Uždegta žalia šviesa?
Dėmesį į šį tyrimą atkreipė vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos.
Jis savo paskyroje neseniai parašė: „Nors buvo skelbta, kad Černobylio teritorijos radionuklidais užterštos šimtams metų, tačiau dabar yra uždegta žalia šviesa čia auginti ir pardavinėti aplinkinėms šalims išaugintus maisto produktus... juk nieko tokio, didelio čia daikto...“
Avarijos pasekmės
1986 m. įvykus Černobylio branduolinei avarijai, į aplinką pateko didžiuliai kenksmingų radioaktyvių medžiagų kiekiai, kurie užteršė aplinkinį dirvožemį, vandenį ir augmeniją.
Kai kurios iš šių radioaktyvių medžiagų greitai suiro, tačiau kitos, ypač cezis-137, kurio pusėjimo trukmė siekia 30 metų, išliko aplinkoje dešimtmečius. Kita didelė problema – stroncis-90, kurį augalai lengvai „įsiurbia“ iš dirvožemio.
Siekdama apsaugoti gyventojus nuo radioaktyviųjų kritulių poveikio, Sovietų Sąjungos valdžia buvo priversta aplink atominės elektrinės teritoriją įrengti 4 200 kv. km ploto „Uždraustąją zoną“, kurioje iki šiol negyvena žmonės, nors esama gyvūnų.
Taip pat buvo įrengta antroji 2 000 kv. km ploto „Privalomojo perkėlimo zona“, kuri niekada nebuvo visiškai apleista ir kurioje tebegyvena tūkstančiai žmonių. Tačiau dėl užterštumo pavojaus šios žemės naudojimas yra ribojamas.
Nuo incidento laikų radiacijos lygis regione gerokai sumažėjo, tačiau nuo tada, kai 1991 m. buvo nustatytos teritorijų zonų ribos, šios žemės taip ir nebuvo iš naujo įvertintos ar priskirtos kitai kategorijai.
Ką parodė cituojamas tyrimas?
Internautas pasidalijo portalo alfa.lt straipsniu, kuriame cituojamas britų laikraštis „The Independent“ ir prancūzų dienraštis „Le Figaro“. Apie tai rašė ir leidinys „IFLScience“. Visos žiniasklaidos priemonės cituoja praėjusiais metais moksliniame leidinyje „Journal of Environmental Radioactivity“ paskelbtą tyrimą.
Jo rezultatai parodė, jog didelė dalis kadaise apleistų žemės ūkio paskirties plotų, esančių už „Uždraustos zonos“ šiaurės Ukrainoje, dabar yra tinkami žemdirbystei.
Mokslininkai iš Jungtinės Karalystės ir Ukrainos apsilankė apleistose teritorijose aplink Černobylį ir iš naujo įvertino žemės ūkio paskirties sklypų saugumą.
Ištyrę dirvožemio mėginius ir išmatavę gama spinduliuotę, mokslininkai nustatė, kad žemės ūkio darbuotojų patiriamas radiacijos lygis turėtų būti ne tik gerokai mažesnis už Ukrainos nustatytą saugią ribą, bet ir kur kas mažesnis už natūralų radiacijos foną, su kuriuo žmonės susiduria kasdien. Be to, nustatyta, kad cezio-137 koncentracija yra palyginti maža, kad būtų galima saugiai auginti daugelį kultūrų.
Siekdami patikrinti savo idėjas praktiškai, tyrėjai įrengė 100 hektarų bandomąją teritoriją Ukrainos Žytomyro regione. Jie siekė nustatyti, kiek radioaktyviųjų medžiagų vis dar yra dirvožemyje ir kokia tikimybė, kad jas absorbuos auginami augalai, pavyzdžiui, bulvės, grūdinės kultūros, kukurūzai ir saulėgrąžos.
Rezultatai parodė, jog didelės „Privalomojo perkėlimo zonos“ teritorijos galėtų būti saugiai dirbamos, jei būtų tinkamai vykdoma stebėsena ir laikomasi Ukrainos maisto saugos reikalavimų.
Taip šalis galėtų susigrąžinti iki 20 tūkst. hektarų ūkio paskirties žemės šiame regione.
Tačiau tam tikros kultūros, pavyzdžiui, ankštinės daržovės – pupelės, žirniai, lęšiai, turėtų būti draudžiamos auginti, nes jos linkusios iš dirvožemio absorbuoti ir kaupti didesnį tam tikrų radionuklidų kiekį.
Nepaisant šio tyrimo, internauto teiginys, esą „uždegta žalia šviesa“ auginti ir pardavinėti Černobylyje užaugintus augalus kaimyninėms šalims, yra neteisingas. Ši studija parodė, jog tam tikri augalai gali būti auginami teritorijoje, tačiau tai nereiškia, kad leista juos auginti ar parduoti.
„Nuo 1986 m. apie radiacijos riziką po Černobylio katastrofos sklandė daug klaidingos informacijos, kuri neigiamai paveikė žmones, vis dar gyvenančius apleistose teritorijose“, – teigė vienas tyrimo autorių Jimas Smithas iš Portsmuto universiteto.
Jis pažymėjo: „Tai ne tik apie Černobylį. Tai apie mokslo ir įrodymų taikymą siekiant užtikrinti žmonių saugumą ir kartu neleisti, kad žemė būtų be reikalo palikta nykti.“
Pavojingiausio izotopo sumažėjo
Ukrainos nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto Ukrainos žemės ūkio radiologijos instituto (UIAR) direktorius Valerijus Kašparovas prieš kelerius metus nurodė, jog daugiau nei 80 proc. teritorijos, kuri buvo ištirta aplink atominę elektrinę, gali būti grąžinta žemės ūkiui. Jis taip pat buvo vienas iš minėto tyrimo bendraautorių.
Tuomet jis taip pat paaiškino, kad atlikti tyrimai rodo, jog didžiojoje dalyje teritorijos radiacijos rodikliai yra žemiau Ukrainos institucijų numatytos saugios ribos.
Mokslininkas su komanda nustatė, jog didžiausią pavojų dirvožemiui po avarijos kėlė jodo-131 izotopas. Tačiau jis suyra labai greitai (pusėjimo trukmė yra tik 8 dienos), todėl jo kiekiai sumažėjo iki nereikšmingo lygio.
Kiti radioizotopai, kurių pusėjimo trukmė yra 30 metų ir ilgesnė, įskaitant cezį-137 ir stroncį-90, vis dar aptinkami vietovėse, gerokai nutolusiose nuo nelaimės vietos, tačiau jų kiekiai nuo katastrofos sumažėjo daugiau nei perpus.
„Draudžiamojoje zonoje“, esančioje iškart aplink Černobylį, vis dar fiksuojamas didelis radiacijos lygis. Tačiau potencialiai žemės ūkiui tinkamose teritorijose didelis radiacijos lygis nepersiduotų į augalus, o bet kokia šio regiono produkcija būtų tikrinama dėl radiacijos.
Į tyrimą sureagavo Ukraina
Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie tyrimą, Ukrainos Aplinkos apsaugos ministerija ir Valstybinė aplinkos apsaugos agentūra naujienų agentūrai „RBK-Ukraina“ nurodė, jog netikslu teigti, kad žemės, kurias po Černobylio avarijos buvo uždrausta naudoti žemės ūkiui, pripažintos tinkamos žemdirbystei.
Institucijos taip pat pažymėjo, kad aptariamame tyrime minimos teritorijos Žytomyro regione, kurios nepatenka į „Draudžiamąją zoną“.
Aplinkos apsaugos ministerija ir Ukrainos valstybės agentūra, atsakinga už draudžiamos zonos valdymą, nurodo, kad į Žytomyro regioną patenka ir „Privalomojo perkėlimo zona“, ir „Garantuoto savanoriško persikėlimo zona“.
Ukrainos įstatymas „Dėl teritorijos, užterštos dėl Černobylio katastrofos, teisinio režimo“ numato, kad Černobylio „Draudžiamojoje zonoje“ ir „Privalomojo perkėlimo zonoje“ žemės ūkio, miškininkystės, pramoninė ir bet kokia kita veikla, neatitinkanti radiacinės saugos reikalavimų, yra draudžiama be specialaus leidimo.
„Šių zonų teisinis statusas negali būti keičiamas be oficialios peržiūros procedūros, o atskirų tyrimų, atliktų konkrečiuose žemės sklypuose, išvados nepanaikina įstatymais nustatytų draudimų“, – „RBK-Ukraina“ nurodė atsakingos institucijos.
Praėjusiais metais šalies vyriausybė pradėjo naują dozimetrinės sertifikacijos etapą gyvenvietėms, po avarijos paveiktoms radioaktyvios taršos. Praėjusią gegužę Žytomyro regione darbą pradėjo dvi mobilios komandos, sudarytos iš specialistų ir vietos bendruomenės atstovų.
Surinkus mėginius duomenys bus išanalizuoti laboratorijoje ir perduoti Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai ekspertiniam vertinimui.
„Moksliniai tyrimai visada yra svarbūs ir reikalingi. Tačiau jų rezultatai turėtų būti tik pagalbinė priemonė formuojant valstybės politiką, o ne esamų teisės aktų pakeitimo ar panaikinimo pagrindas“, – nurodė Aplinkos apsaugos ministerija.
15min verdiktas: iš dalies melas. Vienas tyrimas iš tiesų parodė, kad tam tikros teritorijos aplink Černobylį gali būti naudojamos žemės ūkiui. Tačiau oficialiai nėra priimti jokie sprendimai pradėti jas naudoti ar pardavinėti čia užaugintą produkciją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
