„Finansavome visus karus“
Įrašas apie prieš bemaž dvejus metus mirusį J.Rothschildą savaitgalį pasirodė vienos „Facebook“ vartotojos paskyroje. Pastarosiomis dienomis ji skelbė ir daugiau įrašų apie Rothschildus.
„Tikrasis priešas. Mano vardas Džeikobas Rotšildas. Izraelį išrado lordas Rothchildas, kuris buvo ir turtingiausias žmogus pasaulyje, ir išdidus sionistas, – rašė ji. – Sionistai 1948 m. nužudė ir išvarė 750 tūkst. žmonių Britanijos kolonijoje Palestinoje, pavogdami jų žemes.
Šeimos turtas vertas 500 trilijonų dolerių. Mums priklauso beveik kiekvienas pasaulio centrinis bankas. Mes finansavome abi kiekvieno karo puses nuo Napoleono laikų. Mums priklauso jūsų naujienos, žiniasklaida, jūsų nafta ir jūsų vyriausybė (kalba netaisyta – red. past.)“
Internautė pasidalijo nuoroda į metų senumo įrašą susirašinėjimų programėlėje „Telegram“. Jo autorius savo ruožtu pateikė nuorodą į 2017-aisiais padarytą interviu su pačiu J.Rothschildu. „YouTube“ kanale „Conspiracy Zone“ paskelbtas interviu iki šiol peržiūrėtas daugiau nei milijoną kartų.
Finansininkas pokalbyje esą papasakojo, kaip jo šeima prisidėjo prie Izraelio įkūrimo. „Balforo deklaraciją, kurioje Didžiosios Britanijos vyriausybė išreiškė paramą žydų tėvynei Palestinoje, britų užsienio reikalų sekretorius Artūras Balforas nusiuntė antrajam lordui Rotšildui.
Terminas „nacionaliniai namai“ neturėjo precedento tarptautinėje teisėje ir sąmoningai miglotai perteikė poziciją dėl to, ar ketinama įkurti žydų valstybę.
Priežastis buvo ta, kad (sionizmas) pirmiausia buvo judėjimas iš Rytų Europos, tačiau (žinoma) nebuvo išsiaiškinta, kas atsakingas už šį judėjimą, be to, jis buvo Didžiojoje Britanijoje. Jie manė, kad tai turėtų būti nukreipta į Rotšildų šeimą, o Walteris buvo lordas Rotšildas – ir jis buvo sionistas... (kalba netaisyta – red. past.) – painiai aiškino internautas.
Parama išreikšta miglotai
Interviu, paskelbtame praėjus beveik šimtmečiui nuo vadinamosios Balfouro deklaracijos, buvo kalbama apie šį dokumentą. Taip (o arabiškai – Balfouro pažadu) vadinamas Didžiosios Britanijos paramos pareiškimas „žydų tautos nacionalinių namų įkūrimui Palestinoje“, kuri tuo metu buvo Otomanų imperijos regionas su nedidele žydų populiacija.
Jis išdėstytas 1917 m. lapkričio 2 d. laiške, kurį užsienio reikalų sekretorius Arthuras Jamesas Balfouras parašė antrajam baronui Rothschildui – britų žydų bendruomenės lyderiui zoologui Lioneliui Walteriui Rothschildui.
1914 m. lapkritį paskelbusi karą Osmanų imperijai, Britanija ėmė svarstyti Palestinos ateitį. Per kitus du mėnesius Karo ministrų kabineto narys, būsimasis liberalų lyderis sionistas Herbertas Samuelis išplatino kolegoms memorandumą, kuriame siūlė paremti sionistų ambicijas, siekiant įtraukti žydus į platesnį karą.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Palestina egzistavo visada, o Izraelis – tik nuo 1948 m.?
Pirmosios derybos tarp britų ir sionistų įvyko 1917 m. Praėjus keliems mėnesiams A.J.Balfouras paprašė L.W.Rothschildo ir Sionistų organizacijos vadovo, o vėliau – pirmojo Izraelio prezidento Chaimo Weizmanno parengti viešą deklaraciją. Vėlesnėse diskusijose dalyvavo ir sionistai, ir antisionistai žydai, bet ne Palestinos vietos gyventojai.
Taip pat skaitykite: „1947 m. žemėlapiuose Izraelio nėra“, bet žydų tautos židinys ten buvo
Deklaracija buvo pirmas viešas didelės politinės jėgos palaikymo sionizmui išreiškimas. Terminas „nacionaliniai namai“ neturėjo precedento tarptautinėje teisėje ir sąmoningai miglotai perteikė poziciją dėl to, ar ketinama įkurti žydų valstybę.
Numatomos Palestinos ribos nebuvo nurodytos, o Britanijos vyriausybė vėliau patvirtino, kad „žydų nacionaliniai namai“ neapėmė visos jos teritorijos.
Laiške buvo raginama ginti Palestinos arabų, kurie sudarė didžiumą vietos gyventojų, pilietines ir religines teises, taip pat – žydų bendruomenių teises ir politinį statusą šalyse už Palestinos ribų.
„<…> niekas negali būti daroma, kas galėtų pažeisti Palestinoje gyvenančių ne žydų bendruomenių pilietines ir religines teises arba žydų teises ir politinį statusą bet kurioje kitoje šalyje“, – parašyta jame.
Osmanų imperijai pralaimėjus Pirmajame pasauliniame kare, Didžioji Britanija ėmė kontroliuoti Palestiną, kurioje gyveno žydų mažuma ir arabų dauguma. Tarptautinė bendruomenė pavedė jai sukurti Palestinoje žydų valstybę, o tai sustiprino įtampą tarp šių dviejų grupių.
Balfouro deklaracija tapo pagrindine Britų mandato Palestinai – įgaliojimo ją valdyti ir vadinamosios Mandatinės Palestinos įsteigimo dokumento – dalimi. Ji netiesiogiai lėmė Izraelio atsiradimą ir laikoma vienu iš vėliau sekusio palestiniečių etninio valymo bei konflikto su sionistine valstybe katalizatorių.
Taip pat skaitykite: „Hamas“ prieš Izraelį: kur slypi dešimtmečius rusenančio konflikto priežastys?
Dokumentas laikomas vienu prieštaringiausių ir labiausiai ginčytinų šiuolaikinėje arabų pasaulio istorijoje. Didžiosios Britanijos vyriausybė 1939 m. pripažino, kad reikėjo atsižvelgti į vietos gyventojų norus ir interesus, o 2017 m. – kad deklaracijoje turėjo būti raginama ginti Palestinos arabų politines teises.
Izraelio valstybė – ilgo proceso rezultatas
Praėjusio amžiaus 3-iajame ir 4-ajame deš. padaugėjo žydų imigrantų į Palestiną. Jie bėgo nuo persekiojimo Europoje ir ieškojo saugaus prieglobsčio nuo Holokausto. Trintis tarp žydų ir arabų bei pasipriešinimas britų valdžiai vis stiprėjo.
1947-aisiais Jungtinės Tautos (JT) balsavo už rezoliuciją 181, dar žinomą kaip Padalijimo planas, kuria buvo siekiama Palestiną padalyti į atskiras žydų ir arabų valstybes, o Jeruzalę patikėti tarptautiniam administravimui.
Žydų vadovybė planui pritarė, o arabų pusė atmetė ir jis niekada nebuvo įgyvendintas. Kitais metais britų valdžia, negalėdama sustabdyti nesantaikos, pasitraukė.
1948 m. gegužės 14 d. buvo įkurta šiuolaikinė Izraelio valstybė. Jos įkūrimo deklaracijoje, kurią perskaitė Žydų agentūros vadovas Davidas Ben-Gurionas, neminimas nė vienas Rothschildas.
Niekas negali būti daroma, kas galėtų pažeisti Palestinoje gyvenančių ne žydų bendruomenių pilietines ir religines teises arba žydų teises ir politinį statusą bet kurioje kitoje šalyje.
Priešingai – tai buvo dešimtmečius trukusių sionistų pastangų ir tarptautinės diplomatijos kulminacija, ne konkretaus žmogaus pastangos ar sprendimas. Prie Izraelio įkūrimo atvedė XIX a. pabaigoje kilęs sionistų judėjimas, Britų mandatas ir Balfouro deklaracija, Holokaustas ir Antrasis pasaulinis karas.
Nevaldo centrinių bankų ir nėra turtingiausi
Lordas Rothschildas, kurio nuotrauka panaudota „Facebook“ įraše, nei su Izraelio įkūrimu, nei juo labiau su Balfouro deklaracija nesusijęs. Jis gimė 1936 m., taigi per vėlesį įvykį jis buvo paauglys, o per ankstesnį apskritai nebuvo atėjęs į šį pasaulį.
Investicijų bankininkas, verslininkas, filantropas mirė praėjusių metų vasarį. Jo biografijoje neminima, kad iškilus vyras būtų kaip nors prisidėjęs prie Izraelio valstybės sukūrimo.
Po J.Rothschildo mirties kilo klaidingos informacijos apie šią bankininkų dinastiją banga. Jau tuomet buvo dalijamasi ta pačia nuotrauka ar frazėmis iš jos ar panašiais teiginiais.
Bet teiginiai apie centrinių bankų kontrolę ir trilijonus siekiantį turtą yra melagingi – tai yra naujausia antisemitinė sąmokslo teorija iš serijos, nukreiptos prieš šią žinomą dinastiją. Kai kurias „Facebook“ įraše paminėtas melagienas paneigė naujienų agentūros AFP faktų tikrintojai.
Rothschildų šeima buvo susijusi su bankų sektoriumi nuo XVIII a. ir ilgainiui viena iš turtingiausių pasaulyje. Bet ji, pabrėžė AFP, nekontroliuoja centrinių bankų, nes jie daugiausia priklauso vyriausybėms, o ne privatiems investuotojams. Rothschildai taip pat nėra įtraukti į turtingiausių pasaulio asmenų ir šeimų sąrašus.
15min verdiktas: melas. Prie lordo J.Rothschildo atvaizdo ir įraše paminėta informacija yra klaidinga. Bankininkų šeima nevaldo trilijoninių turtų ir nekontroliuoja centrinių bankų (jie priklauso vyriausybėms). Dinastijos atstovas taip pat nesukūrė Izraelio, ši valstybė atsirado kaip dešimtmečius trukusių sionistų pastangų ir tarptautinės diplomatijos rezultatas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
