Kyjivas: Lenkija rengia seriją eskalacinių veiksmų prieš Ukrainą

Jis prognozuoja, kad būtent iki šios datos Lenkija gali imtis „keleto eskalacinių veiksmų“.

„Jis (įtampos pikas – red.past.) tikrai dar priešakyje. Čia nėra didelė paslaptis... Liepos 11 d. bus Volynės tragedijos metinės. Remiantis mano turima informacija, jie rengia visą seriją, mano nuomone, neapgalvotų eskalacinių veiksmų. Todėl, akivaizdu, visa tai dabar tęsis“, – kalbėjo K.Budanovas.

Kyryla Budanovas / SERGEI SUPINSKY / AFP

Nepriims ultimatumų

Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad Ukraina nepriims jokių ultimatumų, įskaitant ir iš partnerių.

„Ukraina nepriims ultimatumų iš niekieno šiame pasaulyje. Paskutinė, kuri bandė mums pateikti ultimatumą, buvo Rusijos Federacija. Be pykčio Lenkijai – ji šiek tiek galingesnė už Lenkiją... Tai kodėl kas nors mano, kad mes priimsime ką nors kitą iš kitos pusės? Su mumis nereikia kalbėti ultimatumais“, – pabrėžė jis.

Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad nedraugiškų veiksmų atveju Ukrainos pusė būtinai sureaguos, „niekas nesėdės rankas sudėjęs“.

K.Budanovas pridūrė, kad eskalacijos kulminacija visada turi dvi plėtros kryptis – arba neišvengiama katastrofa, arba tolesnis įtampos sumažėjimas. Tuo pačiu metu jis išreiškė viltį, kad situacijoje su Lenkija galiausiai įvyks deeskalacija.

Pirmadienį konfliktą pakurstė Lenkijos gynybos ministro Wladyslawo Kosiniako-Kamyszo išslaptinta Gynybos ministerijos žvalgybinė informacija apie nuo plataus masto invazijos pradžios Varšuvos Kyjivui suteiktos pagalbos kiekį.

Scanpix/Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai „MiG-29“

Lenkija nuo 2022 metų, kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos.

„Verta tuo pasigirti ir parodyti, kokia pagalba teikiama Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras W.Kosiniakas-Kamyszas.

Ministras pažymėjo, kad nors visiškas tokių dokumentų išslaptinimas „šiek tiek užtruks“. Anksčiau Lenkija buvo priėmusi sprendimą šią informaciją laikyti paslaptimi saugumo sumetimais.

Šis Varšuvos sprendimas priimtas po to, kai tarp dviejų kaimyninių valstybių sąjungininkių kilo diplomatinis konfliktas dėl Antrojo pasaulinio karo laikų žudynių, o tai pakurstė antiukrainietiškų nuotaikų stiprėjimą ir dešiniųjų bei kraštutinių dešiniųjų opozicinių partijų kritiką premjero Donaldo Tusko centristinei vyriausybei.

D.Tuskas ir jo valdančioji koalicija kaltinami tuo, kad be visuomenės žinios perdavė Ukrainai JAV pagamintų sistemų „Patriot“ raketų, kurias Lenkija iš pradžių įsigijo savo pačios oro gynybai.