Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 6d. 06:10

Moterų pritraukimas į politiką: kvotos – ne vienintelis kelias

Europos Parlamentas 15min iš Briuselio
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Europos Parlamentas

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk antradienį Briuselyje pasiūlė sprendimą, kuris padėtų daugiau moterų įsileisti į politiką – tai, anot jos, kvotos. Po jos pranešimo netrukus vykusioje diskusijoje apie tai, kaip pramušti vadinamąsias stiklines lubas politikoje kartą ir visiems laikams, diskusijos dalyviai kėlė klausimą, kas dar galėtų būti alternatyva kvotoms.

Iš devynių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įvedusių kvotas, aštuoniose iš jų išaugo moterų dalis parlamente. Tik Kroatija nepasiekė lyčių pusiausvyros, įvedusi kvotas. Jos nuomone, kvotos padėtų įtraukti daugiau moterų į politiką ir augintų moterų skaičių Europos Parlamente.

Štai Prancūzija, kuri turi didžiausią moterų parlamentarių skaičių visoje ES, priėmė teisės aktus, kuriais remiama abiejų lyčių lygus atstovavimas tarp išrinktų politikų. Vis dėlto, Europos Parlamento duomenimis, kyla ir diskusijų dėl moterų skaičiaus parlamentuose. Pavyzdžiui, dvi iš trijų pasaulio šalių, kurių parlamentai turi daugiau kaip 50 proc. moterų (Kuba, Ruanda) nėra „gerai vertinamos dėl politinės laisvės“. Taigi esą svarbu ne tik moterų skaičius, tačiau ir atstovavimo klausimas: kiek politikos atstovai – tiek moterys, tiek vyrai – gina moterų interesus.

V.Langbakk pasidalijo skaičiais – palygino, kokia moterų dalis buvo tarp Europos Parlamento narių 1979-aisiais, kai buvo išrinktas pirmasis parlamentas, ir 2019 m. – tai yra 17 ir 36 proc.

Europos politikos analitikė Martina Prpic sutiko, kad kvotos galėtų būti kaip vienas iš kelių, tačiau jos esą turėtų būti aiškiai įrėmintos, „laikinos“, įvedant palaipsnį lyčių lygybės balansą. Jos nuomone, svarbu moterims rengti mokymus, tarsi jas palydėti į politiką, finansavimas yra joms būtinas, nes moterys esą prie viso to gauna mažesnį priėjimą nei vyrai.

Pokyčiai kalboje

EP pirmininko pavaduotojas Dimitrios Papadimoulis, kalbėjęs prieš koleges, paskelbdamas Briuselyje vykstančio seminaro „Moterys politikoje“, skirto paminėti Tarptautinę moterų dieną pradžią, taip pat siūlė naudoti „neutralią kalbą“, neakcentuojant „lyties“. Toks, anot jo, kelias į lygybę politikoje. V.Langbakk pritarė, kad žodžio „jis“ ir vyriškos giminės dominavimo komunikacijoje eliminavimas galėtų būti vienas iš būdų spręsti nelygybės politikoje problemai.

Serbų režisierė Mila Turajlic taip pat sutiko, kad pokytis leksikoje būtų vienas iš kelių ieškant sprendimo lyčių nelygybei politikoje. Jos nuomone, reikėtų „sudramatinti siunčiamą žinią“, kai moterys kviečiamos į politiką. Režisierės nuomone, tokiuose seminaruose, forumuose pernelyg galvojama apie tai, kaip neprovokuoti savo žodžiais, savo kalba. O gal verta elgtis priešingai?

Temos: 2 Briuselis Moteris

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min