Taikos planas Ukrainai
Per pirmąją konferencijos valandą Vladimiras Putinas daug dėmesio skyrė karui Ukrainoje.
Teiginys: Atsakydamas į JAV televizijos kanalo NBC žurnalisto klausimą, jis teigė, kad Rusija esą sutiko su kompromisais dėl Ukrainos, pasiektais dar prieš jo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Ankoridže rugpjūtį.
Pasak Kremliaus vadovo, Aliaskoje vykusiame viršūnių susitikime Maskva pripažino, jog kompromisai nėra lengvi, o atsakomybė už tolesnius sprendimus dabar tenka Ukrainos valdžiai ir jos Europos partneriams.
Realybė: Vašingtonas viešai nėra reikalavęs iš Maskvos jokių nuolaidų derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Donaldas Trumpas tik yra pareiškęs, kad Rusija būtų pasirengusi nutraukti karo veiksmus ir įšaldyti fronto liniją Zaporižios ir Chersono srityse.
Lapkričio pabaigoje D.Trumpo administracija parengė taikos planą Ukrainai, kuris buvo sutiktas skeptiškai pačioje Ukrainoje ir tarp Europos sąjungininkų.
Remiantis žiniasklaidoje paskelbta informacija, dokumentas numatė reikšmingas nuolaidas iš Ukrainos pusės, įskaitant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mažinimą ir dalies okupuotų teritorijų perdavimą Rusijai.
Gruodžio viduryje vykusiose derybose Berlyne Vašingtonas ir toliau spaudė Kyjivą sutikti su viso Donbaso perdavimu Rusijai kaip taikos sąlyga.
Vašingtonas taip pat bando įtikinti Europos Sąjungos (ES) šalis atsisakyti plano pervesti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai. JAV pareigūnai tvirtina, kad šie pinigai turėtų būti saugomi siekiant „palengvinti taikos susitarimą“ tarp Maskvos ir Kyjivo.
Taikius gyventojus žudo nežinia kas
Teiginys: Atsakydamas į NBC žurnalisto klausimą, V.Putinas taip pat pareiškė, kad Maskva nėra atsakinga už karo metu žuvusius Rusijos ir Ukrainos gyventojus.
Realybė: Jungtinių Tautų duomenimis, vien per 2025 metų sausio–spalio mėnesius Rusijos smūgiai Ukrainos miestuose nusinešė 548 civilių gyvybes, dar 3592 žmonės buvo sužeisti.
Ukraina taip pat nuolat praneša apie civilių aukas, patirtas dėl Rusijos kariuomenės vykdomų apšaudymų ir bepiločių atakų.
Per pirmuosius dešimt 2025 metų mėnesių civilių aukų skaičius (12 062) jau viršijo visų 2024 metų bendrą rodiklį (9 112), – teigiama Jungtinių Tautų stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais iš viso užfiksuotos 53 006 civilių aukos, iš jų 14 534 žuvusieji.
Didžiausia grėsmė ir toliau kyla šalia fronto linijų gyvenančioms bendruomenėms – daugiausia dėl ilgojo nuotolio raketų ir bepiločių orlaivių smūgių, kurie sudaro 65 procentus visų žūčių ir sužeidimų. Ypač stipriai paveikti Chersono, Charkivo ir Donecko regionai.
„Vien spalio mėnesį žuvo mažiausiai 148 civiliai, dar 929 buvo sužeisti – tai atspindi itin aukštą aukų skaičių, panašų į fiksuotą per du ankstesnius mėnesius“, – pabrėžė JT stebėjimo misija.
„Apiplėšta“ Rusija
V.Putinas taip pat užsiminė apie ES šalių planus pervesti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai.
Teiginys: „Kodėl nepavyksta įgyvendinti šio apiplėšimo? Todėl, kad pasekmės gali būti sunkios patiems plėšikams. O kuo tai pasireiškia? Pirma, tai nėra paprasta padaryti. Juk jie paskelbė ne apie tai, kad tiesiog plėš ir atiminės, o viena iš idėjų – suteikti reparacijų kreditą, įkeičiant mūsų turtą“, – kalbėjo V.Putinas.
Realybė: Rusijos turtas buvo įšaldytas kaip atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartiją. Esminis šio sprendimo pagrindas – tarptautinėje teisėje pripažintas principas, kad agresorius privalo atlyginti padarytą žalą: Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, sukėlė milžiniškus nuostolius, kuriuos privalo kompensuoti.
Iš tiesų nuspręsta Rusijos lėšų, įšaldytų ES sąskaitose, tiesiogiai Ukrainai neperduoti. Tačiau buvo suderintas beprocentis 90 mlrd. eurų kreditas Ukrainai dvejų metų laikotarpiui, pasitelkiant ES biudžeto galimybes. Rusijos pinigai ir toliau lieka įšaldyti.
Taip pat svarstoma galimybė šias lėšas panaudoti kredito grąžinimui, jeigu Rusija po karo nekompensuos Ukrainai padarytos žalos.
Svarbu pabrėžti, kad kreditui pritarė Vengrija, Slovakija ir Čekija, kurios anksčiau buvo kategoriškai nusistačiusios prieš.
Dezinformacija apie Myrnohradą ir Kostiantynivką
Teiginys: V.Putinas pareiškė, kad Myrnohradas Donecko srityje yra visiškai apsuptas, o daugiau kaip 50 procentų Kostiantynivkos tame pačiame regione esą kontroliuoja Rusija.
Realybė: Tačiau, remiantis kariuomenės grupuotės „Vostok“ duomenimis, nuo gruodžio 19 d., Myrnohrade Ukrainos gynybos pajėgos „išlaiko gynybines pozicijas ir naikina rusų karius prieigose prie miesto“.
„Fiksuojami pavieniai rusų grupių bandymai prasiskverbti į pietryčių rajonus, tačiau Ukrainos kariai juos operatyviai aptinka ir neutralizuoja“, – teigiama pranešime.
Remiantis atvirų šaltinių žvalgybos projekto „DeepState“ duomenimis, Kostiantynivką kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir tik nedidelė rytinė miesto dalis yra „pilkojoje zonoje“.
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, išnagrinėję atvirus šaltinius, daro išvadą, kad Rusijos pajėgos yra užėmusios tik 1,6 procento Kostiantynivkos.
ISW 2025 m. gruodžio 18 d. ataskaitoje teigiama, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos išlaiko buvimą ne daugiau kaip penkiuose procentuose miesto teritorijos, daugiausia per prasiskverbimo, žvalgybos ar riboto masto šturmo veiksmus.
Pažymima, jog net ir Rusijos karo korespondentai pripažįsta, kad okupuota apie 11 procentų Kostiantynivkos, kas taip pat patvirtina oficialių Kremliaus pareiškimų neatitikimą faktinei padėčiai.
-
Volodymyras Zelenskis: JAV vadovaujamose taikos derybose pasiekta pažanga gana solidi
-
Karas Ukrainoje. „Washington Post“: Europa turi vieną lyderį, galintį susidoroti su Trumpo prorusišku elgesiu
-
„The Washington Post“: 2026 metai gali būti lemtingi Rusijai
-
Po Rusijos dronų ir raketų smūgių daug kur Ukrainoje nutrūko elektros tiekimas
-
Per masinę Rusijos dronų ir raketų ataką žuvo bent 3 žmonės, daug kur nutrūko elektros tiekimas
-
Vokietijos ministras – apie naują Rusijos agresiją: galiu tik patarti, kad tam pasiruoštume
Apie karą su NATO
V.Putinas piktinosi kalbomis, kad Rusija galėtų bandyti pulti ne tik Ukrainą.
Teiginys: „Aš, pavyzdžiui, asmeniškai pažįstu dabartinį NATO generalinį sekretorių, poną Rutte. <…> Ką jis kalba? Man norisi paklausti: ką jūs kalbate apie karą su Rusija? Skamba raginimai ruoštis karui su Rusija. Jie nori ruoštis karui su Rusija.
Bet ar jūs mokate skaityti? Perskaitykite naują JAV nacionalinio saugumo strategiją. Kas joje parašyta? Jungtinės Valstijos, atkreipiu dėmesį, yra pagrindinė NATO narė, Aljanso kūrėja ir didžiausia jo rėmėja. Visi pagrindiniai ištekliai ateina iš JAV: finansavimas, karinės technologijos, ginkluotė ir amunicija. Visa tai sudaro NATO pagrindą.
Naujojoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje Rusija nėra įvardijama nei kaip priešas, nei kaip taikinys, tačiau NATO generalinis sekretorius kalba apie pasirengimą karui su mumis. Kaip tai suprasti? Ar jūs tikrai mokate skaityti? Kaip galima nukreipti NATO į karą su Rusija, jei pagrindinė Aljanso valstybė mūsų nelaiko nei priešininku, nei priešu?“, – kalbėjo V.Putinas.
Realybė: Dokumente apskritai nėra apibrėžta, ką NATO laiko potencialiu priešininku. Jame teigiama, kad Jungtinės Valstijos siekia strateginio stabilumo su Rusija, tačiau tai neatmeta galimos Rusijos karinės agresijos prieš Europą.
Vis dėlto, Rusijos planai geriau galėtų būti įvertinti žvelgiant į darbus, o ne žodžius.
Kaip pažymima spalio 9 dieną priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje, pastaraisiais metais Rusija nuosekliai vykdo tyčinius hibridinio karo veiksmus Europos Sąjungos teritorijoje.
„Šie veiksmai apima kibernetinius išpuolius, plataus masto dezinformacijos kampanijas ir kišimąsi į demokratinius rinkimų procesus, taip pat energetikos naudojimą kaip politinio spaudimo ir šantažo priemonę.
Fiksuojami ir tiesioginiai sabotažo aktai – padegimai, ypatingos svarbos infrastruktūros niokojimas, pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų (GNSS), įskaitant GPS, signalų trikdymas bei klastojimas.
Kartu daugėja ir atvirų karinių provokacijų, tokių kaip oro erdvės pažeidimai naikintuvų bei didelio nuotolio kovinių dronų skrydžiais“, – rašoma rezoliucijoje.
Rugsėjį Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę. Reaguodamos į incidentą, Šiaurės Atlanto aljanso pajėgos pirmą kartą istorijoje pakėlė naikintuvus grėsmėms Aljanso oro erdvėje atremti. Dėl to Lenkija paskelbė aktyvuojanti 4-tąjį NATO straipsnį, kuris numato skubiai sušaukti Aljanso tarybą, turinčią spręsti dėl narei iškilusios išorinės grėsmės.
Rusijos dronai ir raketos per trejus su puse metų trunkantį karą kelis kartus kirto NATO narių Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos, Moldovos oro erdvę.
„Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios nuolat fiksuojami Rusijos įsibrovimai į NATO ir ES oro erdvę. Tai laikoma rimtu tarptautinės teisės ir valstybių narių suvereniteto pažeidimu. Pastaruoju metu tokių incidentų mastas tapo precedento neturintis, keliantis klausimų, ar Maskva sąmoningai bando išbandyti NATO ryžtą bei Aljanso kolektyvinės gynybos patikimumą, ar siekia nukreipti jo dėmesį ir išteklius nuo karo Ukrainoje“, – akcentuojama rezoliucijoje.
2024 m. lapkritį Rusija taip pat buvo įtarta bandymu surengti sabotažo aktus civilinėje aviacijoje. Tyrėjų teigimu, du Rusijos agentų per Vokietijos kurjerių bendrovę DHL išsiųsti padegamieji įtaisai, kurie anksčiau užsidegė logistikos centruose Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, galėjo būti skirti sukelti gaisrus krovininių arba keleivinių lėktuvų, skrendančių į Jungtines Valstijas ir Kanadą, bortuose.
Šie įtarimai dar labiau sustiprino Vakarų valstybių susirūpinimą dėl galimų hibridinių grėsmių ir slaptų operacijų, siejamų su Maskva.
Ekspertai pabrėžia, kad šie incidentai rodo sistemingą ir vis agresyvesnę Rusijos strategiją, kuria siekiama testuoti Vakarų atsaką, didinti nesaugumo jausmą regione ir palaipsniui kelti eskalacijos lygį prie NATO ir ES sienų.
Apie rinkimus Ukrainoje
Konferencijos pabaigoje klausimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui uždavė prorusiško judėjimo „Kita Ukraina“ atstovė.
Ilgame pasisakyme ji citavo neseniai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išsakytą poziciją, kad Ukraina būtų pasirengusi surengti rinkimus per 60–90 dienų, jei tam laikotarpiui būtų užtikrintas šalies saugumas.
Atsakydamas V.Putinas pareiškė esantis „pasirengęs apsvarstyti galimybę užtikrinti rinkimų saugumą“, pavyzdžiui, „susilaikyti nuo smūgių į šalies gilumą balsavimo dieną“.
Tačiau jis nepaaiškino, kaip saugumas būtų užtikrinamas visos rinkimų kampanijos metu, taip pat, kaip būtų organizuojamas Ukrainos karių balsavimas fronto linijoje, kur ugnies nutraukimas nenumatomas.
V.Putinas ne kartą aiškino, esą Ukrainos prezidentas yra nelegitimus, nes jo įgaliojimai oficialiai baigėsi 2024 m. gegužės 20 d., kai baigėsi jo kadencija, tačiau po to laiko šalyje nebuvo surengti prezidento rinkimai.
Realybė: Esminiu dokumentu, apibrėžiančiu prezidento įgaliojimų tęstinumą yra Ukrainos Konstitucija, kurios 108 straipsnyje nurodoma: „Ukrainos Prezidentas eina savo pareigas iki tol, kol pareigas pradeda eiti naujai išrinktas Ukrainos Prezidentas“.
Be to, joje numatyti keturi pagrindai, kuriais Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų: atsistatydinimas (savanoriškas), negalėjimas vykdyti pareigų dėl sveikatos būklės, pašalinimas iš pareigų apkaltos proceso metu ir mirtis.
Nėra jokio punkto, numatančio įgaliojimų praradimą vien dėl to, kad praėjo penkeri metai nuo inauguracijos.
Konstitucines nuostatas patikslina 2015 m. priimtas Įstatymas „Dėl teisinio režimo karo padėties metu“, kurio 19 straipsnyje nurodyta:
„Karo padėties sąlygomis draudžiama: keisti Ukrainos Konstituciją;
keisti Krymo Autonominės Respublikos Konstituciją; rengti Ukrainos Prezidento rinkimus, taip pat rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą, Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiąją Radą ir vietos savivaldos organus; rengti visuotinius ir vietinius referendumus; rengti streikus, masinius susirinkimus ir akcijas“.
Kol rusai aiškina apie Ukrainos prezidento teisėtumą ir ragina surengti rinkimus, nepriklausomi žiniasklaidos tyrimai kelia rimtų abejonių dėl pačių 2024 metų Rusijos prezidento rinkimų skaidrumo.
Leidinys „Važnyje istoriji“ juos pavadino „labiausiai suklastotais Rusijos istorijoje“, o „Novaja Gazeta Europa“ nustatė, kad maždaug pusė balsų, oficialiai priskirtų Vladimirui Putinui (arba ne mažiau kaip 31,6 mln.), buvo įmesti klastojant rinkimus.
Taip pat balsavimo biuletenyje nebuvo populiarių, prieš karą nusiteikusių ir demokratinių pažiūrų kandidatų – Jekaterinos Duncovos ir Boriso Nadeždino – nes Centrinė rinkimų komisija atsisakė juos registruoti.
J.Duncovos atveju rinkimų komisija nurodė aptikusi dokumentų klaidų, o B.Nadeždino atveju esą buvo pripažinti negaliojančiais 9 147 parašai iš 105 tūkstančių. Tuo tarpu 2024 m. vasarį daugiau nei 10 procentų apsisprendusių rinkėjų buvo pasirengę balsuoti už B.Nadeždiną, todėl jis buvo laikomas antru pagal populiarumą kandidatu į prezidentus po V.Putino.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Teiginiai apie karą Ukrainoje yra klaidinantys arba melagingi ir neatitinka tarptautinių organizacijų, nepriklausomų tyrimų bei Ukrainos teisės aktų duomenų.
Faktai rodo, kad Rusija nebuvo spaudžiama daryti kompromisų, būtent jos pajėgos yra pagrindinė civilių aukų priežastis, įšaldytas Rusijos turtas yra teisėta reakcija į agresiją, o teiginiai apie padėtį fronte ir NATO ketinimus neatspindi realybės.
Taip pat neteisingai aiškinamas Ukrainos prezidento legitimumas, nutylint karo padėties teisinį reguliavimą.
Šie pareiškimai vertintini kaip sisteminės Kremliaus dezinformacijos dalis, kuria siekiama perkelti atsakomybę už karą ir diskredituoti Ukrainą bei jos sąjungininkus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
