Žurnalistiniai tyrimai ir oficialių institucijų duomenys atskleidžia, kad žmonės iš Afrikos ir Azijos šalių į Rusiją viliojami darbo pažadais, tačiau galiausiai atsiduria fronte.
Tačiau Kremliaus propagandos mašina situaciją verčia aukštyn kojom, samdinių iš Afrikos šalių verbavimu kaltindama Ukrainą.
Kaip skelbia „Bloomberg“, Kenijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per pastaruosius mėnesius mažiausiai 200 Kenijos piliečių buvo suvilioti vykti į Rusiją, jiems žadant darbą.
Tačiau Rusijos žiniasklaidoje piešiama kardinaliai priešinga situacija – tvirtinama, esą Kenijos ir kitų Afrikos šalių gyventojai melagingais pažadais verbuojami kovoti Ukrainos pusėje, o štai į Rusiją esą dažnai kreipiamasi pagalbos, siekiant apgautuosius ištraukti iš fronto.
Lapkritį Ukrainos pareigūnai skelbė, kad Rusijos pusėje kare atsidūrė daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių iš trijų dešimčių Afrikos valstybių.
Kas nutiko iš tiesų?
2025 m. lapkritį Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vyriausybė pareiškė, kad 17 jos piliečių atsidūrė kritinėje padėtyje Ukrainos fronto linijoje.
Vėliau tą patį mėnesį paaiškėjo, kad buvusio PAR prezidento duktė, kuri taip pat yra Respublikos parlamento narė, dalyvavo vyrų iš Pietų Afrikos Respublikos ir Botsvanos verbavime tarnybai Rusijos okupacinėse pajėgose.
Remiantis „Bloomberg“ tyrimu, 2025 m. liepą grupė jaunų žmonių iš Pietų Afrikos Respublikos išvyko į Rusiją. Vyrams, į kuriuos kreipėsi buvusio PAR prezidento duktė, buvo pažadėtas apsauginių mokymas, kad vėliau jie galėtų dirbti jos tėvo politinėje partijoje. Tačiau vietoj mokymų vyrai, būdami Rusijos kariuomenės sudėtyje, buvo išsiųsti į frontą Ukrainoje.
Publikacijoje nurodoma, kad, pasak valstybinio prokuroro Kennedy Amwayi, dalyvaujančio vienoje iš policijos pradėtų bylų, Kenijos Kriminalinių tyrimų valdyba aktyviai tiria atvejus, kai Kenijos piliečiai apgaulės būdu įtraukiami į kovinius veiksmus Ukrainoje.
K.Amwayi teigimu, tiriamas organizuotas tarptautinis nusikalstamas tinklas, į kurį įeina verbavimo agentūros ir kitos Kenijoje veikiančios įmonės, bendradarbiaujančios su asmenimis Rusijoje.
„Bloomberg“ taip pat pažymi, kad lapkritį Kenijos prezidentas Williamas Ruto padėkojo Ukrainos prezidentui už pagalbą išlaisvinant Kenijos piliečius, kurie apgaule buvo priversti kariauti Rusijos pusėje.
2025 m. gruodžio 16 d. dabartinio Pietų Afrikos Respublikos prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya patvirtino, kad PAR piliečiai buvo įtraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą Rusijos kariuomenės pusėje, pasinaudojant melagingais pažadais apie pelningus darbo kontraktus.
V.Magwenya pažymėjo, kad Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė veda derybas su Rusija dėl savo piliečių sugrąžinimo į tėvynę.
Siunčiami į „mėsos šturmus“
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad mažiausiai 1 436 piliečiai iš 36 Afrikos šalių kariauja prieš Ukrainą Rusijos pusėje. Pasak Ukrainos URM vadovo, šie skaičiai atspindi tik identifikuotus Afrikos šalių piliečius, o realus Rusijos apgautų užsieniečių skaičius yra gerokai didesnis.
„Rusija verbuoja Afrikos šalių piliečius įvairiais metodais. Vieniems siūlomi pinigai, kitus apgauna – jie nesupranta, ką pasirašo, arba yra verčiami tai daryti patirdami spaudimą. Sutarties pasirašymas prilygsta mirties nuosprendžio pasirašymui.
Užsienio piliečių Rusijos kariuomenėje laukia liūdnas likimas. Daugumą jų iš karto siunčia į vadinamuosius „mėsos šturmus“, kur jie greitai žūsta.
Rusijos vadovybė supranta, kad už nužudytą užsienietį niekas neprisiims atsakomybės, todėl su jais elgiamasi kaip su antrarūše, vienkartine medžiaga. Dauguma samdinių neišgyvena ilgiau nei vieną mėnesį“, – sakė A.Sybiha.
Nesibaigianti pasaka apie tariamus samdinius
Nuo pat Rusijos invazijos pradžios į Ukrainą atvyko nemažai užsieniečių, kurie padeda besiginančiai šaliai kovoje.
Natūralu, kad šis faktas labai siutina rusus, todėl šios šalies propagandininkai nuolat kaltina Ukrainą turint karinių samdinių.
Tačiau tai nėra tiesa. Apie tai, kuo skiriasi samdiniai ir savanoriai, buvo rašoma ir BBC Rusijos tarnybos publikacijoje.
Vien tai, kad Užsieniečių legione tarnaujantys kariai gauna piniginius atlyginimus, nereiškia, kad jie gali būti laikomi samdiniais.
Iki šiol autoritetingiausias šį klausimą aiškinantis tarptautinės teisės dokumentas yra Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-oje sesijoje 1989 m. gruodžio 4 d. rezoliucija 44/34 priimta Konvencija prieš samdinių verbavimą, naudojimą, finansavimą ir apmokymą (angl. International Convention against the Recruitment, Use, Financing and Training of Mercenaries).
Joje aiškinama taip: „Sąvoka „samdinys“ reiškia bet kurį asmenį, kuris:
(a) yra specialiai verbuojamas vietoje arba užsienyje kovoti ginkluotame konflikte;
(b) dalyvaudamas karo veiksmuose yra motyvuotas iš esmės asmeninės naudos siekio ir iš tikrųjų konflikto šalies arba jos vardu jam buvo pažadėtas materialinis atlygis, gerokai viršijantis tą, kuris buvo pažadėtas arba mokamas to paties rango ir pareigų kovotojams, priklausantiems tos šalies ginkluotosioms pajėgoms;
(c) nėra nei konflikto šalies pilietis, nei nuolatinis konflikto šalies kontroliuojamos teritorijos gyventojas;
(d) nėra konflikto šalies ginkluotųjų pajėgų narys;
(e) nėra atsiųstas valstybės, kuri nėra konflikto šalis, atlikti oficialių pareigų kaip jos ginkluotųjų pajėgų narys.“
Kitaip tariant, pagrindinis samdinio motyvas turėtų būti materialinė nauda.
Tokią motyvaciją nurodo tai, kad samdinys gauna gerokai didesnį atlyginimą nei jo vietiniai kolegos kariškiai, priklauso specialioms karinėms formuotėms, kurios nėra nacionalinių ginkluotųjų pajėgų dalis, ir neturi jokių teisinių ryšių su valstybe, už kurią kovoja.
-
V.Putino suteiktų pasų spąstai: kaip kubiečiai pateko į nesibaigiančią karo mėsmalę
-
Dar vienas V.Putino melas: Ženevos konvencija netaikoma „samdiniams“ Ukrainoje
-
Pusiaujo Gvinėjoje pastebėti Rusijos samdiniai
-
Tyrimas: Rusijos pusėje prieš Ukrainą kovoja samdiniai iš 48 šalių, tarp jų – ir iš Europos
-
Pietų Afrikos samdiniai šaukiasi pagalbos iš fronto Ukrainoje: nori grįžti namo
-
Globali verbavimo medžioklė: kaip Rusija ieško karių Afrikoje ir Azijoje – ir kuo tai baigiasi
Kovoja oficialiai
Savanoriai Ukrainoje jungiasi prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arba Nacionalinės gvardijos dalinių, taigi, kovoja reguliariose, o ne specialiose „samdinių“ karinėse struktūrose.
Prisidėti prie Ukrainos kovos karo lauke panorę užsienio piliečiai kviečiami jungtis prie Tarptautinio legiono.
Jie gauna lygiai tokį patį atlyginimą kaip ir jų kolegos ukrainiečiai.
Pagal Europos Sąjungos standartus tai nėra labai didelės sumos – savanoriams apie tai sakoma atvirai:
„Jūs gausite standartinį Ukrainos kario atlyginimą, kuris priklauso nuo tarnybos sąlygų. Jums bus mokama UAH valiuta į vietinio banko sąskaitą.
Apytikslė suma JAV doleriais yra tokia: 600 USD per mėnesį už fronto linijos, 1200 USD per mėnesį už tarnybą pavojingoje zonoje ir 3300 USD per mėnesį už kovinę užduotį.
Atkreipkite dėmesį, kad šie skaičiai yra tik apytiksliai, nes valiutų kursai gali keistis, be to, kai kurioms pareigoms ir daliniams skiriamos papildomos priemokos“, – rašoma legiono svetainėje.
Kaip nurodoma svetainėje, pirmiausia savanoriams reikia kreiptis į Ukrainos ambasadą savo šalyje ir pasiteirauti, kokių dokumentų ar įrangos jiems reikia.
Surinkus reikiamus dokumentus, savanoris privalo atvykti į ambasadą specialiam pokalbiui ir vizai gauti.
Pateikus prašymą, savanoriai gauna visas instrukcijas, kaip nuvykti į Ukrainą, kokius reikalingus dokumentus pasiimti ir kokia įranga pasirūpinti.
Pagal galiojančius šalies įstatymus, kario pažymėjimas yra oficialus dokumentas, leidžiantis savanoriams gyventi Ukrainos teritorijoje.
15min verdiktas: Melas. Teiginiai, esą Ukrainą reikia kaltinti Afrikos ir kitų šalių piliečių verbavimu kariauti Ukrainos pusėje, neatitinka faktų. Patikimi tarptautiniai šaltiniai, oficialūs Afrikos valstybių pareiškimai ir pačių Ukrainos institucijų duomenys rodo priešingą vaizdą: žmonės iš Afrikos ir Azijos šalių apgaulės būdu viliojami vykti į Rusiją tariamo darbo tikslais, o vėliau prievarta ar apgaule įtraukiami į Rusijos kariuomenę ir siunčiami į kovos veiksmus Ukrainoje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
