Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 3d. 12:57 , Atnaujinta: 2019 liepos 16d. 20:49

Išrinkta EK pirmininkė U.von der Leyen – kas ji?

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen atvyko į Lietuvą 15min tema
Alfredo Pliadžio nuotr. / Ursula von der Leyen kaip Vokietijos gynybos ministrė ne kartą lankėsi Lietuvoje.

Europos Parlamento Europos Komisijos vadove išrinkta U. von der Leyen Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Palankiai vertinama Lietuvoje, ji tėvynėje sulaukia kritikos dėl prastos kariuomenės būklės. Pasak politologės Margaritos Šešelgytės, nors U.von der Leyen gerai supranta Rytų Europos regiono problemas, tapusi EK vadove ji turės atstovauti visų Bendrijos narių interesams.

Antradienį Europos Parlamento nariai per slaptą balsavimą pritarė Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen kandidatūrai užimti Europos Komisijos pirmininkės pareigas. Už ją balsavo 383 europarlamentarai, prieš buvo 327, 22 susilaikė, vienas biuletinis pripažintas negaliojančiu.

60-metė U. von der Leyen lapkričio 1-ąją perims EK vadovo postą iš Jeano-Claude'o Junckerio.

U.von der Leyen – kas ji?

60-metė Vokietijos gynybės ministrė, valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narė ir artima kanclerės Angelos Merkel sąjungininkė tapo pirmąja moterimi, užimsiančia Europos Komisijos (EK) pirmininkės pareigas.

Priklausanti Vokietijos valdančiajai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), U.von der Leyen yra artima kanclerės Angelos Merkel sąjungininkė, jos kabinetui priklausanti nuo 2005-ųjų – tais metais pradėjo eiti šeimos ministrės pareigas.

U.von der Leyen gimė Briuselyje ir šiame mieste praleido didžiąją dalį vaikystės – jos tėvas dirbo Europos Komisijoje. „Deutsche Welle“ pažymi, kad laisvai kalbanti anglų ir prancūzų kalbomis, ji tarptautinėje scenoje visada buvo savimi pasitikinti.

Prieš pradėdama politinę karjerą, U.von der Leyen Londone studijavo ekonomiką, Hanoveryje – mediciną. Ji taip pat yra septynių vaikų mama.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel ir Ursula Von der Leyen
AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel ir Ursula Von der Leyen

BBC rašo, kad U.von der Leyen yra didesnės ES integracijos šalininkė, ji taip pat remia glaudesnį Bendrijos narių bendradarbiavimą gynybos srityje. Anksčiau šiemet ji pabrėžė, kad „Europa turi potencialą susivienyti ir skatinti taiką“.

Lietuvoje vertinama palankiai

U.von der Leyen kaip Vokietijos gynybos ministrė Lietuvoje lankėsi du kartus, ji suvaidino svarbų vaidmenį atsiunčiant vokiečių karius.

Prieš dvejus metus kalbėdama Rukloje vykusioje ceremonijoje, kurioje buvo paskelbta Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono veiklos pradžia, ji pareiškė, kad Lietuva niekada nebeliks viena.

„Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė niekada nebebus paaukota dėl nusikalstamos galios politikos interesų sferų“, – U.von der Leyen cituoja BNS.

Buvęs krašto apsaugos ministras, europarlamentaras Juozas Olekas BNS teigė, kad U.von der Leyen „visada buvo mūsų pusėje“, prognozavo, kad „Lietuvos atžvilgiu, tai bus labai tinkama kandidatė“.

VIDEO: Į Lietuvą atvyko Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen

Plačiau apie U.Von der Leyen indėlį Lietuvoje skaitykite čia.

Dabartinis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis BNS tikino, kad U.von der Leyen gerai pažįsta Lietuvą ir „neturi jokių iliuzijų dėl Rusijos“.

TAIP PAT SKAITYKITE: R.Karoblis: siūloma EK pirmininkė gerai pažįsta Lietuvą ir neturi iliuzijų dėl Rusijos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja, politologė Margarita Šešelgytė 15min teigė, kad iš visų svarstytų kandidatų į EK pirmininko postą U.von der Leyen geriausiai pažįsta Rytų Europos regioną: jame lankėsi, žino problemas.

M.Šešelgytė: „Mums palanku tai, kad ji žino mūsų iššūkius. Dažnai sakome, kad galbūt ji turės griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau tai – klaustukas. Kai tam tikras asmuo tampa ES institucijos vadovu, jis turi atstovauti visų Bendrijos narių interesams.“

„Mums palanku tai, kad ji žino mūsų iššūkius. Dažnai sakome, kad galbūt ji turės griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau tai – klaustukas. Kai tam tikras asmuo tampa ES institucijos vadovu, jis turi atstovauti visų Bendrijos narių interesams.

Derybose nugali bendras gėris, pozicija, palaikoma daugumos valstybių“, – tikino politologė.

M.Šešelgytė atkreipė dėmesį, kad nors klausimų, už kuriuos atsakinga Europos Komisija, spektras – labai platus, be to, EK „nėra vienvaldė – turi derinti poziciją su kitomis institucijomis“.

Namuose sulaukė kritikos

M.Šešelgytė 15min teigė, kad Vokietijoje gynybos ministrė U.von der Leyen vertinama prieštaringai – kai kada įvardijama silpniausia kabineto nare.

Išties: vos paskelbus nominaciją, buvęs EP pirmininkas, Vokietijos socialdemokratų partijos lyderis Martinas Schulzas tviteryje rašė, kad „von der Leyen – mūsų silpniausia ministrė. Panašu, kad to užtenka, jog taptum Komisijos pirmininke“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

„Politico“ rašo, kad nemaža dalis U.von der Leyen bendražygių krikščionių demokratų mano panašiai, nors viešai ministrės nekritikuoja.

„Bundesvero (Vokietijos kariuomenės – red.) būklė yra katastrofiška. Visi Federalinės Respublikos gynybos pajėgumai kenčia, o tai yra visiškai neatsakinga“, – rašė buvęs gynybos ministras kanclerio Helmuto Kohlo kabinete Rupertas Scholzas.

Vokietijos kariuomenėje trūksta personalo, ginkluotės, įrangos. Šiuo metu šalis gynybai skiria 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis NATO reikalavimais, šalis gynybos reikmėms turėtų skirti bent 2 proc. BVP. Plačiau apie Bundesvero būklę skaitykite čia.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Margarita Šešelgytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Margarita Šešelgytė

M.Šešelgytės teigimu, manoma, kad U.von der Leyen atsakinga už Vokietijos kariuomenės būklę, „nors dėl dalies problemų galbūt negalima jos kaltinti“.

„Kariuomenės problemas, viena vertus, lėmė istorinės aplinkybės, kita vertus, politiniai nesutarimai. Galbūt CDU nėra ta partija, kurią reikėtų labiausiai kaltinti dėl šiandieninės kariuomenės būklės. Todėl, galbūt, nereikėtų jos (U.von der Leyen – red.) taip kritiškai vertinti“, – 15min sakė politologė.

M.Šešelgytė: „Kariuomenės problemas, viena vertus, lėmė istorinės aplinkybės, kita vertus, politiniai nesutarimai. Galbūt CDU nėra ta partija, kurią reikėtų labiausiai kaltinti dėl šiandieninės kariuomenės būklės. Todėl, galbūt, nereikėtų jos (U.von der Leyen – red.) taip kritiškai vertinti.“

„Politico“ pažymi, kad dėl U.von der Leyen vadovaujamos ministerijos vyksta tyrimas – jos biuras kaltinamas apėjęs viešųjų pirkimų taisykles ir leidęs laimėti konkursus tokioms įmonėms kaip „Accenture“ ir „McKinsey“. Pastarosiomis dienomis pagrindiniai liudininkai, panašu, patvirtino įtarimus dėl sisteminės korupcijos ministerijoje.

Be to, ji kritikuojama dėl leidimo atnaujinti Vokietijos karinio jūrų laivyno mokymų laivą „Gorch Fock“. Galiausiai darbai atsiėjo daugiau nei 10 kartų brangiau, nei buvo planuota.

U.von der Leyen pripažino padariusi klaidų, tačiau ignoravo opozicijos reikalavimus atsistatydinti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kariuomenė
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kariuomenė

Didesnis finansavimas gynybai?

„Europos kariuomenė, kaip ilgalaikis tikslas, ir NATO man yra ne priešingybės, o dvi tos pačios monetos pusės. Svarbu, kad europiečiai būtų stipri NATO atrama: ne tik tam, kad išsaugotų NATO patikimumą, bet ir turėtų stiprų europiečių balsą“, – „Deutsche Welle“ cituoja U.von der Leyen.

Tačiau M.Šešelgytė pastebi, kad kol kas Europos kariuomenės, kaip atskirtos nuo valstybės narių, idėja yra utopinė. „Europos Sąjunga turėtų virsti federacija ir gal tuomet tai būtų įmanoma“, – sakė ji.

O ar gali U.von der Leyen, kaip EK pirmininkė, prisidėti prie glaudesnio ES narių bendradarbiavimo gynybos srityje?

„Tradiciškai Europos gynybos klausimai yra aukštojo įgaliotinio atsakomybė. Tačiau viena iš priežasčių, kodėl buvo pasiūlyta U. von der Leyen kandidatūra, galėjo būti Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje.

Pastaruoju metu matėme vokiečių ir prancūzų bandymus, tiesa, su nuokalnėmis ir pakilimais, susitarti gynybos industrijos srityje. O U. von der Leyen yra žmogus, stovėjęs už tam tikrų projektų.

M.Šešelgytė: „Nuo 2016-ųjų, kai atsirado Europos gynybos fondas, pirmą kartą istorijoje gynybos projektai gali gauti EK finansavimą, yra planas tą finansavimą vykdyti. Todėl, jei bus didinamas finansavimas gynybai ir jos projektams, U. von der Leyen vaidmuo Europos Komisijoje gali būti labai svarbus. Ji tikrai tuos dalykus išmano ir gali padaryti tam tikrą proveržį.“

Nuo 2016-ųjų, kai atsirado Europos gynybos fondas, pirmą kartą istorijoje gynybos projektai gali gauti EK finansavimą, yra planas tą finansavimą vykdyti. Todėl, jei bus didinamas finansavimas gynybai ir jos projektams, U.von der Leyen vaidmuo Europos Komisijoje gali būti labai svarbus. Ji tikrai tuos dalykus išmano ir gali padaryti tam tikrą proveržį“, – 15min teigė M.Šešelgytė.

Postų dalybų išvados

Europos Vadovų Tarybai nominavus U.von der Leyen į EK pirmininkės postą, pasigirdo kritika: yra manančių, kad į šias pareigas turi būti skiriamas spitzenkandidaten – daugiausia vietų EP gavusios partijos kandidatas, kuris, kaip galimas EK pirmininkas, buvo įvardijamas jau kampanijos metu.

Pasak M.Šešelgytės, tai – dviejų filosofijų, turinčių savų silpnųjų vietų, susidūrimas.

„Pirmoji filosofija – kad ES yra valstybių narių sąjunga, todėl valstybės narės susidera dėl postų. Tokią poziciją labai stūmė Prancūzijos prezidentas Macronas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel, Emmanuelis Macronas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel, Emmanuelis Macronas

Antroji filosofija – kad EP yra vienintelė tiesiogiai išrinkta ES institucija, todėl demokratinis procesas reikalauja, kad ši institucija ir siūlytų kandidatus, nes ji geriausiai atspindi ES gyventojų valią“, – teigė politologė.

„Tačiau klausimas, ar visi tie ES piliečiai, kurie balsavo rinkimuose, balsavo už spitzenkandidaten. Turbūt dalis net nežino tų pavardžių. Apskritai galima pasakyti, kad vyksta pasistumdymas dėl galios tarp Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos, institucijų ir valstybių narių. Ko gero, tai ateina iš Lisabonos sutarties, kuri suteikia daugiau galių Europos Parlamentui. Ir EP bando tas galias įtvirtinti“, – sakė M.Šešelgytė.

Pasak politologės, „vyksta kelių lygmenų žaidimas“: ne tik stumdosi valstybės narės ir institucijos, bet ir valstybės narės bando užsitikrinti savo interesus.

„Todėl nenuostabu, kad tarp pasiūlytų kandidatų matome didžiųjų valstybių ir vieną Belgijos atstovą. Tačiau Belgija jau antrą kartą nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo gauna šią poziciją“, – 15min sakė M.Šešelgytė.

Antradienį ES lyderiai Europos Vadovų Tarybos pirmininku nominavo Belgijos premjerą Charlesą Michelį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min