai taip pat pabrėžė, kad Rusijos smūgis visiškai pažeidžia trijų dienų paliaubų Pergalės dieną, kurių laikėsi Ukraina, dvasią ir parodo, kad V.Putinas nesilaiko jokių susitarimų, kurie jam neatneša reikšmingos naudos.
Šaltinis: JK ir Prancūzija atmetė NATO planą didinti karinę pagalbą Ukrainai
07:31
Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos NATO valstybės blokavo planą, pagal kurį kiekviena narė būtų skyrusi 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai Ukrainai, sakė šaltinis NATO.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis laikraščio „The Telegraph“ sekmadienio pranešimu.
Penktadienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte žurnalistams sakė, kad pasiūlymas greičiausiai bus atmestas.
M.Rutte nenurodė pasiūlymą blokuojančių narių, tačiau šaltinis Aljanse teigė, kad tam priešinosi JK, Prancūzija, Kanada, Italija ir Ispanija.
„The Guardian“: Putinas žengia į sudėtingiausią savo valdymo laikotarpį
07:00
Nors baimės dėl artėjančio perversmo yra perdėtos, beveik nekyla abejonių, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas žengia į sudėtingiausią savo ilgo valdymo laikotarpį, rašo laikraštis „The Guardian“.
Keli Rusijos vadovui artimi žmonės, taip pat šaltiniai Rusijos verslo bendruomenėje ir Vakarų žvalgybos tarnybų atstovai piešia izoliuoto lyderio paveikslą – lyderio, kurį supa elitas, sparčiai prarandantis iliuzijas tiek dėl užsitęsusio karo Ukrainoje, tiek dėl šalies ekonominio nuosmukio.
„Šiais metais nuotaikos elite neabejotinai pasikeitė... juntamas gilus nusivylimas Putinu“, – leidiniui sakė gerai informuotas verslininkas.
Jis pridūrė, kad „vis stiprėja jausmas, jog artėja tam tikra katastrofa“.
„Niekas netiki, kad rytoj viskas staiga sugrius. Tačiau vis labiau suvokiama, kad ir toliau priimami visiškai beprasmiai, savidestruktyvūs sprendimai. Žmonės, kurie anksčiau gynė Putiną, to jau nebedaro. Bet koks ateities pojūtis išnyko“, – šaltinis teigė leidiniui.
„The Guardian“ pažymi, kad V.Putino reitingai krenta, ekonomika patiria vis didesnį spaudimą, o net ir prokremliški tinklaraštininkai, kurie anksčiau retai kritikavo prezidentą, pradeda reikšti savo nuomonę.
Žmonės iš V.Putino aplinkos bei Europos ir Ukrainos žvalgyba teigia, kad, nors Rusijoje daugėja problemų ir nepasitenkinimo, V.Putino požiūris į karą Ukrainoje nepasikeitė — jis vis dar nusiteikęs tęsti karą.
„Apsėstas Donbaso“
Du šaltiniai nurodė, kad V.Putinas savo artimiausiai aplinkai aiškiai leido suprasti, jog, jo nuomone, Maskva iki metų pabaigos sugebės užimti visą Donbasą.
„Putinas yra apsėstas Donbaso ir nesustos, kol nepasieks savo tikslo“, – teigė vienas iš šaltinių.
Kalbėdamas po gegužės 9 d. Pergalės dienos parado, kuris buvo gerokai kuklesnis dėl nuogąstavimų dėl Ukrainos dronų atakų, V.Putinas daugelį nustebino pareikšdamas, kad karas „artėja prie pabaigos“.
Šis pareiškimas pateko į naujienų antraštes, tačiau tie, kurie gerai pažįsta V.Putino mąstyseną, įspėja, kad jo nereikėtų vertinti kaip noro eiti į kompromisą ženklo. Priešingai, tai rodo, kad V.Putinas tiki karinio proveržio neišvengiamumu.
Ukrainos žvalgybos atstovas laikraščiui teigė, kad Rusijos generolai įtikino V.Putiną, jog Donbasas bus užimtas iki metų pabaigos.
Karinių analitikų skaičiavimai rodo, kad dabartiniu Rusijos puolimo tempu visiškas Donbaso užėmimas gali užtrukti ne vienus metus.
Nėra aišku, kiek Rusijos kariuomenė ir specialiosios tarnybos pateikia V.Putinui pagražintą ir per daug optimistinį situacijos vaizdą.
„Net jei daugelis jo aplinkos žmonių suvokia tikrąją situaciją, mes vis dar nežinome, ką tiksliai supranta pats V.Putinas. Tai ir yra sudėtingiausia“, – sakė vienas aukšto rango Europos žvalgybos tarnybų atstovas.
Nepasitenkinimas Rusijoje
„The Guardian“ pastebi, kad nepasitenkinimas visuomenėje pradėjo ryškėti 2026 metų pradžioje, kai Kremlius uždraudė arba apribojo daugumos susirašinėjimo programėlių veikimą, palikdamas prieigą tik prie valstybės remiamos alternatyvos.
Rusijos valdžia šias precedento neturinčias represines priemones pateisino saugumo sumetimais dėl Ukrainos dronų atakų ir diversinių operacijų.
Be to, socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašai, kuriuose smulkiojo verslo savininkai piktinasi padidintais mokesčiais, gyventojai skundžiasi nuolatiniais interneto atjungimais, o Sibiro ūkininkai niršta dėl valdžios nurodyto masinio gyvulių skerdimo.
Kelios apklausos parodė, kad V.Putino reitingas smuko iki žemiausio taško nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Nors akivaizdu, kad nepasitenkinimas tarp elito ir visuomenės auga, dauguma analitikų mano, jog, jei V.Putino režimui iškiltų reali grėsmė, ji ateitų iš jo vidinio rato, o ne iš gatvių.
Vienoje neįvardytos Europos šalies parengtoje žvalgybos ataskaitoje buvo daroma prielaida, kad buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu gali tapti grėsme V.Putinui. Tačiau tiek daugelis šalininkų, tiek kritikų mano, kad artimiausiu metu perversmas Kremliuje yra mažai tikėtinas.
