Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 7d. 06:31 , Atnaujinta: 2020 balandžio 7d. 17:47

Koronavirusas pasaulyje: Jungtinėje Karalystėje – rekordinis mirčių skaičius per parą

Italijos medikai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Italijos medikai

Koronaviruso pandemija pasaulyje sparčiai plinta ir toliau. Visame pasaulyje koronavirusas nusinešė jau daugiau nei 70 tūkst. gyvybių, daugiau kaip 50 tūkstančių – Europoje, per 10 tūkst. – JAV. Toliau augant mirčių skaičiui, pasaulio ekonomika grimzta į, pasaulio lyderių teigimu, istorinę recesiją. Ispanijoje per parą mirusių naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius, mažėjęs keturias ankstesnes dienas, antradienį šoktelėjo iki 743, o bendras epidemijos aukų skaičius padidėjo iki 13 798.

Pirmadienį Didžiosios Britanijos premjeras perkeltas į intensyvios terapijos skyrių, pablogėjus jo būklei.

Izraelyje nuspręsta įvesti griežtą karantiną. Italijoje ir Prancūzijoje pirmadienį vėl užregistruotas mirčių šuolis. Niujorke karantinas pratęstas iki balandžio 29-osios, o Latvijoje ypatingąją padėtį planuojama pratęsti dar mėnesiui. Apie visa tai skaitykite čia.

Naujausias antradienio naujienas apie koronaviruso plitimą pasaulyje sekite žemiau:

Rūšiavimas:
Naujausi Viršuje
Naujausi Apačioje

Prie Urugvajaus krantų esančiame australų kruziniame laive išaugo užsikrėtusiųjų skaičius

00:42

Beveik 60-čiai proc. žmonių prie Pietų Amerikos krantų esančiame Australijos kruiziniame laive testais nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, antradienį pranešė kruizų bendrovė.

Laive „Greg Mortimer“ yra nemažai australų, europiečių ir amerikiečių. Atlikus testus visiems 217 žmonių, nustatyta, kad 128 iš jų yra užsikrėtę. 89 testų rezultatai buvo neigiami, pranešė „Aurora Expeditions“.

Kiti šeši žmonės, kurie buvo evakuoti iš laivo, yra stabilios būklės. Jie gydomi Montevidėjuje.

„Šiuo metu laive niekas nekarščiuoja, visi atvejai besimptomiai”, – nurodė „Aurora Expeditions“, kuri organizavo pernai pastatyto šiuolaikiško kruizinio laivo kelionę į Antarktidą ir Pietų Džordžiją.

Australų bendrovė stengiasi išlaipinti laivo įgulą ir keleivius, organizuoti jiems skrydžius į jų šalis.

„Greg Mortimer“ kovo 15 dieną išplaukė Argentinos Ušuajos uostamiesčio.

Tuo tarpu karantinas kitame kruiziniame laive, išmetusiame inkarą prie Brazilijos San Paulo valstijos krantų, buvo pratęstas bent iki balandžio 19 dienos, nes gydytojai jame nustatė naujų įtariamų COVID-19 atvejų, paskelbė brazilų pareigūnai.

Šiuo metu laive „Costa Fascinosa“, priklausančiame bendrovei „Costa Cruises“, yra 40 įtariamų šios ligos atvejų. Iš viso laive yra šimtai žmonių.

Slovėnija gali panaikinti kai kuriuos karantino apribojimus

22:31

Slovėnijos vyriausybė kitą savaitę galėtų palaipsniui sušvelninti karantino priemones, jei tęsis dabartinės palankios kovos su COVID-19 epidemija tendencijos, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Janezas Jansa.

„Teigiama patirtis leidžia mums apsvarstyti ir planuoti kai kurių apribojimų panaikinimą jau nuo kito antradienio, jei bus įgyvendintos tam tikros sąlygos“, – tiesioginiame eteryje transliuotame pranešime teigė J.Jansa.

Ministras pirmininkas pridūrė, kad gamyklos ir paslaugų teikėjai, kurie gali užtikrinti savo darbuotojų ir klientų saugumą naudodami apsaugines ir kitas atsargumo priemones, galėtų būti vieni pirmųjų, kuriems būtų leista atnaujinti veiklą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Janezas Janša
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Janezas Janša

Du milijonus gyventojų turinti Slovėnija, turinti sieną su Italija, sugebėjo suvaldyti koronaviruso epidemijos plitimą įvesdama griežtus apribojimus iš karto, kai buvo pranešta apie pirmuosius susirgimo atvejus.

Praėjusį mėnesį paskelbus apie karantiną, Slovėnijos piliečiams buvo uždrausta keliauti po šalį, o parduotuvėse ir kitose viešosiose patalpose gyventojai privalėjo dėvėti apsaugines kaukes ir mūvėti pirštines.

Antradienį šalies sveikatos institucijos pranešė apie 1 055 patvirtintus susirgimo koronavirusu atvejus ir 36 mirtis.

„Jei epidemija ir toliau rims, pradėsime papildomus tyrimus kritinėse vietose ir geriau kontroliuosime plitimą, o tai leis palaipsniui atšaukti kai kuriuos galiojančius judėjimo apribojimus“, – pridūrė J.Jansa.

Čekijoje nepaprastosios padėties režimas pratęstas iki balandžio 30 dienos

21:55

Čekijos parlamentas patvirtino nutarimą pratęsti nepaprastosios padėties režimą šalyje iki balandžio 30 dienos kovoje su koronaviruso plitimu, praneša Europos žiniasklaida.

Vyriausybė prašė pratęsti šią priemonę iki gegužės 11 dienos, tačiau parlamentarai nusprendė dėl trumpesnio termino.

Čekijoje ministrų kabinetas turi teisę skelbti nepaprastąją padėtį tik 30 dienų – ši priemonė buvo paskelbta kovo 12 dieną, o norint pratęsti jos galiojimą, reikalingas parlamento pritarimas.

Esant nepaprastosios padėties režimui, vyriausybė įgyja teisę taikyti papildomas ribojančias priemones.

Čekijoje jau uždaryti barai, didelė dalis parduotuvių ir įvesti judėjimo apribojimai gyventojams.

Naujausiais duomenimis, nuo koronaviruso protrūkio Čekijoje pradžios užregistruota beveik 5 tūkst. užsikrėtimo atvejų, o 88 žmonės mirė.

Prancūzijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius viršijo 10 000

21:05

Prancūzijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius antradienį viršijo 10 000, pranešė vyriausybės pareigūnas.

Ligoninėse iš viso užregistruota 7 091 mirtis, o senelių namuose – 3 237.

Aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas žurnalistams taip pat sakė, kad 7 131 asmuo gydomas intensyviosios slaugos skyriuose, ir perspėjo, kad „epidemija ir toliau progresuoja“.

Uhanui panaikinus draudimą išvykti, tūkstančiai žmonių viliasi iškeliauti iš miesto

20:28

Kinijos Uhano mieste, kur praėjusių metų pabaigoje atsirado naujasis koronavirusas, tūkstančiai keliautojų tikisi anksti trečiadienį įsėsti į traukinius, pareigūnams panaikinus draudimą išvykti iš miesto, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.

Jau anksčiau suplanuotu draudimo panaikinimu vidurnaktį (antradienį 19 val. Lietuvos laiku) baigiasi daugiau kaip du mėnesius trukusi izoliacija, kuri prasidėjo vyriausybei sausio pabaigoje įvedus beprecedentes priemones ir uždarius miestą, nors tai galiausiai vis tiek nepadėjo sulaikyti viruso.

 

Afrikos žemyne – 10 tūkst. sergančiųjų

20:01

Naujausiais duomenimis, Afrikos žemyne sergančiųjų koronavirusu jau yra daugiau nei 10 tūkst., tačiau manoma, kad tikrasis sergančiųjų skaičius yra gerokai didesnis.

JK užfiksuotas rekordinis mirčių nuo koronaviruso skaičius per parą – 786

19:18

Jungtinė Karalystė antradienį paskelbė, kad per parą buvo užfiksuota rekordiškai daug – 786 – mirtys nuo koronaviruso, nors pastarąsias dvi dienas aukų skaičius mažėjo.

„Iki balandžio 6-osios 17 val. 6 159 iš hospitalizuotųjų dėl koronaviruso, deja, mirė“, – sakoma Sveikatos ministerijos pranešime tviteryje. Ankstesnę dieną aukų skaičius siekė 5 373.

Suomija iki gegužės 13 dienos pratęsia dėl koronaviruso įvestus apribojimus

19:05

Suomijos vyriausybė antradienį nusprendė dar mėnesiui, iki gegužės 13 dienos, pratęsti žmonių judėjimo ir sienos kirtimo apribojimus, įvestus dėl koronaviruso epidemijos. 

Suomijos vidaus reikalų ministrė Maria Ohisalo antradienį vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad naktį iš balandžio 10-osios  į 11 dieną bus sustabdytas susisiekimas keleiviniais keltais su Estija, Švedija ir Vokietija.

„Suvaržymai galios iki gegužės 13 dienos“, sakė ministrė.

Valstybės sienų kontrolė prie vidinių ir išorinių sienų taip pat pratęsiama iki gegužės 13 dienos.

Vyriausybė kreipėsi į pasienio rajonų darbdavius, prašydama rasti būdų sumažinti sienos kirtimų skaičių. Vienas tokių būdų būtų aprūpinti darbuotojus gyvenamąja vieta šalia darbo vietos. 

Taip pat griežtinama karantino tvarka, pirmiausia Norvegijos ir Švedijos pasienyje. Šių valstybių sienas leidžiama kirsti tik būtiniausiais atvejais. Kertantys valstybės sieną privalės turėti darbdavio išduotą pažymą. Iš šių valstybių atvykę asmenys Suomijoje turės dvi savaites gyventi karantine.

Anksčiau Suomijos vyriausybė buvo suvaržiusi asmenų judėjimo laisvę iki balandžio 13 dienos.

Niujorke per parą užfiksuotas 731 mirties nuo koronaviruso atvejis

18:41

Niujorko valstijoje per pastarąją parą užregistruota rekordiškai daug mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 – 731, antradienį pranešė gubernatorius Andrew Cuomo.

Vis dėlto A.Cuomo sakė, kad hospitalizuojamųjų kreivė plokštėja.

Pasak gubernatoriaus, pirmadienį koronavirusas pareikalavo 731 gyvybės, o bendras aukų skaičius  valstijoje išaugo iki 5 489. Iki šiol daugiausia mirčių per vieną parą valstijoje buvo užregistruota penktadienį – 630.

 

Graikijoje protestuoja ligoninių gydytojai ir kiti darbuotojai

17:46

Graikijoje protestuoja ligoninių medikai, reikalaujantys, kad vyriausybė įdarbintų daugiau medicinos darbuotojų ir geriau panaudotų privataus sektoriaus resursus.

Apsaugines dėvintys gydytojai ir kiti ligoninės darbuotojai antradienį surengė tylią demonstraciją prie įėjimo į didžiausią šalies ligoninę Atėnų centre.

Laikydami plakatus su užrašais „Mes už jus kovojame. Rėkite už mus“ gydytojai sakė, kad kovai su koronaviruso pandemija Graikijoje reikia daugiau išteklių. Pirmadienį koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirčių skaičius pasiekė 79 ir vis dar yra mažesnis nei skaičius pacientų, oficialiai mirusių nuo sezoninio gripo.

Panašūs protestai vyko prie daugiau nei tuzino šalies ligoninių. Juos organizavo nacionalinė gydytojų profesinė sąjunga. Medikų protestus taip pat palaikė Graikijos komunistų partija, į kelias demonstracijas atsiuntusi savo įstatymų leidėjų.

Latvijoje nepaprastoji padėtis pratęsta iki gegužės 12 dienos

17:17

Dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos Latvijoje nepaprastoji padėtis pratęsiama iki gegužės 12 dienos, antradienį paskelbė vyriausybė.

Nepaprastąją padėtį Latvijoje vyriausybė paskelbė kovo 13 dieną ir ji turėjo galioti iki balandžio 14 dienos.

Šiandien vyriausybė nusprendė ją pratęsti iki gegužės 12 dienos.

S. Arabija prognozuoja iki 200 000 užsikrėtimo COVID-19 atvejų artimiausiomis savaitėmis

17:07

Saudo Arabijos sveikatos apsaugos ministras Tawfiqas al Rabiah antradienį perspėjo dėl didžiulio užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiaus padidėjimo artimiausiomis savaitėmis.

„Per kelias ateinančias savaites, kaip prognozuoja tyrimai, užsikrėtimo atvejų skaičius bus nuo mažiausiai 10 tūkst. iki daugiausiai 200 tūkstančių“, – sakė ministras, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra SPA.

ES kovai su koronavirusu pasaulyje skirs iki 15 mlrd. eurų

16:42

Europos Sąjunga skirs iki 15 mlrd. eurų, kad padėtų neturtingoms šalims visame pasaulyje kovoti su koronaviruso pandemija, antradienį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. 

Ji sakė, kad šie pinigai padės silpnas sveikatos apsaugos sistemas turinčioms šalims dorotis su COVID-19 poveikiu ir, taip pat, ilguoju periodu gaivinti ekonomiką.

Vokietija pasitelks išmaniuosius laikrodžius ir apyrankes kovoje su koronavirusu

16:19

Vokietijos ligų kontrolės centras antradienį paragino gyventojus, turinčius išmaniuosius laikrodžius ir apyrankes, pasidalyti savo sveikatos duomenimis, kad būtų galima sekti koronaviruso plitimą.

Epidemiologinę padėtį šalyje stebintis Roberto Kocho institutas pranešė pasiūlysiantis programėlę, pavadintą „Corona Datenspende“ („Duomenų apie koronavirusą dalijimasis“), kuri leis žmonėms savanoriškai ir anonimiškai dalytis informacija, surinktą kūno rengybos prietaisų ir galinčią nurodyti COVID-19 infekcijos požymius.

„Nemokama programėlė užregistruos asmens pašto kodą, amžių ir svorį bei stebės aktyvumo ir miego įpročių, širdies ritmo ar net kūno temperatūros pokyčius, kurie galėtų rodyti ūminės kvėpavimo takų ligos simptomus“, – spaudos konferencijoje teigė instituto vadovas Lotharas Wieleris.

Programa „gali padėti geriau įvertinti, kur ir kaip greitai COVID-19 plinta Vokietijoje“, – kalbėjo L.Wieleris.

Visgi jis pabrėžė, kad programa, sukurta kartu su elektroninių sveikatos paslaugų bendrove „Thryve“, neskirta nustatyti diagnozės ar pakeisti koronaviruso tyrimo.

Roberto Kocho institutas panaudos jungtinius duomenis sukurti internetinį Vokietijos žemėlapį, kuriame užkrėtimo procentą būtų galima sužinoti pagal pašto kodą, pažymėjo L Wieleris.

„Tai suteiktų mokslininkams duomenų apie infekcijos procesus bei tai, ar priemonės, kurių ėmėmės, veikia“, – pridūrė jis.

Institutas tikisi, kad 10 proc. iš maždaug 10 mln. Vokietijos gyventojų, kurie turi išmaniuosius laikrodžius ar apyrankes, tokias kaip „Fitbit“, naudosis programėle.

„Visgi jei galėtume pasiekti nors ir 100 tūkst. ar vos 10 tūkst. žmonių, tai būtų puikus rezultatas“, – pridūrė instituto epidemiologinio modeliavimo ekspertas Dirkas Brockmannas.

Vokietijoje užregistruota daugiau nei 99 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir šiek tiek daugiau nei 1,6 tūkst. mirčių – čia mirštamumas gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse.

Vokietija tai aiškina ankstyvais ir plačiai naudojamais tyrimais, taip pat pasaulinės klasės sveikatos sistema, kuri gali pasirūpinti didesniu skaičiumi kritinės būklės pacientų nei kitose valstybėse, ir net priimti į ligonines dešimtis pacientų iš skaudžiai nukentėjusių Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos.

L.Wieleris pabrėžė, kad dar per anksti švelninti karantino ir socialinio atsiribojimo priemones, dėl kurių pastarosiomis savaitėmis vokiečių mokyklos ir įmonės išlieka uždarytos.

„Visgi noriu pabrėžti, kad mums labai sėkmingai pavyko įgyvendinti savo strategiją Vokietijoje. Mes vis dar turime pakankamai plaučių ventiliatorių ir vietų intensyvios terapijos skyriuose“, – pridūrė D.Brockmannas.

Rumunijos ligoninėje 10 naujagimių nustatytas koronavirusas

16:02

Vienos Rumunijos ligoninės gimdymo skyriuje antradienį pradėtas tyrimas, kai 10 naujagimių testais buvo nustatytas naujasis koronavirusas.

Įtariama, kad naujagimiai užsikrėtė nuo ligoninės personalo.

„Motinų testų atsakymai buvo neigiami, bet vaikų – teigiami, todėl turime peržiūrėti jų kontaktus su medicinos darbuotojais“, – sveikatos apsaugos ministras Nelu Tataru sakė pirmadienio vakarą interviu televizijai „Antena 3“.

Vaikams nepasireiškė jokie ligos simptomai. Visi jie, išskyrus vieną, kartu su savo motinomis laikysis izoliacijos namuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Bukareštas
„Scanpix“/AP nuotr./Bukareštas

N.Tataru nurodė, kad dėl susidariusios padėties kalta „netinkama gimdymo namų pareigūnų ir vietos sveikatos apsaugos direktorato (DSP) veikla“. Ministras pažadėjo imtis griežtų priemonių, jeigu bus būtina.

Vietos DSP vadovas jau atleistas iš pareigų.

„Pastarąsias dvi dienas jaučiausi kaip siaubo filme“, – viena iš motinų pasakojo vietos naujienų svetainei pressalert.ro.

„Darbuotojai nedėvėjo kaukių“, – prisiminė ji. Pasak moters, trečiadienį motinos iš neoficialių šaltinių sužinojo, kad ligoninėje buvo registruotas koronaviruso atvejis.

„Ketvirtadienį ligoninė buvo dezinfekuota, mums būnant joje“, – pridūrė motina.

Timisoaros mieste esančioje gimdykloje kovo 31 dieną buvo trumpam įvestas karantinas, bet kitą dieną ji vėl buvo atidaryta vietos DSP nurodymu. Tuo metu pareigūnai sakė, kad „pavojaus pacientams arba gydytojams užsikrėsti nėra“, nors 13 ligoninės darbuotojų jau buvo nustatytas koronavirusas.

Šis atvejis kelia nerimą, kaip Rumunijos sveikatos apsaugos sistema tvarkosi su koronaviruso pandemija.

Pastarosiomis savaitėmis medikai pradėjo kalbėti apie apsaugos priemonių ir įrangos trūkumą priešakinėse pozicijose dirbantiems medikams.

Iki šiol Rumunijoje patvirtinta 4 400 koronaviruso atvejų, mirė 180 žmonių.

Maždaug 700 užsikrėtusiųjų yra sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai.

Švedijoje per pastarąją parą užfiksuota per 100 mirčių nuo koronaviruso

15:40

Švedija antradienį pranešė, kad per pastarąją parą buvo užfiksuoti 114 mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, o bendras mirčių skaičius šalyje, kuri ėmėsi ne tokių griežtų priemonių protrūkiui stabdyti, išaugo iki 591.

Švedijos Visuomenės sveikatos agentūra pranešė, kad apie 10 mln. gyventojų turinčioje šalyje užregistruoti 7 693 COVID-19 atvejai. Jos pranešime priduriama, kad dalis naujai užfiksuotų mirčių siejama su atnaujintais ankstesnių dienų duomenimis.

Paryžius uždraudė gyventojams dienomis išeiti pabėgioti

15:39

Paryžiaus pareigūnai antradienį sakė uždrausiantys gyventojams dienos metu išeiti po vieną pabėgioti, nes žmonės toliau nepaiso karantino priemonių koronaviruso plitimui stabdyti.

Pranešimas pasirodė Prancūzijai užregistravus savo didžiausią mirties nuo COVID-19 atvejų per vieną parą skaičių.

Pagal visoje šalyje kovo 17 dieną įsigaliojusias karantino taisykles žmonės iš namų gali išeiti tik dėl svarbių priežasčių, tarp kurių yra pasivaikščiojimas ar pabėgiojimas pavieniui, kilometro atstumu nuo namų.

Tačiau savaitgalį nusistovėjus saulėtiems orams, Paryžiuje matėsi daug bėgiojančių, vaikštinėjančių ir grupėmis besibūriuojančių žmonių, nors policija dalijo baudas už karantino pažeidimus, o ligoninėms buvo sunku dorotis su pacientų antplūdžiu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tuščias Paryžius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tuščias Paryžius

Antradienį, Prancūzijoje prasidėjus ketvirtai karantino savaitei, Paryžius sugriežtino karantino taisykles ir paskelbė, kad nuo trečiadienio bus draudžiama individualiai sportuoti lauke nuo 10 iki 19 valandos.

Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas paskelbė rekordinį mirties nuo COVID-19 paros atvejų skaičių: 833.

Jis sakė, kad per 24 val. į intensyviosios slaugos palatas buvo paguldyti 478 žmonės. Šis skaičius taip pat yra didesnis nei ankstesnėmis dienomis.

„Toli gražu nesibaigė“

„Tai nesibaigė. Toli gražu. Kelias ilgas. tai rodo skaičiai, kuriuos paskelbiau“, – sakė ministras ir paragino žmones „būti namie ir tęsti šias izoliavimosi pastangas“.

Vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras jau anksčiau paragino regionų pareigūnus griežtinti suvaržymus vietos lygiu.

Paskelbdami apie naujas priemones Paryžiui, sostinės merė Anne Hidalgo ir miesto policijos vadovas Didier Lallement'as pareiškime nurodė, kad „kiekviena neįvykusi išvyka padeda kovoti su epidemija“.

Pirmadienį į pietus nuo Paryžiaus esančio So meras išleido įsaką, kuriuo vyresni nei 10 metų gyventojai įpareigojami nuo trečiadienio išėjus iš namų dengti nosį ir burną.

Tie, kas neturi chirurginių kaukių, privalės nešioti namų gamybos kaukes ar apsirišti veidą šaliku arba skara. Priešingu atveju grės 38 eurų bauda.

Anksčiau antradienį interviu radijui A.Hidalgo sakė, kad paryžiečiams kaukės nebus privalomos, bet ragino visus dengti veidus.

Prancūzijos vyriausybė anksčiau rekvizavo visas medicinines kaukes gydytojams ir slaugytojams.

Ukrainos Dnipro miestas paruošė numatomoms koronaviruso aukoms šimtus kapų

15:13

Ukrainos rytinio Dnipro miesto pareigūnai išprovokavo visuomenės nuomonės susiskaldymą, iš anksto paruošę daugiau nei 600 kapų numatomoms koronaviruso aukoms.

Dnipro merijos atstovė spaudai Julija Vitvicka naujienų agentūrai AFP sakė, kad ruošiantis COVID-19 aukų antplūdžiui mieste buvo iškasti 615 kapų ir paruošti 2 000 kūnams skirtų maišų.

Dideliame miško apsuptame lauke prie užmiesčio kapinių, nusėtų stačiatikių kryžiais, buvo pastebėta bent 100 naujų laidojimo vietų.

Remiantis oficialia statistika, Ukrainoje patvirtinti 1 462 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 45 mirties atvejai.

Dnipre aptikti 13 infekuotųjų ir nepranešta apie jokias aukas.

„Ruošiamės blogiausiam“, – praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ parašė meras Borysas Filatovas.

Pasak jo, medicinos darbuotojams bus draudžiama atlikti skrodimus pacientams, kurių galima mirties priežastis bus koronavirusas.

Vietoj to, velionių palaikai bus dezinfekuojami, sudedami į sandariai uždaromus maišus ir laidojami uždarytuose karstuose, pažymėjo B.Filatovas.

Vietos aktyvistas Ivanas Krasikovas savo ruožtu pareiškė, kad mero komentarai kursto nerimą tarp gyventojų.

„Visa tai intensyvina paniką“, – sakė jis AFP.

Tačiau 56 metų Dnipro rašytojas Janas Valetovas įsitikinęs, jog meras „žengė teisingą psichologinį žingsnį“, kuris paskatins gyventojus būti atsargesnius.

B.Filatovas taip atsakė į kritiką kitame „Facebook“ įraše: „Tai ne panika, o logistika.“

„Neduok Dieve“, kad mums prireiktų tų kapų ir maišų kūnams, parašė jis.

40 mln. gyventojų turinti Ukraina iš viso yra įsigijusi 3 900 plaučių ventiliavimo aparatų: Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tokio jų skaičiaus nepakanka, kad šiais prietaisais būtų galima aprūpinti šalies infekcinių ligų intensyviosios terapijos skyrius.

Pareigūnų vertinimu, koronavirusu užsikrės 7–22 mln. ukrainiečių.

Ukrainos ekonomika smarkiai nukentėjo per konfliktą su šalies rytuose veikiančiais prorusiškais separatistais, ir yra priklausoma nuo tarptautinės pagalbos.

Mokslininkai: Vokietijoje mažėja naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius

15:10

Vokietijoje fiksuojamas šiek tiek sumažėjęs užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius, nors kalbėti apie tendenciją kol kas per anksti, antradienį pareiškė epidemiologinę padėtį šalyje stebinčio Roberto Kocho instituto vadovas Lotharas Wheeleris.

„Yra tam tikras mažėjimas, bet turime palaukti kelias dienas, kad suprastume, ar tai tendencija, ar ne“, – teigė jis.

Lig šiol Vokietijoje užregistruoti 99 225 užsikrėtimo atvejai – palyginti su ankstesne diena, šis skaičius padidėjo 3 834. Mirė 1 607 pacientai.

„Maždaug 33,3 tūkst. žmonių pasveiko“, – informavo L.Wheeleris.

A.Lukašenka: jokios katastrofos dėl koronaviruso Baltarusijoje nėra

15:09

altarusijoje dėl koronaviruso infekcijos COVID-19 ligoninėse gydomi 794 žmonės, pranešė prezidentas Aleksandras Lukašenka. 

„Šiandien turime 794 hospitalizuotus žmones, 31 iš jų prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. Nėra absoliučiai jokios katastrofos“, – sakė A. Lukašenka per pasitarimą Minske.  

„Taip, matome augimą. Ačiū Dievui, ne itin staigų. Ir tai būtina išlaikyti“, – sakė jis.  

„Mes sirgsime. Tik pageidautina, kad [plitimo kreivė] nešautų labai staigiai į viršų, kad ji būtų kiek įmanoma plokštesnė. Kol kas sveikatos apsaugos sistema su tuo susitvarko“, – kalbėjo A.Lukašenka pasitarime, kuriame pristatyta ataskaita apie šalies sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą kovoti su koronavirusu. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

  

Pasak prezidento, padėtis dėl koronaviruso padėjo supurtyti sveikatos apsaugos sistemą ir aptikti jose tam tikrų problemų. 

„Matau siauras vietas mūsų sveikatos apsaugos sistemoje, bet paklausiu jūsų, kai baigsis ši psichozė ir atsitrauks šios ligos“, – sakė A. Lukašenka.  

Jis taip pat sakė, kad į infekcines ligonines patenka ir koronavirusu užsikrėtę kitų specializacijų medikai.    

„Gydytojai, tiesiogiai dirbantys su pacientais, hospitalizuotais dėl koronaviruso infekcijos, yra pakankamai apsaugoti. O štai dirbantieji onkologiniuose skyriuose, su širdies ir kraujagyslių ligų pacientais... Ten gi guldomi ir žmonės su virusu. Ir iš ten turime į infekcines ligonines patenkančių gydytojų, nors jų nėra daug“, – sakė A.Lukašenka.   

„Ačiū Dievui, [užsikrėtę medikai] nemiršta, gelbėjame juos. Netoleruotina, kai specialistai ir gydytojai išeina iš rikiuotės“, – pabrėžė jis. 

A.Lukašenka pavedė sveikatos apsaugos ministrui Vladimirui Karanikui imtis priemonių medikams nuo koronaviruso apsaugoti.  

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per parą buvo nustatyta 160 naujų COVID-19 atvejų, o bendras hospitalizuotų asmenų skaičius padidėjo iki 794.

COVID-19 labiausiai paveiktos JAV valstijos praneša apie padėties stabilizavimąsi

13:54

COVID-19 pandemijos labiausiai paveiktų JAV valstijų valdžia antradienį informavo apie padėties stabilizavimąsi, pranešė leidinys „Politico“.

Pasak Niujorko valstijos gubernatoriaus Andrew Cuomo, užsikrėtusiųjų koronavirusu mirštamumas per pastarąsias dvi dienas pastebimai sumažėjo.

„Visa tai – teigiami požymiai. Taigi, galime nuspėti, kad [kasdieninis atvejų pagausėjimas] gali stabilizuotis“, – per spaudos konferenciją pareiškė A.Cuomo.

Jis atkreipė dėmesį, kad mažėja hospitalizuojamų, į intensyviosios terapijos skyrius patenkančių ir prie plaučių ventiliavimo aparatų prijungiamų pacientų skaičius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrew Cuomo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrew Cuomo

Anot „Politico“, Naujojo Džersio gubernatorius Philas Murphy taip pat pareiškė, kad padėtis COVID-19 siaubiamoje valstijoje gerėja, bet perspėjo, jog dar per anksti „nuimti koją nuo pedalo“.

„Dar turime palaukti pusantros savaitės, kad bent pasiektume [epidemijos] piką. Tai dar ne pabaiga“, – sakė Ph.Murphy.

Pranešama, kad padėtis stabilizuojasi ir Vašingtono bei Kalifornijos valstijose, kur valdžia laiku ėmėsi priemonių infekcijos plitimui suvaldyti.

Vašingtono gubernatorius Jay Inslee vasario 29 dieną paskelbė nepaprastąją padėtį valstijoje, o kovo 4 dieną tokį pat sprendimą atliko ir Kalifornijos vadovas Gavinas Newsomas.

Tačiau kaip sekmadienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose informavo infektologas Anthony Fauci, iš pažiūros besistabilizuojanti padėtis gali „rytoj ar poryt pablogėti“.

Niujorkas yra koronavirusinės infekcijos plitimo epicentras JAV. Valstijoje nustatyta per 131 tūkst. susirgimo COVID-19 atvejų, įskaitant daugiau kaip 4,7 tūkst. mirties atvejų.

JAV šiuo metu pirmauja pasaulyje pagal infekuotųjų skaičių. Lig šiol šalyje aptikta per 367 tūkst. žmonių, daugiau nei 10,9 tūkst. jų mirė.

Pasaulyje koronaviruso pandemijos aukų – jau daugiau kaip 75 000

13:29

Kaip rodo iki 9 val. 45 min. Grinvičo (12 val. 45 min. Lietuvos) laiku paskelbti oficialių šaltinių duomenys, pasaulyje užregistruota 75 538 žmonių mirtys, susijusios su COVID-19, iš jų 53 928 – Europoje.

Tikėtina, kad oficiali statistika atspindi tik dalį tikrojo pandemijos aukų skaičiaus. Daugelyje šalių testai atliekami tik pacientams, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.

Italija, kur pirmasis koronavirusu užsikrėtęs asmuo mirė vasario pabaigoje, iki šiol yra paskelbusi apie 16 523 aukas. Antra yra Ispanija, kur mirė 13 798 pacientai, kuriems buvo nustatyta COVID-19.

Jungtinėse Valstijose pandemija pareikalavo 10 993, o Prancūzijoje – 8 911 žmonių gyvybių.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje buvo užregistruota mažiausiai 1 350 759 užsikrėtimo atvejai, iš jų 708 898 – Europoje, 384 947 – JAV ir Kanadoje bei 122 348 – Azijoje.

Ispanijoje vėl padidėjo per parą mirusių COVID-19 pacientų

13:12

Ispanijoje per parą mirusių naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius, mažėjęs keturias ankstesnes dienas, antradienį šoktelėjo iki 743, o bendras epidemijos aukų skaičius padidėjo iki 13 798, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų taip pat skaičius taip pat didėjo sparčiau. Per pastarąją parą jų padaugėjo 4,1 proc. iki 140 510, nurodė ministerija.

Pirmadienį naujų užsikrėtimų buvo užregistruota 3,3 proc. daugiau nei ankstesnę dieną.

Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai sakė, kad savaitgalį mirę pacientai neretai oficialiai užregistruojami keliomis dienomis vėliau ir kad tai gali paaiškinti pastarąjį aukų pagausėjimą.

Pagal bendrą aukų skaičių Ispanija yra antroji pasaulyje labiausiai COVID-19 pandemijos paveikta valstybė po Italijos.

Ukrainoje per parą nustatyti 143 nauji COVID-19 atvejai, bendras skaičius – 1 462

13:12

Ukrainoje iki antradienio ryto nustatyti 1 462 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, pranešė šalies Visuomenės sveikatos centras.   

Centro duomenimis, nuo COVID-19 šalyje mirė 45 žmonės, 28 asmenys pasveiko. 

Per parą buvo nustatyti 143 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. 

Estijoje koronaviruso aukų skaičius padidėjo iki 21

12:49

Estijoje per pastarąją parą nuo koronaviruso mirus dar dviem žmonėms, bendras infekuotųjų skaičius antradienį pasiekė 21.

Per parą Estijoje atlikti 1 684 tyrimai dėl COVID-19, teigiamų rezultatų sulaukė 2 proc. pacientų.

Iki antradienio ryto Estijoje teko hospitalizuoti 130 žmonių; 12 iš jų yra prijungti prie plaučių ventiliavimo aparatų. Iš ligoninių iš viso išrašyti jau 69 pacientai.

Pirmadienį nuo COVID-19 mirė 92 metų vyras Rytų Viru centrinėje ligoninėje ir 84 metų moteris Saremos saloje esančioje Kuresarės ligoninėje.

Iš viso Estijoje buvo atlikti 23 546 tyrimai dėl koronaviruso; 1 149 (5 proc.) iš jų buvo teigiami.

JT Saugumo Taryba surengs pirmąjį posėdį atsako į COVID-19 pandemiją klausimu

12:21

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį, po kelias savaites trukusių nesutarimų tarp jos penkių nuolatinių valstybių narių, vaizdo konferencijos būdu surengs pirmąjį posėdį atsako į koronaviruso pandemijos klausimu, pirmadienį informavo diplomatai.

Praėjusią savaitę devynios iš 10 nenuolatinių narių, nusivylusios institucijos darbą paralyžiavusiais ginčais, įskaitant Kinijos ir JAV nesutarimus, formaliai paprašė surengti posėdį dalyvaujant JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui.

„Susitikimas patvirtintas ketvirtadieniui“, – naujienų agentūrai AFP  su anonimiškumo sąlyga sakė vienas diplomatas, pridūręs, kad posėdis vyks už uždarų durų nuo 22 val. Lietuvos laiku.

Lieka neaišku, koks bus susitikimo formatas ir koks bus jo rezultatas: ar valstybės narės pademonstruos vienybę ir norą bendradarbiauti pasaulinės krizės akivaizdoje, ar pasinaudos proga ir toliau suvedinėti sąskaitas.

Niujorke įsikūrusi Saugumo Taryba nuo kovo 12 dienos dirba nuotoliniu būdu, mieste sparčiai plintant naujajam koronavirusui.

Praėjusią savaitę JT Generalinė Asamblėja bendru sutarimu priėmė rezoliuciją, raginančią kovoti su COVID-19, pasitelkiant „tarptautinį bendradarbiavimą“ ir „daugiašališkumą“. Tai buvo pirmas nuo protrūkio pradžios šios pasaulinės organizacijos patvirtintas dokumentas.

Rusija mėgino priešintis rezoliucijai, tačiau tik keturios šalys parėmė Maskvos parengtą alternatyvaus teksto juodraštį.

Jungtinės Valstijos ilgą laiką reikalavo, kad bet kuriame dokumente ar per bet kurį susitikimą būtų nurodyta, kad virusas pirmąkart buvo aptiktas Kinijoje. Tokia nuostata provokavo Pekino įtūžį.

Diplomatai pirmadienį pareiškė, kad siūlymui rengti Tarybos posėdį nepritarė Rusija ir Kinija.

Maskva ir Pekinas sako besitikintys, kad Taryba turėtų svarstyti atsaką į pandemiją tik konfliktų apimtose valstybėse, pažymėjo diplomatai.

Pasak kelių diplomatų, Prancūzija nuo praėjusios savaitės ragino organizuoti vaizdo konferenciją su penkių nuolatinių valstybių narių vadovais, norėdama prieš bendrą 15 valstybių narių posėdį pamėginti išspręsti nesutarimus.

Be Prancūzijos, nuolatinės narės statusą turi Didžioji Britanija, Kinija, Rusija ir JAV.

Susitikti prašusius devynios šalys yra Vokietija, kuri ėmėsi šios iniciatyvos, Belgija, Dominikos Respublika, Estija, Indonezija, Nigeris, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Tunisas ir Vietnamas.

Likusi nenuolatinė narė, Pietų Afrikos Respublika, nepritarė šiam žingsniui, pabrėždama, kad Taryba atsakinga už taiką ir saugumą, o ne sveikatos apsaugos ir ekonomikos klausimus.

Minėtos devynios šalys mano, kad „tikrai neatsakinga blokuoti“ Tarybos posėdį ir „paralyžiuoti“ įstaigą nuo krizės pradžios, pareiškė vienos iš šių valstybių diplomatas.

Rusijoje COVID-19 susirgo dar per 1 tūkst. žmonių, bendras skaičius pasiekė 7 497

12:21

Rusijoje per pastarąją parą naujuoju koronavirusu užsikrėtus dar 1 154 žmonėms, bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 7 497, antradienį informavo operatyvinis štabas, atsakingas už epidemijos stabdymą šalyje.

„Per pastarąją parą Rusijoje patintinti 1 154 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai 43 regionuose“, – nurodoma štabo pranešime.

Naujų atvejų Maskvoje yra 697, o bendras jų skaičius – 5 181.

Per pastarąją parą iš ligonių išrašyti 88 žmonės, įskaitant 16 maskviečių. Iš viso šalyje oficialiai pasveiko 494 žmonės.

Be to, per para mirė 11 koronavirusu sergančių pacientų, įskaitant dvi aukas Maskvoje. Nuo protrūkio pradžios virusas Rusijoje pareikalavo 58 žmonių gyvybių.

Septyniuose Japonijos regionuose dėl koronaviruso protrūkio paskelbta nepaprastoji padėtis

12:20

Japonijos premjeras Shinzo Abe antradienį paskelbė mėnesio trukmės nepaprastąją padėtį Tokijuje ir šešiuose kituose šalies regionuose, pagausėjus užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atveju.

„Nusprendžiau, kad susidarė padėtis, galinti smarkiai paveikti žmonių gyvenimą ir ekonomiką... Skelbiu nepaprastąją padėtį“, – sakė Sh. Abe.

Ši priemonė toli gražu neprilygsta griežtoms karantino priemonėms, įvestoms daugelyje kitų šalių, bet suteikia vietos gubernatoriams įgaliojimus raginti žmones likti namuose ir užsidaryti verslo įmones.

Be Tokijo, nepaprastoji padėtis iki gegužės 6-osios įvedama Saitamos, Čibos, Kanegavos, Osakos, Hiogo ir Fukuokos prefektūrose.

Pirmadienį buvo pranešta, kad regionuose, kuriuose bus įvesta nepaprastoji padėtis, ketinama uždaryti restoranus, karaokės barus, lošimo namus ir rekreacines zonas. Vis dėlto turėtų toliau dirbti maisto parduotuvės, bankai, ligoninės ir kitos būtiniausios įstaigos.

Nepaprastosios padėties režimas buvo įvestas gavus specialios konsultacinės grupės, sudarytos iš medicinos ir sveikatos apsaugos ekspertų, rekomendaciją.

Kaip rodo vėliausi duomenys, Japonijoje iki šiol užregistruota iš viso 4 819 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, įskaitant kruizinio laivo „Diamond Princess“ keleivius ir įgulos narius. Šalyje mirė 108 koronavirusu užsikrėtę žmonės, dar 1 211 pasveiko.

Septyniuose Japonijos regionuose dėl koronaviruso protrūkio paskelbta nepaprastoji padėtis

12:15

Japonijos premjeras Shinzo Abe  antradienį paskelbė mėnesio trukmės nepaprastąją padėtį Tokijuje ir šešiuose kituose šalies regionuose, pagausėjus užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atveju.

„Nusprendžiau, kad susidarė padėtis, galinti smarkiai paveikti žmonių gyvenimą ir ekonomiką... Skelbiu nepaprastąją padėtį“, – sakė Sh.Abe.

Ši priemonė toli gražu neprilygsta griežtoms karantino priemonėms, įvestoms daugelyje kitų šalių, bet suteikia vietos gubernatoriams įgaliojimus raginti žmones likti namuose ir užsidaryti verslo įmones.

Be Tokijo, nepaprastoji padėtis iki gegužės 6-osios įvedama Saitamos, Čibos, Kanegavos, Osakos, Hiogo ir Fukuokos prefektūrose.

Pirmadienį buvo pranešta, kad regionuose, kuriuose bus įvesta nepaprastoji padėtis, ketinama uždaryti restoranus, karaokės barus, lošimo namus ir rekreacines zonas. Vis dėlto turėtų toliau dirbti maisto parduotuvės, bankai, ligoninės ir kitos būtiniausios įstaigos.

Nepaprastosios padėties režimas buvo įvestas gavus specialios konsultacinės grupės, sudarytos iš medicinos ir sveikatos apsaugos ekspertų, rekomendaciją.

Kaip rodo vėliausi duomenys, Japonijoje iki šiol užregistruota iš viso 4 819 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, įskaitant kruizinio laivo „Diamond Princess“ keleivius ir įgulos narius. Šalyje mirė 108 koronavirusu užsikrėtę žmonės, dar 1 211 pasveiko.

Niujorko katedra bus naudojama kaip lauko ligoninė

11:24

Niujorko centre stūksanti didžiulė katedra verčiama lauko ligonine, miestui kovojant su įsisiautėjusia koronaviruso epidemija, pirmadienį pranešė jos dekanas.

Manhatane esančios Šv. Jono Pranašo katedros 182 m ilgio navoje ir požeminėje kriptoje bus įrengtos devynios medicininės palapinės, kuriose bus palaikomas valdomas klimatas, dienraščiui „The New York Times“ dekanas Cliftonas Danielis.

Iš viso palapinėse tilps mažiausiai 200 pacientų.

Niujorko katedra laikoma didžiausiu gotikinio stiliaus katedra pasaulyje.

„Ankstesniais šimtmečiais katedros visuomet būdavo taip naudojamos, pavyzdžiui, siaučiant marui. Taigi, tai neperžengia buvimo katedra patirties – tiesiog mums tai yra nauja“, – aiškino C. Danielis.

„Vėliausias panašus įvykis buvo ispaniškojo gripo pandemija 1918 metais, bet tuomet pasaulis buvo kitoks – nemanau, kad tuomet katedrą naudojo tokiu būdu“, – pridūrė jis.

Katedros pareigūnai sakė, kad koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtę pacientai gali būti pradėti vežti į šventovę per savaitės laikotarpį.

Lauko ligoninėje dirbs šalimais esančios ligoninės „Mount Sinai Morningside“ darbuotojai.

Pirmadienį COVID-19 pandemijos aukų Jungtinėse Valstijose skaičius skaičius viršijo 10 000. Institucijos perspėjo amerikiečius, kad ateinančios savaitės bus itin sunkios.

Baltimorėje įsikūręs Johnso Hopkinso universitetas, skelbiantis nuolat atnaujinamą pandemijos statistiką, nurodė, kad iki pirmadienio vakaro Jungtinėse Valstijose buvo patvirtinta daugiau kaip 368 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, iš jų 10 986 žmonės mirė.

Niujorko miestas ir valstija yra tapę pagrindiniu koronaviruso epidemijos Jungtinėse Valstijose židiniu.

Šioje valstijoje nustatyta daugiau kaip 131,9 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir mirė daugiau kaip 4,7 tūkst. pacientų.

Prie Urugvajaus krantų esančiame australų kruziniame laive aštrėja COVID-19 krizė

10:38

Vienas prie Pietų Amerikos krantų esantis Australijos kruizinis laivas pirmadienį susidūrė su aštrėjančia krize, koronavirusine infekcija COVID-19 susirgus daugiau nei 80 pagyvenusių keleivių ir įgulos narių, pranešė kruizų bendrovė ir Urugvajaus pareigūnai.

Pasak urugvajiečių Visuomenės sveikatos ministerijos, lig šiol iš „Greg Mortimer“ į ligones buvo perkelti šeši keleiviai ir įgulos nariai, sergantys „gyvybei pavojinga“ liga, tačiau likę daugiau nei 200 keleivių ir įgulos narių tebėra įstrigę laive.

Ši sunki padėtis yra dar vienas išbandymas pasaulio kruizų sektoriui. Pandemijos metu daugelis laivų neįleidžiami į uostus, o dalyje teko paskelbti karantiną, nustačius užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų.

Audringi vėjai pirmadienį talžė 104 m ilgio „Greg Mortimer“, nuleidusį inkarą prie La Platos įlankos, esančios maždaug už 24 km nuo Montevidėjo uostamiesčio.

2019 metais pastatytas šiuolaikiškas kruizinis laivas išvyko australų bendrovės „Aurora Expeditions“ organizuotos kelionės į Antarktidą ir Pietų Džordžiją, kovo 15 dieną išplaukęs iš Argentinos Ušuajos uostamiesčio.

Sunkiausiai sergantys žmonės praėjusią savaitę buvo grupėmis perkeliami iš laivo į Montevidėjo uostą, padedant apsauginius kostiumus devėjusiems gydytojams. Pats laivas liko atviroje jūroje.

Viena moteris, kvėpavusi iš daktaro nešioto deguonies baliono, buvo palydėta iš urugvajiečių katerio ir paguldyta ant neštuvų; ji taip pat naudojosi apsauginėmis priemonėmis. Vėlai sekmadienį į pakrantę buvo perkeltas dar vienas žmogus, neįgaliojo vežimėlyje palydėtas iki laukusio greitosios pagalbos automobilio.

„Aurora Expeditions“ nurodė, kad 81 keleiviui ir įgulos nariui buvo diagnozuota COVID-19 infekcija, tyrimus atlikus 16 Urugvajaus infekcinių ligų specialistų komandai, atplukdytai į laivą anksti sekmadienį.

Tačiau Urugvajaus pareigūnai perspėjo, kad užsikrėtusių skaičius gali išaugti, nes tebelaukiama dar 90 tyrimų rezultatų. Maždaug 45 žmonių testų rezultatai buvo neigiami.

„Žinome, kad užsikrėtusiųjų dalis gana didelė, bet tik šešis reikėjo perkelti į Montevidėjo ligonines, nes jiems iškilo pavojus“, – vietos televizijai „Canal 10“ pareiškė urugvajiečių užsienio reikalų ministras Ernesto Talvi.

Anot jo, Urugvajus svarsto galimybę sukurti „humanitarinį koridorių“, kad būtų galima parskraidinti namo „neužsikrėtusiuosius koronavirusu ir žmones, kuriems pasireiškia lengvi simptomai arba kuriems jie apskritai nepasireiškia“.

„Deramės su Australijos vyriausybe, kad šis skrydis būtų surengtas kaip įmanoma greičiau“, – nurodė E. Talvi.

Dauguma keleivių yra Australijos, Britanijos ir Naujosios Zelandijos piliečiai.

Diagnozavimo misiją koordinavusi gydytoja Karina Rando žurnalistams pareiškė, jog teigiamų testų rezultatų sulaukę pacientai dabar gali būti stebimi nuotoliniu būdu, nes jiems buvo duoti telefono numeriai, kuriais galima kreiptis pablogėjus būklei.

„Esama daug vyresnių nei 70 metų pacientų, dalis jų serga gretutinėmis ligomis, turi širdies ir plaučių sutrikimų. Tuos pacientus rytoj gali ištikti atkrytis, nors šiandien matėme, kad jie gerai jaučiasi“, – pridūrė ji.

Rygos tarybos pirmalaikius rinkimus dėl COVID-19 protrūkio nuspręsta atidėti iki rugsėjo

10:38

Latvijos valdančioji koalicija antradienį dėl koronaviruso epidemijos nusprendė iki rugsėjo 5 dienos atidėti paskirtus Rygos tarybos pirmalaikius rinkimus, pirmadienį pranešė politikai.

Pirmalaikiai rinkimai iš pradžių turėjo vykti balandžio 25 dieną, tačiau prasidėjus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei, balsavimas buvo atidėtas iki birželio 6 dienos, neatmenant galimybės, kad jį gali tekti organizuoti rudeniop.

Kad rinkimai Rygoje įvyktų birželio 6 dieną, Vyriausiajai rinkimų komisijai tektų apie juos paskelbti kitą savaitę. Tačiau, atsižvelgus į vyriausybės ketinimus pratęsti ekstremaliąją padėtį, buvo nuspręsta atidėti ir miesto tarybos rinkimus.

Apie tokią galimybę anksčiau užsiminė ir Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.

Vida Press nuotr./Latvijos sostinė – Ryga
Vida Press nuotr./Latvijos sostinė – Ryga

„Atsižvelgiant COVID-19 krizės sukeltą netikrumą, rinkimus tikriausiai atidėsime iki rugsėjo pradžios“, – sakė vyriausybės vadovas.

Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Juris Pūce tuomet leido suprasti, kad planuojama nukelti balsavimą į rugsėjo 5 dieną.

Šių metų pradžioje Saeima nubalsavo už Rygos tarybos paleidimą dėl esą neveiksmingo jos darbo.

Siekiant apriboti koronaviruso plitimą, Latvijoje laikotarpiui nuo kovo 13 dienos iki balandžio 14-osios buvo įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta virtinė judėjimo laisvę ribojančių priemonių.

ES ministrai ketina pritarti COVID-19 krizės paveiktos ekonomikos gelbėjimo planui

09:36

Europos Sąjungos šalys artėja prie susitarimo dėl ekonomikos gelbėjimo plano, turinčio padėti labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms bloko narėms, pirmadienį sakė šaltiniai.

Vis dėlto šis susitarimas veikiausiai nebus toks ambicingas, kokio reikalavo Italija ir Ispanija.

Antradienį 27 ES šalių finansų ministrai surengs pasitarimą vaizdo konferencijos formatu. Tikimasi, kad per jį bus priimtas sprendimas panaudoti 410 mlrd. eurų disponuojantį euro zonos finansinės pagalbos fondą.

Tačiau išliekant aštriems nesutarimams tarp turtingesnių šiaurinių šalių ir smarkiai įsiskolinusių pietinių valstybių, ministrai tikriausiai nesvarstys siūlymo išleisti vadinamąsias „koronaobligacijas“ – bendro ES narių skolinimosi priemonę, turinčią padėti kovoti su krize.

Grupė šalių, įskaitant Europos sunkiasvores Italiją, Prancūziją ir Ispaniją, ragino Vokietiją, Austriją ir Nyderlandus susitarti dėl priemonių, kurios leistų visoms Bendrijos narėms skolintis rinkose vienodomis sąlygomis, siekiant sušvelninti viruso protrūkio smūgį ekonomikai.

Tačiau šiaurinių narių konservatyvieji politikai baiminasi, kad tokiu būdu joms bus primesta esą pernelyg išlaidžių pietinių šalių skolų našta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos sąjunga
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos sąjunga

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pakartojo savo vyriausybės poziciją, kad reikia aktyvuoti per finansų krizę sukurtą Europos stabilumo mechanizmą (ESM), skirtą padėti sunkumų patiriančioms euro zonos šalims, bet pabrėžtinai neužsiminė apie bendro skolinimosi priemonę.

Ji taip pat gyrė Europos Centrinio Banko (ECB) parengtą 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo planą, turintį padėti išvengti ekonomikos katastrofos.

Tačiau Prancūzija teigia, kad koronavirusinės infekcijos COVID-19 sukelta krizė Europoje reikalauja naujo mąstymo, ir nori, kad Bendrijos šalys padėtų viena kitai beprecedenčiu mastu.

Atsigavimas „vienoda sparta“

„Europai nieko nebūtų blogiau nei [scenarijus], kai dalis valstybių, kadangi jos yra turtingesnės, greitai startuotų, o kitos, nes jos negali sau to leisti, startuotų lėtai“, – transliuotojui „France 2“ sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as.

„Mums visiems reikia atsigauti vienoda sparta, kad užtikrintume euro zonos ir mūsų bendros valiutos sanglaudą, solidarumą ir vienybę“, – pridūrė jis.

Šaltiniai sakė, kad Vokietijos ir jos sąjungininkų pozicija tikriausiai nusvers per antradienį vyksiančią vaizdo konferenciją, nors ministrai taip pat veikiausiai susitars tęsti diskusijas tokiomis temomis kaip koronaobligacijos.

B.Le Maire'as pagrasino atsisakyti pritarti bet kokiam susitarimui, jeigu taip nenutiktų.

Duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ B.Le Maire'as pridūrė, kad „nėra prasmės susisiekti kas 14 dienų ar kas mėnesį, kad spręstume dėl naujų priemonių spaudžiami laiko. Nuo pat pradžių turime visas naudotinas priemones.“

„Visos įmanomos priemonės“

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ECB vadovė Christine Lagarde ir Eurogrupės pirmininkas Mario Centeno, pirmininkaujantis euro zonos finansų ministrų deryboms, dalyvavo pirmadienį surengtoje parengiamojoje videokonferencijoje.

„Raginame visus Eurogrupės narius išradingai ir konstruktyviai įvertinti visas įmanomas priemones“, – per tviterį parašė Ch.Michelis.

Savo pareiškime jis nurodė: „Yra daug vietos solidarumui, naudojantis esamomis priemonėmis ir institucijomis. Turime visokeriopai išnaudoti šias priemones ir išlikti atviri daryti daugiau. Kuriamas tvirtas paketas.“

Europos stabilumo mechanizmas buvo įkurtas 2012 metais, per euro zonos skolų krizę, siekiant padėti valstybėms, nebeturinčioms galimybės skolintis rinkose.

Vis dėlto šia priemone norinčioms pasinaudoti šalims paprastai keliamos įvairios sąlygos, pavyzdžiui, imtis reformų valstybės finansinei padėčiai pagerinti ir laikytis ES sutarties dėl stabilumo. Šios griežtos sąlygos Italijai ir Ispanijai atrodo nepriimtinos.

Kad ir ką nutartų ministrai, jų susitarimą svarstys ES lyderiai, kaip planuojama, surengsiantys pasitarimą vėliau šį mėnesį.

Taip pat diskutuojama įtraukti Europos investicijų banką (EIB), kad jis pasiūlytų pagalbą į keblią padėtį patekusioms vidutinėms ir smulkiosioms įmonėms. Be to, Europos Komisija galėtų suteikti garantijų fondą kai kurių šalių nedarbo draudimo planams.

Karantiną pažeidęs Naujosios Zelandijos sveikatos ministras pažemintas pareigose

09:34

Naujosios Zelandijos sveikatos apsaugos ministras Davidas Clarkas antradienį buvo pažemintas tarnyboje, kai apsilankė paplūdimyje, pažeisdamas visuotinį karantiną, įvestą reaguojant į COVID-19 pandemiją.

„Vakar vakare sveikatos apsaugos ministras pranešė man apie savo kelionę į paplūdimį karantino metu, ir pasiūlė atsistatydinti“, – pareiškė ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.

„Įprastomis sąlygomis atleisčiau sveikatos apsaugos ministrą. Tai, ką jis padarė buvo neteisinga, tam nėra jokio pasiteisinimo. Tačiau dabar mano prioritetas yra kolektyvinė kova su COVID-19. Negalime leisti, kad būtų daromi masiniai pažeidimai sveikatos apsaugos sektoriuje ar mūsų atsakomųjų priemonių atžvilgiu. Dėl šios priežasties – ir tik dėl šios priežasties – dr. Clarkas išsaugos savo pareigas“, – pabrėžė ji.

Užuot praradęs pareigas, jis neteks finansų ministro padėjėjo vaidmens ir eis žemesnes pareigas kabinete, paaiškino vyriausybės vadovė.

D.Clarkas savo ruožtu patvirtino, jog pirmąjį apriboto judėjimo režimo savaitgalį nuvežė savo šeimą į paplūdimį pasivaikščioti.

„Ši kelionė buvo karantino principų – likti namuose ir toli nekeliauti, norint pasiekti poilsio vietas – akivaizdus pažeidimas“, – pažymėjo valdininkas.

„Tuo metu, kai prašėme Naujosios Zelandijos gyventojų aukotis istoriniu mastu, apvyliau komandą. Buvau kvailys ir suprantu, kodėl žmonės supyks dėl mano veiksmų“, – pridūrė D.Clarkas.

Naujausiais duomenimis, šalyje užfiksuota 1 160 susirgimo COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė.

Trumpas paskelbė sudaręs sandorį su milžine 3M dėl milijonų veido kaukių

09:28

Po ginčo dėl produkcijos siuntimo į užsienį, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė apie susitarimą su JAV gamybos milžine 3M dėl milijonų veido kaukių gamybos.

„Pasiekėme labai draugišką susitarimą su 3M dėl papildomo 55,5 mln. aukštos kokybės veido kaukių pristatymo kiekvieną mėnesį“, – pranešė prezidentas.

„Per ateinančius porą mėnesių gausime 166,5 mln. kaukių mūsų sveikatos priežiūros srities specialistams, taigi 3M saga baigsis labai laimingai“, – pridūrė D.Trumpas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir jo karantino šukuosena
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir jo karantino šukuosena

D.Trumpas praėjusią savaitę užsipuolė gamintoją dėl to, kad ši neparsiuntė visos produkcijos į JAV, ir bendrovės atžvilgiu pritaikė po Korėjos karo priimtą Gynybos gamybos įstatymą.

Kai kurie kritikai apkaltino bendrovę 3M nepatriotišku elgesiu, kadangi gamintoja toliau pardavinėjo respiratorius N95 kitoms šalims.

„Mes siekiame tų pačių tikslų – tiekti labai reikalingus respiratorius amerikiečiams visoje mūsų šalyje“, – pareiškė 3M pirmininkas Mike'as Romanas.

„Atsižvelgdami į tai, kad respiratorių paklausa viršija pasiūlą, dirbame visą parą, kad dar labiau padidintume savo galimybes“, – pridūrė bendrovės atstovas.

Perpildytos JAV sveikatos priežiūros įstaigos įspėjo, kad apsaugos priemonių atsargos yra kritiškai mažos, o dalis jų gali baigtis per kelias dienas.

Tuo metu Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau  išreiškė prieštaravimą D.Trumpo spaudimui bendrovei 3M, sakydamas, kad būtų klaida sumažinti krizės metu tarpvalstybinę medicinos prekių prekybą.

Bendrovė pažymėjo ketinanti ir toliau pardavinės veido kaukes Kanadoje ir Lotynų Amerikoje.

Europos Komisija žada padėti nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems ūkininkams

09:07

Europos Komisija stebi, kad koronaviruso krizės metu europiečiai ir toliau būtų aprūpinami kokybišku maistu už priimtiną kainą, todėl yra pasiryžusi padėti dėl jos nukentėjusiems Europos žemės ūkio produkcijos gamintojams, pareiškė EK pirmininkė.

„Mes paremsime savo ūkininkus šiuo sunkiu metu ir imsimės kitų priemonių jiems padėti, atsižvelgiant į situacijos raidą“, – sakė Ursula von der Leyen.

Jos žodžiais, be sezoninių darbuotojų ir savanorių pagalbos derliaus nuėmimo metu, žemės ūkio gamintojams būtina platesnė parama.

„Todėl imamės kelių naujų priemonių. Suteikėme jiems daugiau laiko prašymams dėl išmokų pateikti. Ir greitai padidinsime šių išmokų avansus“, – pažadėjo EK vadovė.

Ji taip pat pranešė, kad kai kurios ES administracinės procedūros žemės ūkio produktų gamintojams ir ES šalių nacionalinėms administracijoms bus supaprastintos, nes šiandien „yra svarbesnių reikalų už popierių pildymą“.

„Ir mes palengvinsime pagalbos teikimą žemės ūkio teritorijų medicinos centrams per Europos kaimo plėtros fondus“, – pridūrė U.von der Leyen.

ES aukščiausi pareigūnai linki JK premjerui B.Johnsonui greičiau pasveikti

08:54

Europos Sąjungos aukščiausi pareigūnai pirmadienį palinkėjo Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovui Borisui Johnsonui „visiškai pasveikti“, kai britų premjeras dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių.   

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtose žinutėse rašė, jog mintimis yra su B.Johnsonu.     

„Šįvakar mintimis esu su ministru pirmininku Borisu Johnsonu ir jo šeima. Linkiu jam greitai ir visiškai pasveikti“, – rašė U von der Leyen. 

Panašias žinutes paskelbė ir kiti  ES lyderiai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas BBC laidoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas BBC laidoje

„Linkiu Borisui Johnsonui viso, kas geriausia, ir greitai pasveikti. Mintimis esu su jumis ir jūsų šeima“, – rašė M.Barnier, kovo 19 dieną pranešęs, kad jam taip pat diagnozuota koronavirusinė infekcija.  

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis tviteryje parašė: „Borisai, linkiu jums viso geriausio ir greitai pasveikti! Linkėjimai. Josephas.“    

Panašų palinkėjimą nusiuntė ir Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli.

Žinučių su šiltais palinkėjimais greičiau pasveikti lavina rodo, kad buvo atidėti į šalį politiniai kivirčai, temdę B.Johnsono ir ES pareigūnų santykius „Brexito“ derybų metu.    

JK sausio pabaigoje paliko Bendriją. Tačiau šalių laukia sunkios derybos, per kurias iki metu galo turi būti susitarta dėl tolesnių ryšių. 

B.Johnsonas ne kartą yra pareiškęs, kad derybos turi būti užbaigtos iki metų galo, kaip numato jo vyriausybės priimtas teisės aktas, nors šalių pasirašyta „Brexito“ sutartis leidžia pratęsti pereinamąjį laikotarpį terminui iki dvejų metų.  

B. Johnsoną su Briuseliu sieja senas ryšys. Praėjusio amžiaus 9-ame ir 10-ame dešimtmečiais jis šiame mieste dirbo korespondentu, rašiusiu Europos ekonominės bendrijos temomis. 

Būsimas JK premjeras savo straipsniuose neretai remdavosi abejotinais, o kartais netgi išgalvotais „faktais“, orientuotais į euroskeptiškų pažiūrų skaitytojus Britanijoje. 

Visgi pokštais, absurdiškais anekdotais ir nusikalbėjimais garsėjęs B.Johnsonas niekada neslėpė turįs didelių politinių ambicijų. 

Viskonsino teismas užblokavo gubernatoriaus sprendimą dėl COVID-19 atidėti rinkimus

08:53

Viskonsino Aukščiausiasis Teismas pirmadienį užblokavo šios centrinės JAV valstijos gubernatoriaus bandymą dėl koronaviruso epidemijos paskutinę minutę atidėti antradienį turinčius įvykti prezidento pirminius rinkimus, pabrėždamas, kad balsavimą būtina surengti.

Teisėjai keturiais balsais prieš du panaikino Demokratų partijai priklausančio gubernatoriaus Tony Everso vykdomąjį įsaką, kurio šis siekė atidėti rinkimus iki birželio mėnesio dėl viruso keliamo pavojaus procesą organizuojantiems darbuotojams ir patiems rinkėjams.

T.Everso sprendimą vietos Aukščiausiajam Teismui apskundė Respublikonų kontroliuojamas valstijos Įstatymų leidžiamasis susirinkimas.

Keturi konservatyvūs teisėjai balsavo už gubernatoriaus įsako panaikinimą, o du jų kolegos liberalai balsavo už sprendimo patvirtinimą.

Gubernatoriaus biuras iš karto nesureagavo į verdiktą, tačiau Demokratų partijos Viskonsino skyriaus pirmininkas Benas Wikleris pasmerkė nutarimą.

B.Wikleris pareiškė, kad jo partija nemobilizuos savo rinkėjų, ir paragino respublikonus padaryti tą patį.

Danija pradės švelninti dėl koronaviruso protrūkio įvestus suvaržymus

08:05

Danija pradės palaipsniui švelninti suvaržymus, įvestus kovojant su naujojo koronaviruso protrūkio – šalyje nuo balandžio 15-osios bus atidarytos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir pradinės mokyklos.

Premjerė Mette Frederiksen, remdamasi sveikatos apsaugos tarnybų išvadomis, sakė, kad „yra tinkama ir pateisinama pamažu pradėti atsidaryti. Tačiau su sąlyga, kad kiekvienas laikysis atstumo ir plausis rankas.“

Mokyklos bus iš naujo atidaromos palaipsniui: vaikų darželiai ir pradinės mokyklos atsidarys nuo balandžio 15-osios, o vidurinės mokyklos ir gimnazijos – nuo gegužės 10-osios, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė vyriausybės vadovė.

Barai, restoranai, naktiniai klubai, prekybos centrai, kirpyklos ir masažo salonai liks uždaryti; taip pat tebebus draudžiami daugiau kaip 10 žmonių susirinkimai.

„Kasdienis gyvenimas kol kas nebus kaip anksčiau. Gyvensime su daugeliu suvaržymų dar daug mėnesių“, – perspėjo M.Frederiksen.

Šalies sienos liks uždarytos, o kelionės į užsienį – nerekomenduojamos. Dideli susirinkimai bus draudžiami iki rugpjūčio.

M.Frederiksen ragino danus laikytis sveikatos apsaugos taisyklių ir socialinio atstumo.

„Mažytė mūsų individualaus elgesio klaida gali padaryti didelį poveikį mūsų visuomenės gerovei“,  – aiškino ji.

Danija savo sienas užsieniečiams uždarė kovo 14-ąją – tą pačią dieną, kai šalyje buvo užfiksuota pirmoji su koronaviruso infekcija COVID-19 susijusi mirtis. Keliomis dienomis vėliau buvo uždaryti barai, restoranai ir dauguma parduotuvių.

Šioje Šiaurės šalyje nustatyti iš viso 4 875 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. 187 pacientai mirė.

Danija tapo antrąja šalimi Europoje po Austrijos, paskelbusios planus švelninti dėl COVID-19 protrūkio įvestus suvaržymus.

Kinijoje – pirmoji para be naujų pacientų mirčių nuo koronaviruso epidemijos pradžios

06:31

Kinijos nacionalinė sveikatos apsaugos komisija antradienį pranešė, kad per pastarąją parą nemirė nė vienas naujuoju koronavirusu užsikrėtęs pacientas – pirmąkart nuo sausio, kai šalis pradėjo skelbti epidemijos mirtingumo duomenis.

Naujų užsikrėtimo atvejų žemyninėje Kinijoje mažėjo nuo kovo, bet šalis susidūrė su antrąja įvežtinių užsikrėtimų banga. Sveikatos pareigūnai pranešė apie beveik tūkstantį atvejų, kai koronavirusinė infekcija COVID-19 buvo nustatyta iš užsienio atvykusiems žmonėms.

Antradienį Kinijos sveikatos apsaugos tarnybos pranešė apie 32 naujus COVID-19 atvejus. Visi jie yra įvežtiniai.

Be to, aptikta 30 naujų besimptomio užsikrėtimo atvejų, nurodė sveikatos apsaugos pareigūnai, tad bendras nacionalinis naujai nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius yra 1033. Apie ketvirtadalis visų besimptomių susirgimo atvejų taip pat buvo nustatyti atvykėliams iš užsienio.

Praeitą savaitę Kinija pirmąkart pradėjo skelbti duomenis apie aptinkamus besimptomius atvejus, padidėjus visuomenės susirūpinimo dėl „tyliųjų“ viruso nešiotojų, galinčių platinti šią ligą.

Tai pat didėjo susirūpinimas dėl galimo pakartotinio COVID-19 suintensyvėjimo pandemijos pirminiame židinyje – Hubėjaus provincijos Uhano mieste, kur naujasis koronavirusas pirmąkart buvo aptiktas praeitų metų pabaigoje.

Kai šiame Kinijos vidurio mieste buvo patvirtinta nemažai besimptomio užsikrėtimo atvejų, vietos tarnybos pirmadienį atšaukė „vietų, kur epidemija nepasireiškia“, statusą 45 gyvenamuosiuose kompleksuose.

Iki šiol Kinijoje COVID-19 patvirtinta 81 740 žmonių, o 3331 iš jų mirė. Daugiausiai gyvybių koronavirusas nusinešė Uhane ir Hubėjaus provincijoje.

Tuo metu bendras pandemijos aukų skaičius pasaulyje viršijo 70 tūkst., koronavirusui šiuo metu labiausiai siaučiant keliose Europos šalyse ir JAV.

Paskutinis atnaujinimas: 2020-04-07 06:31

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Video

22:58
25:27
15:09

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min