Vakarų analitikai mano, kad Maskva sąmoningai išbando NATO kantrybės ribas – stebi, kokie radarai aktyvuojami, kokie orlaiviai iš kokių bazių kyla ir kaip elgiasi pilotai.
Pažymėtina, kad NATO naikintuvai niekada nėra numušę Rusijos orlaivio su įgula sąjungininkų oro erdvėje, net ir Šaltojo karo metu.
Buvęs JAV karinių oro pajėgų pilotas Johnas Venable'as iš Mitchello instituto aiškino, kad Rusija „provokuoja NATO, ieškodama progos parodyti savo gyventojams, kad jiems gresia pavojus“.
„Vakarai turi elgtis santūriai – bet tik iki tam tikros ribos“, – mano ekspertas.
Pasak jo, pilotai turėtų veikti maksimaliai drausmingai, vengdami bet kokių žingsnių, galinčių išprovokuoti konfliktą: „Jūs nenorite peržengti ribos ir kartu nenorite rizikuoti nei savimi, nei savo partneriu“.
Siekiant išlaikyti stabilumą tuo metu, kai Rusija vis labiau linkusi rizikuoti savo pilotais ir turtu „dėl konflikto židinio“, reikia aiškių nurodymų pilotams, pabrėžė J.Venable'as, kuris anksčiau vykdė misijas, užtikrinančias skrydžių draudimo zonas operacijos „Northern Watch“ metu.
-
Žvalgybos pareigūnas įvardijo 5 būdus, kaip nubausti Rusiją
-
„Ar turite žvakių?“: Trumpas gali greitai pabloginti reikalus Europai
-
Bauginanti Zelenskio prognozė: paaiškino, kodėl Putinas gali būti priverstas įžengti į Europą
-
NATO – apie ginkluotą atsaką į Putino dronus ir naikintuvus
-
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos dronų NATO teritorijoje
Jis sakė, kad tikisi matyti „discipliną NATO pusėje“, net jei Rusija rodo „vis didesnį disciplinos trūkumą“.
„Spaudimas tiems pilotams yra aiškiai apibrėžtas pagal kovos taisykles ir specialius nurodymus“, – sakė jis, pridurdamas, kad yra įsitikinęs, jog Vakarų pilotai „darys viską, kas įmanoma, kad išvengtų konflikto“, o ne rizikuos be reikalo.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šią savaitę pažymėjo, kad, nors jo šaliai reikia daugiau priešdroninių gynybos priemonių, ji turi būti atsargi, kad nepatektų į „Putino eskalacijos spąstus“.
Taigi NATO dilema yra balansavimo veiksmas – parodyti stiprybę ir ryžtą, nepasiduodant provokacijoms ir be reikalo neeskaluojant situacijos.
Valdžios ir santūrumo dilema
Naujai sukurta operacija „Eastern Sentinel“ išplėtė patruliavimo teritoriją palei rytinę Aljanso sieną. Pirmą kartą prie operacijos prisijungė Švedijos naikintuvai „Gripen“, taip pat Italijos, Lenkijos ir Nyderlandų naikintuvai F-35 ir F-16.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pripažino, kad Aljansas veikia „pilkojoje zonoje“ – kai nėra atviro karo, bet nėra ir taikos.
„Sprendimai atidengti ugnį priimami realiuoju laiku, atsižvelgiant į žvalgybos duomenis ir grėsmės lygį“, – paaiškino jis.
Pasak M.Rutte, NATO visada reaguos proporcingai, „bet tai ne visada reiškia, kad reikia numušti orlaivius“.
Jis gyrė orlaivių įgulas, kurios gerai reagavo per pastaruosius incidentus: „Mūsų pilotai daro būtent tai, ko jie buvo apmokyti. Tai yra tai, ko mes mokomės – ir tai veikia.“
„Rusijos įsibrovimai yra aiškus signalas, kad Vakarams trūksta pakankamai daugiasluoksnės oro gynybos, kuri, kaip įrodė ukrainiečiai, yra pagrindinė priemonė prieš Rusiją. Tai, kad NATO reagavo į Rusijos dronus savo pažangiausiais naikintuvais, rodo, kad NATO gynyboje yra spragų, kurias Rusija galėtų išnaudoti“, – pastebėjo „Business Insider“.
