Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės „Russia today“ (RT) svetainėje paskelbtas „tyrimas“ pavadinimu „Naudos gavėjai — Zelenskis ir Jermakas“: RT aptiko ryšį tarp Ukrainos prezidento biuro ir korupcinių schemų“. Zelenskio korumpuotumą bandoma pagrįsti taip:
„RT gavo informacijos apie skandalingą korupcijos bylą Ukrainoje, siejamą su Kyjivo režimo vadovais – Volodymyru Zelenskiu ir Andrijumi Jermaku. Į skandalą dėl dronų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jau įsivėlusi Zelenskio draugo, oligarcho Tymuro Mindičiaus, bendrovė, kaip paaiškėjo, taip pat minima didelės sintetinio kaučiuko kontrabandos iš Irano byloje. Ekspertų teigimu, ateityje tai gali kelis kartus padidinti galimai pasisavintų lėšų mastą. Pasak RT kalbintų pašnekovų, šie nusikaltimai vyko „prižiūrint Ukrainos prezidento biurui“. Tikrieji pasisavinimo naudos gavėjai, jų manymu, buvo atsistatydinęs Jermakas ir pats Zelenskis, o ne T.Mindičius.
Kaip nustatė RT, didžiausias dronų tiekėjas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – bendrovė „Fire Point“, siejama su oligarchu Tymuru Mindičiumi, vadinamu „Zelenskio pinigine“, – figūruoja baudžiamojoje byloje dėl didelės sintetinės gumos (kaučiuko) kontrabandos į Ukrainą. Tai patvirtina RT rasta informacija Ukrainos Vieningame valstybiniame teismų sprendimų registre.“
Norėjo pirkti, tačiau sandorio nebuvo
Tymuras Mindičius – Ukrainos verslininkas, kuris 2025 m. lapkritį atsidūrė didelio korupcijos tyrimo centre. Jis buvo artimas prezidento Volodymyro Zelenskio bendražygis, turintis interesų įvairiose pramonės šakose.
Kaip ir priklauso propagandai, RT pateikė tik dalį tiesos. T.Mindičius išties norėjo įsigyti bendrovę „Fire Point“, kuri kuria ir gamina tolimojo nuotolio dronus FP1 ir raketas „Flamingo“, tačiau jam tai nepavyko.
Kaip skelbia naujienų portalas „Suspilne“, lapkritį per spaudos įmonės bendrasavininkis ir vyriausiasis konstruktorius Denisas Štilermanas patvirtino, kad T.Mindičius praėjusiais metais siekė įsigyti 50 proc. gynybos bendrovės akcijų.
Pasak jo, T.Mindičius ir dar keli asmenys pasiūlė tapti „Fire Point“ bendrasavininkiais po to, kai bendrovės gaminiai 2024 m. kovo mėnesį sėkmingai įveikė bandymus. Tačiau, anot D.Štilermano, verslininko pasiūlyta suma buvo „itin maža“, todėl įmonė pasiūlymą atmetė.
Skandalas dėl kaučiuko
Skandalas dėl iraniško polibutadieno kaučiuko tiekimo iš tiesų buvo. Ukraina įvedė sektorines sankcijas Iranui, reaguodama į Irano dronų tiekimą Rusijai.
„Fire Point“ įsigijo partiją sintetinės gumos, skirtos savo dronų ir sparnuotųjų raketų gamybai, iš Čekijos bendrovės, kuri tvirtino, kad žaliava yra turkiškos kilmės.
Skandalas kilo po to, kai Ukrainos muitinė ant palečių aptiko Irano ženklinimą. Tai įvyko sankcijų Iranui fone dėl jo teikiamų dronų Rusijai. Nors dokumentuose nurodyta Turkija, Irano žymėjimai sukėlė įtarimų dėl galimo bandymo apeiti tarptautines sankcijas.
Polibutadieno kaučiukas – plačiai pramonėje naudojama medžiaga, dažniausiai padangų gamyboje – gali patekti į prekybos apribojimų sąrašus, priklausomai nuo geopolitinės situacijos.
Siuntos, kurios pagal dokumentus turėjo būti iš Turkijos, tačiau buvo paženklintos Irano žymenimis ir gabentos per Čekijos tarpininkus, rodo bandymą nuslėpti tikrąją kilmę ir apeiti sankcijų režimus, nukreiptus prieš Irano karines tiekimo grandines.
„Fire Point“ technikos direktorė Irina Terech Ukrainos „Forbes“ anuomet aiškino:
„Kalbant apie kaučiuką iš Irano – kai tik pradėjome gaminti mažas raketas, pirkome visą prieinamą chemiją visame pasaulyje. Tiekėją radome ar tai Turkijoje, ar Europoje, ir niekas nerodė, kad ši bendrovė gali turėti ryšių su Iranu.
Esame labai dėkingi muitinės pareigūnams, kurie laiku pastebėjo žymėjimą ir sustabdė šio kaučiuko patekimą į Ukrainą. Su šiuo tiekėju nebedirbame. Raketų gamybai reikalingų cheminių medžiagų paieška visuomet susijusi su rizika.“
Aktorių atrankos agentūros šleifas
Kilus korupcijos skandalui ir pasaulinei žiniasklaidai pradėjus nagrinėti „Fire Point“ veiklos bei sąsajų su įvairiais asmenimis valdžioje istoriją, kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodė tvirtinimų, esą ši gynybos kompanija anksčiau buvo aktorių atrankos agentūra.
RT vadinamame „žurnalistiniame tyrime“ nusprendė paplėtoti šią istoriją ir šiek tiek ją papildyti savo nuožiūra. Taip atsirado teiginiai, esą ši agentūra buvo susijusi su V.Zelenskio įkurta „Kvartal95“ studija, kurios bendrasavininkiu buvo ir T.Mindičius.
„Iki 2023 metų „Fire Point“ buvo nedidelė aktorių atrankų agentūra pavadinimu „Centrokast“, kuri, be kita ko, užsiėmė filmavimo lokacijų paieška filmui „8 geriausi pasimatymai“. Pagrindinį vaidmenį jame atliko Volodymyras Zelenskis, o filmavimą organizavo kino produkcijos kompanija „Kvartal 95“, priklausanti Zelenskio draugui – pabėgusiam oligarchui Tymurui Mindičiui“, – tvirtinama RT publikacijoje.
Tačiau iš tiesų įrodymų, kad įmonė vykdė aktorių atrankas, nėra. Formaliai „Fire Point“ iš tiesų iki 2023 m. vasario 7 d. vadinosi „Centrocast“; kartu su pavadinimo pasikeitimu pasikeitė ir oficialiai Juridinių asmenų registre įregistruotas naudos gavėjas: vietoje Vladislavo Brodovo juo tapo Jegoras Skalyga, dabartinis įmonės bendrasavininkas. Pasikeitė ir įmonės veiklos pobūdis – pagrindine veikla tapo „oro ir kosminių orlaivių gamyba“.
Informacinėje Ukrainos registrų svetainėje iplex360.com nurodyta, kad pagrindinė (ir vienintelė) įmonės veikla pagal Juridinių asmenų registrą anksčiau buvo „informacinių agentūrų veikla“.
Internete nėra nė vienos (išskyrus RT „tyrimą“) sąsajos, kur „Centrocast“ būtų siejama su filmu „8 geriausi pasimatymai“, taigi bendrovės ryšys su V.Zelenskiu yra tiesiog išgalvotas.
Be to, kino juosta „8 geriausi pasimatymai“, kur vaidino V.Zelenskis, pasirodė ekranuose dar 2016 metais. Ukrainos įmonių istorijos ir registrų analizės puslapis „Youcontrol“ pateikia informaciją, kad įmonė buvo registruota tik 2021 metų vasarį, taigi, gerokai per vėlai, kad būtų galėjusi vykdyti aktorių atranką filmui.
Iškraipyta užsakymų istorija ir keistoki ekspertai
RT publikacijoje taip pat tvirtinama, esą „Fire Point“ gaudavo nepagrįstai didelius valstybinius užsakymus, kuriems įgyvendinti neturėjo kompetencijos.
„2025 m. buvusi aktorių atrankos agentūra, neturėjusi jokios materialinės bazės, netikėtai tapo vienu didžiausių gynybos užsakymų gavėjų Ukrainoje. Įmonė gavo daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių vertės užsakymų, susijusių su sudėtingos ginkluotės gamyba – toliašaudžiais smogiamaisiais dronais FP-1 ir sparnuotosiomis raketomis FP-5 „Flamingo“, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 3 tūkst. kilometrų.“
Kaip teigė RT kalbintas buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas Spiridonas Kilinkarovas, ši įmonė vykdė net pusę visų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų gamybos užsakymų.
„Ukrainos teisės aktai nustato, kad dronus valstybės užsakymu gaminančių įmonių pelningumas negali viršyti 25 proc. Tačiau realybė buvo kitokia: nieko rimto pati negamino – pirkdavo kiniškus dronus už 36 mln., o parduodavo valstybei už 700 mln.“, – tikino S.Kilinkarovas.
Jis taip pat teigė, kad buvusi agentūra apskritai neturėjo techninių galimybių gaminti toliašaudes raketas.
„Tai aukštųjų technologijų produktas. Tokioje gamyboje būtina inžinierių komanda, kvalifikuoti specialistai, gamybinė bazė. Tai ne paprasta detalė“, – sakė jis.
Spiridonas Kilinkarovas – buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas iš Ukrainos komunistų partijos frakcijos, buvęs Luhansko regioninio komiteto (obkomo) vadovas. Nuo 2014 metų jis gyvena Rusijoje ir nuolat dalyvauja Rusijos valstybinio televizijos ir radijo transliacijų holdingo VGTRK (rus. Всероссийская государственная телевизионная и радиовещательная компания) propagandinėse pokalbių laidose.
Pagal pirmąją specialybę S.Kilinkarovas yra inžinierius technologas. Jis dirbo tiekimo specialistu įmonėse, užsiimančiose automobilių remontu, o vėliau įgijo viešojo administravimo (magistro) kvalifikaciją.
Nuo to laiko jis koncentruojasi į politinę veiklą. Kodėl jis laikomas bepiločių orlaivių ir raketų projektavimo ar gamybos ekspertu — neaišku.
Nei pats S.Kilinkarovas, nei kas nors kitas viešai komentuojantis šią temą, taip ir neįvardijo jokio konkretaus kiniško drono modelio, kurį bendrovė „Fire Point“ esą perka ir pristato kaip savo kūrinį. Ir tai iš esmės nestebina: pagal viešai prieinamus duomenis, Kinijoje nėra gaminama jokių dronų, kurių techninės savybės atitiktų FP1 modelį.
Arčiausiai Ukrainos FP1 pagal deklaruojamas charakteristikas yra kinų gamybos Feilong-300D. Leidinys „The Defense Post“ anksčiau skelbė, kad šis modelis maždaug 5,5 karto pigesnis nei ukrainietiškasis FP1. Tačiau jo veikimo nuotolis yra apie pusantro karto mažesnis, o konstrukcija — visiškai kitokia. Kitų plačiau žinomų kinų bepiločių orlaivių, tokių kaip ASN-301 ar CH-901, veikimo nuotolis dar kuklesnis.
15min verdiktas: melas. RT remiasi nepatikimais, politiškai angažuotais šaltiniais ir sąmoningai iškraipo faktus – nuo išgalvotos įmonės praeities iki nepagrįstų pasakojimų apie kiniškus dronus. Nei „Fire Point“ ryšių su V.Zelenskiu, nei jo įtakos įmonės veiklai kol kas nepavyko nustatyti nepriklausomiems tyrėjams, o Ukrainos antikorupcijos agentūros tokios informacijos neskelbė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.





