Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 15d. 22:57

Lenkų valdantiesiems kelią į perrinkimą nuties dosnios išmokos ir opozicijos klaidos

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis 15min tema
„Scanpix“/AP nuotr. / PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis

Prieš spalio 13-osios rinkimus į Lenkijos parlamentą apklausose pirmauja valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“, triumfavusi ir gegužę vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose. Būsima pergalė – ne tik dosnios socialinės politikos, bet ir opozicijos klaidų rezultatas.

Pirmadienį paskelbtos laikraščio „Rzeczpospolita“ apklausos duomenimis, valdančiajai konservatyviai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) prognozuojama 41,2 proc. balsų.

Liberalių centristų blokui „Pilietinė koalicija“, kurį sudaro pagrindinė opozicinė partija „Pilietinė platforma“ ir dvi mažos liberalų grupės, numatoma 27 proc. balsų.

8 proc. balsų slenkstį turėtų įveikti kairiųjų koalicija, kurią sudaro „Demokratų kairiųjų aljansas“ (SLD) ir partijos „Pavasaris“ („Wiosna“) bei „Kartu“ („Razem“). Šiam kairiųjų blokui prognozuojama 11,6 proc. balsų.

„Scanpix“/AP nuotr./Rinkimai Lenkijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Rinkimai Lenkijoje

Dešiniosios valstiečių „Lenkijos liaudies partijos“ (PSL) ir populistinio judėjimo „Kukiz'15“ aljansas greičiausiai liks už borto – blokui numatoma 6,5 proc. balsų.

Praeitą savaitę prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad rinkimai bus rengiami anksčiausią įmanomą datą.

„Neslėpsiu – norėčiau, kad ši kampanija būtų kiek įmanoma trumpesnė. Manau, kad Lenkijos žmonės, rinkėjai ir apskritai visi tikisi kiek įmanoma ramesnio laikotarpio“, – prezidentas sakė televizijai „Polsat“.

Prieš rinkimus skilusi koalicija

Gegužę vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose PiS gavo 45 proc. balsų – šis rezultatas pranoko optimistiškiausias prognozes. Už opozicinį bloką „Europos koalicija“, kurį sudarė „Pilietinė platforma“, PSL, SLB ir kelios mažos centro kairės bei kairiosios partijos, balsus atidavė 38 proc. rinkėjų.

Prieš parlamento rinkimus „Europos koalicija“ paskelbė skylanti. „The Financial Times“ rašo, kad toks sprendimas buvo priimtas po to, kai konservatyvi valstiečių partija PSL atmetė galimybę sudaryti koaliciją su kairiųjų partijomis, ypač naujai įkurtu „Pavasariu“ („Wiosna“). Jos įkūrėjas – pirmasis atvirai homoseksualus lenkų politikas Robertas Biedronas.

„Scanpix“/AP nuotr./Robertas Biedronas
„Scanpix“/AP nuotr./Robertas Biedronas

Pasak PSL, tokia koalicija prieštarautų partijos principams ir manifestui.

Politologas Marijušas Antonovičius 15min teigė, kad „Europos koalicijos“ skilimas valdančiajai PiS nėra naudingas.

„Tam tikra prasme skilimas padės labiau išsikristalizuoti: bus kairiųjų, liberalų ir valstiečių su „Kukiz'15“ nacionalistais/populistais blokai. Todėl kritika PiS atžvilgiu bus įvairesnė, jos bus daugiau. PiS būtų lengviau manevruoti prieš vieną varžovą nei prieš tris“, – teigė M.Antonovičius.

M.Antonovičius: „Todėl kritika PiS atžvilgiu bus įvairesnė, jos bus daugiau. PiS būtų lengviau manevruoti prieš vieną varžovą nei prieš tris.“

Anot politologo, susibūrimas į „Europos koaliciją“ nepadėjo nugalėti EP rinkimuose, nes tuomet vystėsi „dinamika vienas prieš vieną“.

„Ir toje dinamikoje valdančioji partija mokėjo labai gerai veikti, ją išnaudoti. Be to, buvo primesti pasaulėžiūros klausimai, susiję su LGBT, bažnyčia ir pan.“, – sakė M.Antonovičius.

15min jau rašė apie valdančiosios partijos vykdomą kampaniją prieš LGBT bendruomenę Lenkijoje.

Prieš rinkimus – skandalas

Rugpjūčio pradžioje žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Marekas Kuchcinskis paskelbė atsistatydinantis. Jį iš posto išvertė skandalas –opozicija ir žiniasklaida politiką apkaltino vyriausybės lėktuvais naudojusis asmeninėms kelionėms. M.Kuchcinskis neigė nusižengęs įstatymui, tačiau sakė atsistatydinantis, nes nori „išpildyti visuomenės lūkesčius“.

Kancelaria Sejmu/Marta Marchlewska nuotr./Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcińskis
Kancelaria Sejmu/Marta Marchlewska nuotr./Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcińskis

Vis dėlto nuomonės apklausos, atliktos prieš ir po skandalo, rodo, kad M.Kuchcinskio piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi PiS populiarumo nepaveikė.

Pasak M.Antonovičiaus, PiS reitingams šis skandalas įtakos nepadarė todėl, kad su dosnia socialine politika „PiS Lenkijos vidaus politikoje padarė milžinišką revoliuciją“.

Valdantieji įgyvendino programą „500+“, pagal kurią šeimos už kiekvieną vaiką, pradedant nuo antrojo, gauna po 500 zlotų (apie 115 eurų) per mėnesį, nuo šių metų pensininkams mokama „tryliktoji pensija“, siekianti 257 eurus. Liepos gale buvo patvirtintas įstatymo projektas, pagal kurį jaunesniems nei 26 metų amžiaus šalies piliečiams nebus taikomas pajamų mokestis.

M.Antonovičius: „Nepaisant visų šių skandalų, valdantieji gali sakyti, kad laikosi savo įsipareigojimų. Reikia pridurti, kad opozicinės partijos programine prasme nelabai ką turi pasiūlyti.“

„Nepaisant visų šių skandalų, valdantieji gali sakyti, kad laikosi savo įsipareigojimų. Reikia pridurti, kad opozicinės partijos programine prasme nelabai ką turi pasiūlyti.

Iki rinkimų likus mažiau nei dviem mėnesiams, iš jų pusės pradeda kristalizuotis viena ar kita įdomesnė idėja. Tačiau jau per vėlu jas plačiau iškomunikuoti“, – 15min sakė M.Antonovičius.

Netrūko opozicijos klaidų

Politologo M.Antonovičiaus teigimu, opozicija per pastaruosius ketverius metus padarė klaidų.

„Visų pirma, buvo labai daug stumdomasi opozicijos viduje dėl lyderystės. Schetyna, liberalai bandė suvalgyti mažesnes opozicines partijas. Be to, buvo susitelkta į žinutę, kad esame tiesiog kontr-PiS, jų priešingybė. Jei buvo kalbama apie programą, buvo sakoma, kad (mus išrinkus) bus taip, kaip buvo mums valdant“, – tikino M.Antonovičius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grzegorzas Schetyna
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grzegorzas Schetyna

Pasak politologo, opozicija, ypač liberalai, „nesugeba pripažinti, kad jų valdymo laikais Lenkijoje irgi buvo daug problemų – net su teismų sistema“. M.Antonovičius atkreipė dėmesį, kad buvęs „Pilietinės platformos“ lyderis ir premjeras Donaldas Tuskas tarnybiniu lėktuvu taip pat skraidė į savo miestą Gdanską.

M.Antonovičius teigė, kad opozicijai žadant, jog „viskas bus taip, kaip anksčiau“, to nenori lenkų rinkėjai.

M.Antonovičius: „Anksčiau, ypač „Pilietinėje platformoje“, buvo remiamasi senaisiais nariais, kurie jau seniai rinkėjų akyse yra save diskreditavę.“

„Jei jie nori laimėti, turi pristatyti kažką naujo. Tik dabar opozicijoje atsiranda vienas kitas naujesnis veidas. Anksčiau, ypač „Pilietinėje platformoje“, buvo remiamasi senaisiais nariais, kurie jau seniai rinkėjų akyse yra save diskreditavę“, – 15min sakė politologas.

Komunizmo klausimas vis dar svarbus?

Žurnalistas Pawelas Rybacki harvardpolitics.com rašo, kad opozicijos požiūris į komunizmą yra dar vienas, nors mažiau aptariamas, klausimas, veikiantis PiS naudai.

„Trys demokratijos dešimtmečiai atvėsino antikomunistinę karštinę. Tačiau lenkai verčiau matys praėjusios eros nusikaltimus, nei tai, kaip lengvi ir saugūs darbai atiduodami buvusiems aparatčikams.

Paradoksalu, kad „Pilietinė platforma“, didžiausia opozicinė jėga ir partija, įkurta buvusių antikomunistinių veikėjų, lengvai suformavo koaliciją su pokomunistiniu „Demokratų kairiųjų aljansu“, taip garantuodama didelį jų atstovavimą Europos Parlamente. Keturi iš penkių jų narių, kurie ištikimai tarnavo sovietų totalitarinėms struktūroms, dabar užims vietas EP“, – rašo P.Rybacki.

Europos Parlamento multimedijos centro nuotr./Europos Parlamentas
Europos Parlamento multimedijos centro nuotr./Europos Parlamentas

Pasak M.Antonovičiaus, sunku pasakyti, ar „Pilietinės platformos“ populiarumui pakenkė koalicija su „Demokratų kairiųjų aljansu“.

„Sakyčiau, kad galbūt buvo problema pačios opozicijos viduje, kad labai daug „Pilietinės platformos“ narių buvo truputį nepatenkinti susijungimu su kairiaisiais ir senųjų komunistų stūmimu“, – sakė politologas.

M.Antonovičiaus teigimu, sunku pasakyti, ar toks aljansas tikrai kainavo balsus opozicijai – juk buvę komunistai buvo išrinkti į Europos Parlamentą.

„Opozicijai buvo gana sunku funkcionuoti: tai buvo vienas didelis blokas, kuriam reikėjo nuolat tarpusavyje derintis, derėtis dėl pozicijų, postų. Tai iš dalies kėlė „Pilietinės platformos“ narių priešiškumą. Turint omeny tai, kad dalis „Pilietinės platformos“ narių priklausė antisovietiniam pasipriešinimui“, – 15min sakė politologas.

Kas laukia po rinkimų?

Birželio pabaigoje ES Teisingumo Teismas paskelbė, kad Lenkijos vyriausybė pažeidė ES teisės reikalavimus, kai sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir kitų teisėjų pensinį amžių.

Toks sprendimas padidino tikimybę, kad Briuselis gali inicijuoti „branduolinę“ procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl sisteminių grėsmių teisinės valstybės principui. Teoriškai Lenkija galėtų netekti teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Bauginami Lenkijos teisėjai papasakojo apie represijas: tapome valstybės priešais

Liepos viduryje EK padidino spaudimą: suteikė Lenkijos vyriausybei du mėnesius prieštaringai teismų reformai atšaukti, teigdama, kad ši iniciatyva kelia grėsmę šalies teisėjų nepriklausomumui.

Tarptautinės kritikos PiS yra sulaukusi ir dėl bandymų varžyti žiniasklaidos laisvę.

M.Antonovičiaus teigimu, sunku prognozuoti, kaip klostysis Varšuvos ir Briuselio santykiai su parlamento rinkimų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Vis dėlto politologas atkreipia dėmesį, kad Ursula von der Leyen Europos Komisijos pirmininke buvo išrinkta trapia persvara. Esą prie jos pergalės prisidėjo paskutinę akimirką už U.von der Leyen balsavę PiS atstovai Europos Parlamente.

TAIP PAT SKAITYKITE: Išrinkta EK pirmininkė U.von der Leyen – kas ji?

„Manau, kad PiS gavo tam tikrą svertą prieš EK pirmininkę. Jie mano, kad von der Leyen yra skolinga, ir turės tą skolą partijai grąžinti – šiek tiek apraminti procesus Briuselyje“, – teigė M.Antonovičius.

Jo teigimu, prieš rinkimus santykius paaštrinti gali Lenkiją dėl teisės viršenybės principo nesilaikymo kritikuojantis, kadenciją baigiantis EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas. M.Antonovičius neatmetė galimybės, kad gali kilti problemų ir tvirtinant Lenkijos kandidatą į eurokomisaro postą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fransas Timmermansas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fransas Timmermansas

Pasak politologo, tokios konfrontacijos galėtų padėti opozicijai, tvirtinančiai, kad Lenkija Europoje darosi vis labiau izoliuota, mobilizuoti rinkėjus.

„Tačiau manau, kad po rinkimų bus einama kompromiso paieškų link. Tokį norą turi ir EK vadovybė, ir PiS. Galima sakyti, kad ji iš dešiniosios (partijos) tampa vis labiau centro dešinės partija, vis labiau technokratiškėja“, – sakė M.Antonovičius.

Jo teigimu, Lenkijai itin svarbios derybos dėl ES lėšų ir biudžetų, todėl PiS yra suinteresuota „šiek tiek apsiraminti“ ir pagerinti įvaizdį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:56
01:25
06:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min