„Praėjo vos 35 metai, kol Vakarai išdrįso žengti, Europos standartais vertinant, drąsų žingsnį – pripažinti, kad rusakalbiai Estijoje patiria diskriminaciją: mokyklose dėstoma tik estų kalba, rusakalbiams draudžiama dalyvauti rinkimuose ir apsunkinamas pilietybės gavimas. Tuo metu rusakalbiai sudaro net 25 proc. Estijos gyventojų. Apie tai rašoma Švedijos naujienų portalo „Fria Tider“ publikacijoje“, – tvirtinama melagienoje.
Taip pat teigiama, esą iš etninių rusų, gyvenančių Estijoje, buvo atimta balsavimo teisė.
„Nuo 2024/2025 mokslo metų Estijoje vienintele ugdymo įstaigų kalba taps estų kalba – tai reiškia, kad rusų kalba kaip gimtoji vaikams bus panaikinta jau nuo pat mažens. O prieš kelis mėnesius Estijos parlamentas atėmė iš rusakalbių rinkimų teisę savivaldos lygmenyje, priėmęs atitinkamą Konstitucijos pataisą. Ši pataisa taip pat buvo pritaikyta Narvos miestui, kas ypač šokiruoja, nes rusakalbiai ten sudaro 95 proc. gyventojų“, – pabrėžiama melagienoje.
Už rusų kalbą rinkimų teisė neatimama
Už tai, kad žmogus kalba rusiškai, niekas nesuteikia ir neatima rinkimų teisės.
Iš tiesų 2025 m. balandį Estijos prezidentas pasirašė naują įstatymą, pagal kurį balsuoti savivaldos rinkimuose leidžiama tik Estijos piliečiams ir nuolatiniams Europos Sąjungos šalių piliečiams, gyvenantiems Estijoje.
Įstatyme nenurodoma, kokia kalba tie piliečiai turėtų kalbėti ar nekalbėti. Tačiau nurodoma, kad „trečiųjų šalių“ – daugiausia Rusijos ir Baltarusijos piliečiai – netenka teisės balsuoti savivaldos rinkimuose.
Rinkimų teisės taip pat neteks Estijos nepiliečiai, tačiau jiems dar bus suteikta galimybė paskutinį kartą dalyvauti savivaldos rinkimuose šių metų spalio 19 dieną.
Pataisos iniciatoriai teigė, kad taip asmenims be pilietybės būtų suteikta pakankamai laiko pateikti prašymą dėl Estijos pilietybės, jei jie to pageidauja, ir dalyvauti tolesniuose vietos valdžios rinkimuose jau kaip piliečiai.
-
Estijos teismas nuteisė kalėti du moldavus, kurie GRU nurodymu padegė ukrainiečių restoraną
-
Ar tikrai Rusijos puolimas prieš NATO galėtų prasidėti būtent Baltijos šalyse?
-
Kam pasisekė po SSRS žlugimo: ar tikrai Lietuva Estiją paliko toli už nugaros?
-
Estija įspėja apie suaktyvėjusį Rusijos specialiųjų tarnybų verbavimą istorinių paminklų niekinimui
-
„Bloomberg“: Rusija perkėlė dalį karinės įrangos prie Estijos sienos
-
Rusijos laivas savaitgalį be leidimo įplaukė į Estijos vandenis
Susirūpino saugumu
Parlamento balsavimas buvo atsakas į susirūpinimą saugumu, Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą. Baimindamosi užsienio kišimosi įvairios estų partijos siūlė neleisti balsuoti rusams ir baltarusiams, taip pat pilietybės neturintiems Estijoje gyvenantiems asmenims, vadinamiesiems „nepiliečiams“.
„Rusija nepakeitė savo tikslų ir imperinių ambicijų. Tai realus pavojus Europai ir NATO“, – teigė premjeras Kristenas Michalas.
K.Michalas tvirtino, jog „Rusijos ir Baltarusijos piliečiai mato Rusijos veiksmus Ukrainoje (...) skirtingai nei Estijos piliečiai“.
„Logiška, jog jei žmogus nori būti Rusijos pilietis (...), jis neturėtų tikėtis, kad bus diskusijos apie Estiją dalimi“, – visuomeniniam transliuotojui ERR sausio mėnesį teigė jis.
Estijai atgavus nepriklausomybę po SSRS žlugimo, maždaug trečdalis jos teritorijoje gyvenančių žmonių buvo rusakalbiai, kurių šeimos imigravo iš kitų sovietinių respublikų.
Pilietybės jie negavo dėl to, kad neturėjo kraujo ryšių su Estija. Taip pat reikalaujama išlaikyti estų kalbos egzaminą.
Okupacijos laikotarpio migrantai
Jokių apribojimų kalbos pagrindu čia nėra. Kalbama arba apie Rusijos pilietybę (ši šalis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos yra pripažinta agresore), arba apie jos sąjungininkės – Baltarusijos Respublikos – pilietybę. Kalbos mokėjimas šiame kontekste apskritai neminimas. Trečioji kategorija – tai Estijos nepiliečiai.
„Nepiliečio“ statusas egzistuoja Estijos teisėje. Teisiškai nepiliečiai yra Sovietų Sąjungos piliečiai, kurie okupacijos metais persikėlė į Estiją, todėl neturi teisės į pilietybę pagal gimimą.
Estijoje gyvena apie 1,3 mln. žmonių, maždaug ketvirtadalis gyventojų kalba rusiškai. Daugelis pastarųjų, kurių tėvai ir seneliai čia buvo atvežti per sovietinę okupaciją, arba turi rusiškus pasus, arba apskritai neturi jokios pilietybės.
Leidimą gyventi Estijoje turi beveik 80 tūkst. Rusijos piliečių. Šalyje taip pat yra beveik 60 tūkst. nepiliečių.
Kai Estija 1991 metais atkūrė nepriklausomybę, pilietybė automatiškai buvo suteikta tiems žmonėms, kurie buvo Estijos piliečiai prieš sovietinę okupaciją. Rusams, kurie į Estiją atvyko po karo, buvo nurodyta išsilaikyti kalbos ir istorijos egzaminus.
„Nepiliečių“ teises ir pareigas Estijoje reglamentuoja Užsieniečių įstatymas.
Privilegijos, o ne diskriminacija
Palyginti su kitais užsieniečiais ir asmenimis be pilietybės, imigrantams iš sovietų okupacijos laikotarpio taikomos net tam tikros privilegijos.
Antai 232 straipsnyje nustatytos leidimo nuolat (ilgam laikui) gyventi Estijoje išdavimo sąlygos, tačiau tam tikri reikalavimai netaikomi „užsieniečiui, kuris apsigyveno Estijoje iki 1990 m. liepos 1 d., faktiškai gyveno ir gyvena Estijoje, nėra išvykęs iš čia į jokią kitą šalį ir jo gyvenimas Estijoje nekenkia Estijos valstybės interesams“.
Estijos parlamentas 2020 metais net priėmė pataisas, leidžiančias pilietybės neturinčių gyventojų vaikams paprasčiau gauti pasą.
Remiantis pataisomis, vaikai galės tapti Estijos piliečiais, jei vienas iš tėvų (ar senelių) neturi pilietybės ir gyvena šalyje nuo 1991 metų rugpjūčio 20 dienos, o kitas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis.
Jei nepilnametis turi kitos valstybės pilietybę, jam teks jos atsisakyti, kad galėtų tapti Estijos piliečiu.
Iki šių pataisų įsigaliojimo, įstatymai leido supaprastinta tvarka suteikti pilietybę vaikams iš šeimų, kuriose abu tėvai turi „pilkuosius“ (nepiliečių) pasus.
Be to, Estijoje gimę nepiliečių vaikai iki 18 metų gali gauti Estijos pilietybę be jokių egzaminų.
Akivaizdu, kad nepiliečio statusas nėra susijęs nei su kalbine, nei su kultūrine tapatybe ir nuo jų nepriklauso.
Apie pusę Narvos gyventojų yra Estijos piliečiai
Dar viena manipuliacija – teiginys, esą Narvoje 95 proc. gyventojų yra rusakalbiai ir kad visiems jiems dabar bus taikomi nauji apribojimai savivaldos rinkimuose.
Iš tikrųjų, 2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, Narvoje gyvena 59 955 žmonės, iš kurių 27 133 yra Estijos piliečiai (nepriklausomai nuo jų kalbinės ar etninės kilmės). Rusijos piliečių Narvoje yra 18 695, kitų šalių piliečių – 1 021, o „neapsisprendusiųjų“ – 7 099.
Kremliaus melagienų fabrikas
Galiausiai itin svarbu atkreipti dėmesį į vadinamosios „vakarietiškos“ publikacijos šaltinį – Švedijoje veikiantį portalą „Fria Tider“.
Švedijos Gynybos universitetas dar 2018 m. ataskaitoje nurodė, kad šis portalas ne kartą buvo pastebėtas skleidžiant prorusiškas melagienas: fiksuoti 9 turinio klastojimo atvejai ir 5 – propagandos sklaidos atvejai.
Mažai tikėtina, kad žiniasklaidos priemonė su tokia reputacija galėtų būti laikoma patikima. Juolab kad publikacija tokiame portale negali būti traktuojama kaip „Vakarų“ pripažinimas.
Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus faktus, Rusijos žiniasklaidoje platinamą informaciją apie tariamą rusakalbių diskriminaciją Estijoje reikia vertinti kaip melagingą.
15min verdiktas: melas. Nėra jokių įrodymų apie diskriminaciją kalbos pagrindu Estijoje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
