Buvo antikarinės propagandos banga
Pačioje vasario pabaigoje JAV ir Izraelio pajėgoms ėmus atakuoti Iraną, socialinius tinklus „X“, „Instagram“ ir „Bluesky“ užplūdo proiranietiška ir antikarinė propaganda.
JAV veikiančio Klemsono universiteto Žiniasklaidos analizės centras išsiaiškino, kad ją daugiausia skleidė netikrų socialinės žiniasklaidos paskyrų tinklas, susijęs su Irano Islamo revoliucijos gvardija (angl. Islamic Revolutionary Guard Corps, IRGC).
Ekspertų teigimu, paskyros, apsimetančios Škotijos nepriklausomybės šalininkais, airių nacionalistais ir lotynų amerikiečių moterimis, iki vasario pabaigos skelbė prieštaringą turinį, skirtą vietos auditorijai. Tuomet jos staiga persiorientavo į karą Irane.
Konfliktas sukuria sudėtingą situaciją Rusijai. Ši karo neignoruoja, tačiau kalibruoja savo atsaką, kad išvengtų per didelės kainos.
Ataskaitoje kalbama apie 62 paskyras minėtose trijose platformose, kurios filtravo Irano žinutes per dviejų tipų netikrus vartotojus: neva ispanakalbių moterų paskyras ir tariamų internautų iš Škotijos, Anglijos bei Airijos paskyras, pildomas anglų kalba.
Pasak tyrėjų, nė vienas iš šių vartotojų nėra tas, kuo apsimeta, paskyrose naudojamos vogtos arba dirbtinio intelekto sugeneruotos profilio nuotraukos. Vienas iš Žiniasklaidos analizės centro vadovų Darrenas Linvillas šias paskyras palygino su Rusijos interneto troliais, žinomais nuo 2016 m. JAV prezidento rinkimų.
Nemažai melagienų apie Izraelio ir JAV atakas prieš Iraną bei susijusius įvykius jame pasiekė ir Lietuvą. Kai kurias dekonstravo ir portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Naujas karas – sena legenda: tvirtina, kad ir Irane žmonių žūtys per atakas tėra vaidyba
Taip pat skaitykite: Ar tikrai izraeliečiai rekordiniais skaičiais bėga iš Izraelio? Kol kas daugiau sugrįžta
Taip pat skaitykite: Tęsiantis karui Irane internautai jau tariasi „aptikę“ Netanyahu Vokietijoje: jo ten nėra
Taip pat skaitykite: Šeši pirštai, leitenantai ir tušti lėktuvai: internautai ieško įrodymų, jog Netanyahu – miręs
Taip pat skaitykite: Ar tikrai „Mossad“ nebeturi direktoriaus? Įrašai apie Izraelio žvalgybos vado žūtį yra melas
Taip pat skaitykite: Neapsigaukite: platina seną didžiulės atakos vaizdo įrašą ir be reikalo gąsdina Černobylio debesimis
Prasidėjus kiek reikšmingesniems tarptautiniams įvykiams, socialiniuose tinkluose pasipila klaidinančių ar visiškai melagingų įrašų, įvairiuose tinklalapiuose – propagandinių tekstų ar atviros dezinformacijos, už kurios neretai stovi prorusiški veikėjai.
Bene akivaizdžiausiai veikiama karo Ukrainoje kontekste, panašiai elgtasi su tam tikrais Europą dėl jo užgriuvusiais sunkumais, per pandemiją, paviešinus seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino bylos dokumentus ir pan.
Atskirose šalyse tai pritaikoma ir prie vietos aktualijų, pavyzdžiui, Lietuvoje anksčiau aktyviai platintos propagandinės žinutės apie atsijungimą nuo BRELL elektros žiedo, iki šiol plinta panašūs įrašai apie poligoną Kapčiamiestyje.
Tačiau įtampai Artimuosiuose Rytuose pasiekus aukščiausią tašką ir nuo diplomatinių priemonių perėjus prie ginklų, Rusijos balsas skamba kur kas tyliau. Melagienų, kurios primena tipinę dezinformacijos taktiką ir nepagrįstai iaupsina Maskvos politiką, būta, tačiau jų kiekiui toli iki minėtos propagandos bangos.
Garsiai sukritikavo, bet tik tiek
Įdomu, kad propaganda Irane tuometei Sovietų Sąjungai nebuvo svetima jau 1945-1949 m. Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, daugelis Vakarų šalių skubiai ėmėsi priemonių Rusijos propagandai neutralizuoti. Užtat arabakalbiame pasaulyje prokremliška dezinformacija plito toliau.
Mažai įrodymų, kad Maskva numatė vasario 28 d. smūgių mastą ar laiką. Tačiau, vos prasidėjus konfliktui, Rusijos informaciniai tinklai greitai pasinaudojo geopolitiniu momentu.
Pačioje praėjusių metų pabaigoje Irane prasidėjus protestams dėl sparčiai kylančių kainų, kurie galiausiai peraugo į demonstracijas prieš teokratiją, netruko sureaguoti ir Rusijos propaganda.
Pradėjus nuo ekonominių problemų analizės ir užuojautos protestuotojams, nesikoncentruojant į vieną paaiškinimą baigta raginimais šaudyti. Iš ekonominės krizės protestai virto „amerikietišku sąmokslu“, Tikrosios vidinės protestų priežastys pranyko iš akiračio, užleisdamos vietą universaliai ir patogiai išorinio priešo schemai.
JAV ir Izraelio atakos, panašu, ne tik nustebino, bet ir šokiravo bei išgąsdino propagandininkus. „Atakos prieš Iraną – pagrindinį Rusijos sąjungininką, kuris daugelį metų padėjo Maskvai apeiti sankcijas ir tiekė mirtinus „Shahed“ dronus kartu su visiškai paruošta gamybos technologija – Kremliui buvo didelė staigmena“, – pastebėjo kyivpost.com.
Portalo žurnalistai propagandiniuose kanaluose ir pavienių veikėjų komentaruose įžvelgė tokius tris pagrindinius naratyvus: Rusija nepadėjo savo sąjungininkams, Donaldas Trumpas išdavė Rusiją, po Irano seks Rusijos eilė.
Viešai kariniai veiksmai prieš Iraną buvo pasmerkti – Maskva nedelsdama pavadino smūgius „neišprovokuotais ginkluotos agresijos veiksmais“ ir perspėjo apie regioninį bei pasaulinį nestabilumą, nebent bus atkurta diplomatinė politika.
Po mėnesio veiksmai prieš Iraną tebevadinami agresija. Vakarų mažuma esą bando priešintis teisingam tarptautinių santykių pobūdžiui ir diktuoti kitoms šalims, kaip jos turėtų elgtis, tokius Rusijos užsienio reikalų viceministro Michailo Galuzino žodžius pirmadienį citavo naujienų agentūra TASS.
Bet, Londone įsikūrusio smegenų centro „Chattham House“ vertinimu, Rusija nepradės karinės konfrontacijos su JAV ir Izraeliu. Ji ir Teheranui nedavė nė menkiausio ženklo, kad gali teikti kokią nors paramą. Tolesni Kremliaus žingsniai greičiausiai bus skirti tam, kad išlaikytų prieš Vakarus nusiteikusios partnerės reputaciją, bet išvengtų antro intensyvaus konflikto.
Ekspertai spėja, kad, kol padėtis Irane liks neaiški, svarbiausi žodžiai Maskvai bus „strateginis apsidraudimas“ – ji sieks kuo geriau išnaudoti JAV blaškymąsi, tikėdamasi atimti iš Kyjivo žiniasklaidos deguonį ir nustumti karą Ukrainoje į antrą planą.
Reakciją derina prie savų interesų
Nepaisant greitų ir vėliau kartotų griežtų pareiškimų, skamba atsargios Rusijos žinutės dėl Irano. Ji laikosi ribotos pozicijos, todėl propaganda yra santūresnė nei ta, kuri platinama apie Ukrainą ar NATO. Maskva vienu metu vadovaujasi keliais prieštaringais interesais: nori paremti Iraną, bet nepabloginti santykių su JAV, Izraeliu, o ypač – Persijos įlankos valstybėmis, be to, yra stipriai įsitraukusi į karą prieš Ukrainą.
Britų visuomeninio transliuotojo BBC teigimu, naujasis karas, nors ir vyksta toli nuo Rusijos sienų, pastatė Maskvą į keblią padėtį. Viena vertus, kovos Artimuosiuose Rytuose atitraukia Vakarų dėmesį ir išteklius nuo Ukrainos. Kita vertus, Vladimiras Putinas prarado sąjungininką ajatolą Ali Khamenei'ų.
Rusija, teigiama, dalijasi su Iranu žvalgybos informacija, kad padėtų jam smogti JAV taikiniams, bet viešumoje prezidentas palaikė Teheraną tik atsargiais pareiškimais, saugodamasis tiesiogiai priešintis D.Trumpui. Per didesnes krizes dažniausiai teikiama tik retorinė parama Iranui, vengiama konkrečių įsipareigojimų.
Nepaisant bendradarbiavimo, pavyzdžiui, naudojant iranietiškus dronus Ukrainai atakuoti, Rusija ir Iranas nėra oficialūs sąjungininkai, kuriuos saistytų gynybos paktas (pastarasis esą net nepaprašė karinės pagalbos). Maskva jau seniai elgiasi su Teheranu kaip su sandorio partneriu, o ne su draugu „be apribojimų“.
Konfliktas, į kurį pateko Iranas, sukuria sudėtingą situaciją Rusijai. Ši karo neignoruoja, tačiau kalibruoja savo atsaką, kad išvengtų per didelės kainos. To rezultatas – santūresnė viešoji propaganda, nei būtų galima tikėtis iš artimo partnerio, kuriam Iranas tiekė dronų „Shahed“ technologijas ir balistines raketas nuo pat ankstyvųjų plataus masto invazijos į Ukrainą etapų.
Iranas yra trečias pastarųjų metų atvejis, kai Kremlius reikšmingai nepadėjo svarbiam partneriui. Neseniai taip nutiko su Sirijos vadovu Basharu al Assadu ir Venesuelos prezidentu Nicolásu Maduro.
Maskvą dabar varžo ištekliai ir prioritetai: karas Ukrainoje išlieka pagrindiniu jos kariniu tikslu, todėl galimybės teikti didesnę paramą Teheranui ribotos.
Kaltę verčia JAV ir Izraeliui
Kita vertus, Irano karą Rusija laiko naudinga priemone Vakarų dėmesiui nuo Ukrainos nukreipti, todėl naujasis konfliktas jai pravartus net be visapusiško įsikišimo Irano pusėje. Maskva siekia, kad konfliktas neperaugtų į regioninę katastrofą, kuri visiškai destabilizuotų energetikos rinkas ir platesnį Artimųjų Rytų regioną, kuriame ji turi daug interesų.
Maskva vadovaujasi keliais prieštaringais interesais: nori paremti Iraną, bet nepabloginti santykių su JAV, Izraeliu, o ypač – Persijos įlankos valstybėmis, be to, yra stipriai įsitraukusi į karą prieš Ukrainą.
Pridengti ar per tarpininkus platinami pranešimai vis dar atrodo aktyvūs. Tačiau vietoj garsios, pastovios ir nuoseklios kampanijos Rusija, regis, pasitelkė atsargių oficialių pareiškimų ir oportunistinės dezinformacijos, kuri išnaudoja konfliktą kitiems tikslams, įskaitant antiukrainietiškas žinutes, derinį.
Tiesioginis propagandos eskalavimas galėtų apsunkinti platesnę Rusijos diplomatiją, ypač pastangas išlaikyti atvirus kanalus su Vašingtonu ir prekybos partneriais Persijos įlankoje.
Atviras Irano palaikymas sukeltų įtampą santykiuose su D.Trumpo administracija, kurios Maskvai dabar reikia mažiausiai. Todėl Kremlius švelnina savo viešąją poziciją, kad šiame kare neatrodytų kaip pagrindinis Irano rėmėjas.
Propagandos žinutės daugiausia skirtos kaltinti JAV ir Izraelį dėl regiono „destabilizavimo“, o ne garsiai paversti karą bendra Rusijos ir Irano byla. Net valstybinė žiniasklaida puola JAV ir Izraelio kampaniją kaip „karo nusikaltimus“.
Pagrindiniu naratyvu išlieka Ukraina ir platesnė „Vakarų prieš Rusiją“ siužetinė linija. Irano turinys į ją įtraukiamas kaip pagalbinė tema, todėl propagandos produktų yra mažiau ir jie yra bendresnio pobūdžio. Ja siekiama diskredituoti Ukrainą ir sumenkinti Vakarų vaidmenį.
Konkrečių propagandos pavyzdžių galima rasti Rumunijos faktų tikrinimo tinklalapyje „Veridica“, Ukrainos tinklalapyje „Ukrinform“, duomenų bazėje „EU vs Disinfo“ (čia, čia, čia).
Pritaikė jau naudotus naratyvus
„Pirmoji Irano karo savaitė buvo aiškus reaktyvios Rusijos įtakos kampanijos pavyzdys, – pažymėta „SecAlliance“ tinklalapyje. – Skirtingai nuo ankstesnių įtakos operacijų, kuomet naratyvai buvo platinami gerokai prieš įvykį, mažai įrodymų, kad Maskva numatė vasario 28 d. smūgių mastą ar laiką.
Vietoj to, vos prasidėjus konfliktui, Rusijos informaciniai tinklai greitai pasinaudojo geopolitiniu momentu. Per kelias valandas buvo aktyvuoti ir slapti, ir atviri kanalai, parodantys, kaip įtakos infrastruktūra gali greitai persiorientuoti į naujas krizes.“
Šis epizodas esą pabrėžia nuolatinį Rusijos manipuliavimą pasauliniais įvykiais, siekiant plėtoti savo strateginius naratyvus, net kai Maskva tiesiogiai nedalyvauja pačiame konflikte.
„Užuot kūrus visiškai naujus, į Iraną orientuotus pranešimus, Rusijos informacinės operacijos paremtos jau egzistuojančiais naratyvais, įtvirtintais jos dezinformacijos ekosistemoje.
Tai apėmė teiginius apie Vakarų agresiją ir režimo pasikeitimą, kaltinimus Vakarams veidmainyste ir dvigubais standartais, pažįstamus bandymus pakenkti pasitikėjimui Ukraina, Europos vyriausybėmis ir Vakarų saugumo institucijomis.
Pagrindiniu naratyvu išlieka Ukraina ir platesnė „Vakarų prieš Rusiją“ siužetinė linija. Irano turinys į ją įtraukiamas kaip pagalbinė tema.
Perdirbdami šias nusistovėjusias temas, Rusijos tinklai galėjo pasinaudoti krize atvirai neįsitraukdami į konfliktą ir nekeldami pavojaus Maskvos strateginiams santykiams su Teheranu“, – pažymėjo ekspertai.
Atviros Kremliaus žinutės sekė pažįstamu modeliu: oficialiuose komentaruose konfliktas įvertintas kaip dar vienas neapgalvotos Vakarų intervencijos pavyzdys, tuo pačiu metu pozicionuojant Rusiją kaip atsakingą tarptautinę veikėją.
Įdomu, kad jos žiniasklaida nepateikė vieningo naratyvo. Tarp su valstybe susijusių žiniasklaidos priemonių atsirado kontroliuojamų skirtumų, sukuriančių diskusijų ir pliuralizmo įspūdį, bet išliekant įsitvirtinus Kremliaus pagrindinėse geopolitinėse nuostatose.
Užuot kūrus visiškai naujus, į Iraną orientuotus pranešimus, Rusijos informacinės operacijos paremtos jau egzistuojančiais naratyvais, įtvirtintais jos dezinformacijos ekosistemoje.
„Kampanija atskleidžia, kaip Rusijos įtakos struktūros veikia kaip nuolatinė galia, o ne viena operacija. Netikrų paskyrų, sufabrikuotos žiniasklaidos ir koordinuoto amplifikavimo tinklai gali būti greitai aktyvuoti ir nukreipti siekiant pasinaudoti besiskleidžiančiais pasauliniais įvykiais.
Todėl veikla, pastebėta pirmąją Irano karo savaitę, yra ne pavienis incidentas, o dar viena platesnės „Matrioškos“ kampanijos – daugiasluoksnės sistemos, skirtos į tarptautinį diskursą įterpti dezinformaciją, kai tik atsiranda geopolitinių galimybių, – apraiška“, – apibendrinta analizėje.
