Tai nieko nestebina – Kremliaus FSB kontržvalgybos dokumentai, prie kurių prieigą gavo naujienų agentūros šaltinis „The Insider“, atskleidžia, kad nominaliai draugiški Irano ir Rusijos santykiai slepia gilų abipusį nepasitikėjimą.
Abi pusės aktyviai šnipinėja viena kitą, o šaltiniai Rusijos žvalgyboje patvirtino, kad Rusiją į Iraną vis dar žiūri labiau kaip į priešišką nei draugišką valstybę.
Abipusiai santykiai smarkiai pagerėjo nuo plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios. Aukšto lygio Rusijos karinės žvalgybos (GRU) ir FSB pareigūnai vis dažniau ėmė lankytis Teherane, stiprėjo ir karinė kooperaciją, įskaitant Irano Rusijai tiekiamus „Shahed“ dronus.
Šnipinėja viena kitą
Tačiau abi pusės ir toliau veidmainiškai šnipinėja viena kitą. Nepaisant griežtų slaptumo reikalavimų, FSB agentai dažnai neatsakingai elgiasi su įslaptinta informacija – aukščiausio slaptumo dokumentai, apžvalgos ir brifingai neretai siuntinėjami elektroniniu paštu.
Prieigą prie įvairių dokumentų sugebėjo gauti ir „The Insider“ žurnalistais. Tokie dokumentai atskleidžia agentūros požiūrį į Rusijos santykius su kaimyninėmis šalimis. Vienas iš šių dokumentų yra kasmetinė Irano politinės situacijos apžvalga ir rekomenduojami veiksmai.
2024-ųjų metų apžvalga prasideda trumpa įžanga, kurioje aptariami stiprėjantys Rusijos-Irano ryšiai. Pažymima, kad bendradarbiavimas perėjo nuo abipusio iki regioninio ir net regioną peržengiančio lygmens.
Stiprėjantys ryšiai grindžiami abiejų šalių priešiškumui Vakarų, ypač JAV, dominavimui. Tiek Maskva, tiek Teheranas siekia pasaulinės tvarkos, kurią sudaro keli galios centrai, ir priešinasi Vakarų hegemonijai.
Karo Ukrainoje kontekste Iranas užėmė prorusišką poziciją ir dėl to užsitraukė Vakarų rūstybę. Rusijos pastangos sušvelninti tarptautinį sprendimą Iranui ir medijuoti nesutarimus dėl branduolinių ginklų, Kremliaus žvalgybos manymu, suteikė palankių rezultatų dvišaliams santykiams, galintiems peraugti į ilgalaikį strateginį bendradarbiavimą.
Nepaisant visų šių pozityvių aspektų, kontržvalgybininkai pažymėjo, kad Iranas nežada stabdyti šnipinėjimo operacijų Rusijoje. Tvirtinama, kad Irano agentai ir toliau aktyviai veikia Rusijoje, ypač stengdamiesi nugvelbti informacijos apie rusišką ginkluotę, aviaciją, elektroniką ir branduolines technologijas.
Veikdami iš Islamo Respublikos ambasados Maskvoje, Irano žvalgybininkai stengiasi plėsti įtaką Rusijos musulmonų bendruomenėse, platinti šiitų islamo atšaką, rinkti informaciją apie vidaus ir užsienio politiką. Verbuojami mokslininkai, kariai, aukšto rango pareigūnai, islamo dvasininkija. Tai dažnai daroma oficialių vizitų karinėse, pramoninėse bazėse ar valstybinėse įstaigose metu.
Kaip Rusija šnipinėja Irane
Rusijos kontržvalgyba savo apžvalgoje aiškiai pabrėžia poreikį infiltruoti Irano valstybines instuticijas. Taip siekiama įgyti vertingos informacijos apie Irano veiksmus Rusijoje, ypač informacines kampanijas, kurios gali pakurstyti religinę nesantaiką, bei vidaus reikalus, taip pat ir galimus aukščiausiojo Islamo Respublikos vadovo įpėdinius.
Infiltracija laikoma aukščiausiu prioritetu. Be to, Kremlius siekia stabdyti ar riboti Irano įtaką Rusijos musulmonų bendruomenėms, užkirsti kelią technologijų ar technikos vagystėms, rinkti informaciją apie Rusijai nepalankių Irano užsienio politikos pokyčių galimybę (įskaitant vadovybės pasikeitimą), užsienio valstybių veiklą Irane ir remti komercinių bei valstybinių ryšių augimą.
Rusija, be kita ko, savo tikslų siekia verbuodama Irano piliečius, taip pat ir dvasininkus.
Įdomu tai, kad nepaisant tarptautinės situacijos pokyčių, Maskvos tikslai Irane beveik nepasikeitė.
„The Insider“ šaltiniai FSB atkreipė dėmesį, kad net Dmitrijaus Medvedevo prezidentavimo laikotarpiu (2008-2012) Rusiją į Iraną ėmė žvelgti labiau kaip į priešą. Nors viešai bičiuliautasi, Kremlius niekada nenorėjo, kad Teheranas turėtų atominių „žaisliukų“, ką pakartotinai pabrėžia žvalgyba.
Nepaisant stiprėjančio pastarųjų metų bendradarbiavimo, Rusijos karinė žvalgyba žaidė dvigubą žaidimą – palaikė ryšius su Izraeliu. Iranas veikiausiai žinojo apie tai žinojo, todėl, tikėtina, kad tai tik dar giliau įvarė pleištą dviejų valstybių draugystėje.
-
Draugystė iki pirmo smūgio: kodėl Kremliui pritrūko drąsos stoti ginti Irano
-
„Reuters“: keršydamas Izraeliui Iranas planavo užminuoti Hormūzo sąsiaurį
-
Pentagonas: dėl JAV smūgių Irano branduolinė programa pristabdyta iki dvejų metų
-
Po 12 dienų karo su Izraeliu Iranas atveria savo oro erdvę
-
Izraelio gynybos ministras: kariuomenė sukurs planą, kaip užkirsti kelią tolesnei Irano grėsmei
Anot aukšto rango šaltinio rusų žvalgyboje, Kremliui Izraelis atrodė kaip palankesnė konflikto pusė bent nuo 2010-ųjų. Irano ir Izraelio konfliktas pastatė Maskvą į nepatogią poziciją, tačiau vis dar daug labiau rūpinamasi vidinėmis problemomis, o reikšmingu mastu veikti Artimuosiuose Rytuose Kremliaus šeimininkas tiesiog neturi laiko.
