Teroro išpuolis Maskvoje: išaugo žuvusiųjų skaičius

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija atnaujino preliminarų per išpuolį „Crocus City Hall“ žuvusiųjų sąrašą. Dabar jame yra 143 žmonės.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešime pabrėžiama, kad sąrašas tikslinamas, remiantis teismo medicinos tyrimų duomenimis.

Prieš tai buvo žinoma apie 140 žuvusiųjų ir 360 sužeistųjų.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Praeitą savaitę įvykdytas teroristinis išpuolis prekybos centre „Crocus City Hall“ parodė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijų trapumą, taip pat Rusijos saugumo aparato nepasirengimą atremti iššūkius, skelbia britų leidinys „The Times“.

Pasak straipsnio, šie įvykiai rodo, kaip V.Putinas pamažu praranda įvykių Rusijoje kontrolę. Pažymima, kad karas Ukrainoje atėmė iš jo siaurą viziją, o rusai, kurie manė, kad jis yra patikimas lyderis, dabar baiminasi dėl savo ateities.

„The Times“ nurodė, kad esama trijų galimų teroristinio išpuolio Rusijoje pasekmių scenarijų.

Pagal pirmąjį, Rusija galėtų išpuolį pavaizduoti kaip melagingą operaciją, kad paskatintų visuomenės pyktį prieš Ukrainą ir įteisintų visuotinę mobilizaciją.

Antrasis pažymi, kad V.Putinas gali pasinaudoti išpuoliu kaip būdu įšaldyti karą prieš Ukrainą ir sutelkti dėmesį į karą su terorizmu.

Anot trečiojo, autoritarinis Rusijos prezidentas po truputį praranda kontrolę ir tai leis įsivyrauti vidaus nesutarimams šalyje.

„Islamiškojo teroro sugrįžimas į Rusiją buvo ir nuspėjamas, ir ignoruojamas. V.Putino intervencija Sirijoje siekiant paremti skerdiką Bashirą al Assadą pelnė jam nedaug draugų. Vidurio Azijos respublikos jaučia jo silpnumą. Tikėtina, kad V.Putinas paspartins dalijimąsi žvalgybos informacija apie „Islamo valstybę" su Turkija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja“, – rašo „The Times“.

„Astra“/ „Telegram“/Policija prie rusų bendrovės pastato

Rusijoje po kovo 22 d. įvykdyto teroristinio išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje saugumo pajėgos pradėjo vykdyti migrantų reidus, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“.

Teigiama, kad šiuo metu Elektrostalio mieste netoli Maskvos vykdomas reidas į  bendrovės „Wildberries“ sandėlį. Ten tikrinami vyrų kariniai pažymėjimai ir kiti dokumentai.

„Jie tikrina, kas yra užsiregistravęs kariuomenėje, o kas išsisukinėja. Tie, kurie išsisukinėja, gali būti suimti be leidimo“, – teigė sandėlio darbuotojai.

Kitas sandėlyje dirbantis asmuo nurodė, kad tuos, kurie priešinasi, saugumo pajėgos muša lazdomis.

„Astra“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti situacija prie sandėlio. Pasak liudininkų, jau sulaikytos kelios dešimtys žmonių.

Tuo tarpu „Mediazona“ pažymėjo, kad į „Wildberries“ sandėlį Maskvos srityje atvyko policija ir Rusijos nacionalinė gvardija.

Pasak pranešimų, prie sandėlio stovi mažiausiai trys „Rosgvardijos“ automobiliai ir dešimtys sandėlio darbuotojų (atpažįstamų iš violetinės spalvos uniformų). Kai kuriais duomenimis, sulaikyti jauni žmonės (nuo 15 iki 21 metų), o „Wildberries“ darbuotojai „sodinami į policijos automobilį ir vežami į karinį komisariatą“.

Šaltinio duomenimis, 2023 m. lapkričio mėn. į šį sandėlį taip pat buvo surengtas Rusijos saugumo pajėgų reidas. Be pranešimų apie migracijos įstatymų pažeidimus, keliems darbuotojams buvo išduoti šaukimai į karinį komisariatą.

Shutterstock nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Antradienį autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad teroristai po išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje iš pradžių bėgo į Baltarusiją, o ne į Ukrainą. 

Taip jis tiesiogiai paneigė Kremliaus pasakojimą apie Ukrainos dalyvavimą, galbūt siekdamas išvengti klausimų, kodėl įtariamieji iš pradžių vyko į Baltarusiją.

Kovo 26 d. lankydamasis Baltarusijos šiaurės vakarų Ašmenos regione A.Lukašenka pranešė, kad „Crocus City Hall“ teroristai galimai planavo pabėgti iš Rusijos Briansko srities į Baltarusiją, tačiau Baltarusijai įvedus sustiprintą saugumo režimą, nusikaltėliai buvo priversti pakeisti kursą Rusijos ir Ukrainos sienos link.

A.Lukašenka nurodė, kad užpuolikai „negalėjo patekti į Baltarusiją“, ir gyrė aukštą Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų bendradarbiavimo lygį, kuris esą padėjo sulaikyti teroristus.

Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino, kad tokia apsišaukėliško Baltarusijos vadovo prielaida akivaizdžiai prieštarauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiams apie planuotą teroristų pabėgimą.

Kovo 23 d. Rusijos prezidentas, kreipdamasis į šalies piliečius, aiškino, kad įtariamieji turėjo „kontaktų“, kurie parengė „langą“ jų eksfiltracijai per sieną į Ukrainą. 

„Šis teiginys, kuriam nėra jokių įrodymų, tapo pagrindiniu Kremliaus nepagrįstuose kaltinimuose, kad Ukraina yra susijusi su išpuoliu arba atsakinga už jį“, – pastebėjo analitikai. 

Kovo 23 d. geolokuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos personalas sulaiko keturis užpuolikus miško vietovėje palei greitkelį E101 maždaug už 20 km į pietryčius nuo Briansko miesto. Geolokuota sulaikymo vieta yra maždaug už 95 km nuo Ukrainos sienos artimiausiame taške arba už 130 km nuo vietos, kur E101 kerta sieną į Ukrainą. Ši vieta nutolusi apie 124 km nuo Baltarusijos sienos ir apie 25 km nuo greitkelio A-240, vedančio į Gomelio miestą Baltarusijoje. 

„A.Lukašenkos pareiškimas apie Baltarusijos personalo suaktyvėjimą leidžia manyti, kad iš pradžių teroristai važiavo A-240 greitkeliu Baltarusijos link, tačiau pamatę užkardas ar kitas atgrasomąsias priemones pakeitė savo judėjimo kryptį į rytus miško keliukais į E101 kelią“, – aiškino ekspertai.

Pasak jų, autoritarinis Baltarusijos prezidentas turi labai mažai akivaizdžių paskatų taip meluoti apie išpuolio faktus.

„Aplinkybė, kad užpuolikai važiavo į Baltarusiją, tikriausiai norėdami ten rasti prieglobstį, galėtų turėti žalingų politinių pasekmių A.Lukašenkai ir jo režimui, nes kiltų klausimų, kodėl jie manė, kad Baltarusijoje bus saugiau, ir kas, jų manymu, galėtų juos ten priimti. Todėl tokiu būdu A.Lukašenka galėjo norėti užkirsti kelią diskusijoms apie hipotetinius užpuolikų ryšius su Baltarusija, sakydamas, kad Baltarusijos pajėgos prisidėjo prie jų sulaikymo“, – rašoma ataskaitoje. 

Nors A.Lukašenkos teiginys paneigia nuolatinį Kremliaus naratyvą, jis sumažina jo pažeidžiamumą Kremliaus pastangoms panaudoti neviešą informaciją apie pirminius užpuolikų pabėgimo planus, siekiant daryti jam spaudimą ateityje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos pareigūnai netiki, kad Ukraina susijusi su radikalių islamistų išpuoliu „Crocus City Hall“ koncertų salėje, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. 

Pasak keturių Kremliui artimų šaltinių, nėra jokių įrodymų, kad Kyjivas prisidėjo prie išpuolio, ir V.Putinas tai žino, nes asmeniškai dalyvavo diskusijose, kuriose prieita tokios išvados.

Nepaisant to, jis vis tiek ketina pasinaudoti šia tragedija, kad rusai susitelktų dėl karo Ukrainoje, pabrėžė vienas iš agentūros pašnekovų.

Šaltiniai pridūrė, kad beveik niekas iš jų pažįstamų Rusijos politikos ir verslo elito atstovų nemano, kad už teroristinio išpuolio stovi Ukraina. 

Imago / Scanpix nuotr./Išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“

V.Putinas bent du kartus viešai bandė susieti Ukrainą su kruviniausiu per daugiau kaip 20 metų teroristiniu išpuoliu prie Maskvos, kuriuo prasidėjo jo penktoji prezidentavimo kadencija, nors atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.

Pirmadienio vakarą jis pareiškė, kad išpuolį įvykdė radikalūs islamistai, tačiau jo kurstytojų reikia ieškoti Ukrainoje ir tarp tų, kurie „nuo 2014 m. kariauja“ su Rusija „neonacių Kyjivo režimo rankomis“.

Autoritarinis prezidentas taip pat išreiškė nepasitenkinimą, kad JAV „bando įtikinti savo satelitus ir kitas pasaulio šalis“, jog Maskvos teroro akte nėra „Kyjivo pėdsakų“, ir dėl visko kaltina „Islamo valstybę“. 

Anksčiau Vašingtono perspėjimus prieš tragediją jis pavadino „šantažu“ ir „provokacija“, kuria siekiama „įbauginti ir destabilizuoti visuomenę“.

Tuo tarpu V.Putino versiją apie Ukrainos ir „anglosaksų“ dalyvavimą išpuolyje aktyviai propaguoja jo ištikimiausi pakalikai: Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas. Pastarasis teigė, kad saugumo tarnybų gauti „duomenys“ esą rodo, jog už išpuolio stovi JAV, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

Rusijos žvalgybos ekspertas Andrejus Soldatovas įvertino, kad po V.Putino ir A.Bortnikovo pareiškimų žvalgybos tarnybos neturi kito pasirinkimo, kaip tik įrodyti Ukrainos ir Vakarų kaltę.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai anksčiau pažymėjo, kad Rusijos vadovybė „akivaizdžiai ignoruoja“ grėsmes, kurias „Islamo valstybė" kelia šaliai, ir pirmenybę teikia viešųjų ryšių efektui.

„Panašu, kad Kremlius nusprendė, jog kaltinimų Ukrainai informacinė vertė yra verta bet kokios rizikos saugumui ir gyvybių praradimo“, – rašoma vienoje iš ataskaitų.

„AFP“/„Scanpix“/Teroristinio išpuolio „Crocus City Hall“ įtariamieji

Dabartiniai Rusijos teisės aktai neleidžia taikyti mirties bausmės teroristams net ir nesant paskelbto moratoriumo, pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos Konstitucinės teisėkūros ir valstybės kūrimo komiteto pirmininkas Andrejus Klišas, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.

„Teroristams negalima skirti mirties bausmės net ir jei nėra paskelbtas moratoriumas“, – rašė jis savo kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/„Crocus City Hall“ griuvėsiai

Penktadienį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“, kurioje telpa daugiau kaip 6 000 žmonių, per žaibišką išpuolį žuvo mažiausiai 139 žmonės.

Šis išpuolis buvo vienas didžiausių šiuolaikinės Rusijos istorijoje, pranokęs net 2002 m. įvykdytą Nord-Ost teroristinį išpuolį.  

Tyrimų komiteto skaičiavimais, operacija keturiems teroristams truko vos 13 minučių. 19.58 val. jie išlipo iš automobilio prie „Crocus City Hall“ prekybos centro ir, šaudydami iš automatinių šautuvų į praeivius, nesulaukę jokio pasipriešinimo įžengė į pastatą per pagrindinį įėjimą.

Tęsdami beatodairišką šaudymą, teroristai įėjo į koncertų salę, kurioje po kelių minučių turėjo prasidėti grupės „Piknik“ koncertas. Ten jie iššaudė likusią amuniciją (iš viso apie 500 šovinių) ir padegė salę su savimi atsineštu benzinu. 20.11 val. išėjo iš pastato, sėdo į tą patį automobilį ir sugebėjo nuvažiuoti beveik 400 km nuo Maskvos, kol buvo sulaikyti Briansko srityje. 

Kaip kitą dieną sakė „Crocus City Hall“ savininkas milijardierius Arazas Agalarovas, koncertų salę saugojo tik „kontrolieriai“ su lazdomis ir elektrošoku. Jo nuomone, jokia apsauga negalėjo apsaugoti lankytojų nuo žmonių su automatais: „Tai karinė operacija. Ką gali padaryti saugos tarnyba?“

„Crocus City Hall“ po gaisro Maskvoje

Leidinio „The Moscow Times“ apklausti ekspertai mano, kad daugiatūkstantinė koncertų salė tapo lengvu taikiniu teroristams dėl neaiškių ir prieštaringų teisės aktų, kai renginio vietos savininkas sprendžia, kaip organizuoti lankytojų apsaugą.

Masinių renginių saugumą didelėse kultūros įstaigose reglamentuoja 2017 m. federalinės vyriausybės nutarimas Nr. 176 ir įstatymas „Dėl privačios detektyvinės ir apsaugos veiklos“, pažymėjo Teisės ir viešosios politikos instituto teisininkas Vitalijus Isakovas.

Išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“

+17

Tačiau normos yra gana miglotos: pavyzdžiui, jose tiksliai nenurodyta, kiek greitosios pagalbos automobilių turėtų budėti tokiuose renginiuose, ar apsaugininkai turėtų būti ginkluoti ir kaip tiksliai turėtų būti koordinuojamas organizatorių ir visų lygių valdžios institucijų darbas. Pagrindinis reikalavimas yra objekto saugumo pasas, kuris parengiamas iš karto po to, kai objektas pradedamas eksploatuoti:

„Šį pasą rengia teisėsaugos institucijos. Jame nurodomi konkretaus objekto saugumo reikalavimai, įskaitant objekto apsaugos darbuotojų ginklų rūšį ir skaičių. Kultūros objektą valdančios organizacijos vadovas ir jo paskirti pareigūnai privalo laikytis šių reikalavimų. Pasai neskelbiami, kad galimi pažeidėjai nežinotų, kokia yra priešo jėga.

Vyriausybės nutarime taip pat nurodoma, kad masiniai renginiai organizuojami kartu su teritorinėmis saugumo institucijomis, tačiau tikslus koordinavimo mechanizmas nėra išdėstytas.

Jame taip pat teigiama, kad „Rusijos Federacijos vidaus reikalų organų ir nacionalinės gvardijos kariuomenės pajėgos ir priemonės“ turi būti kuo arčiau „masinio žmonių buvimo vietų, kad būtų galima operatyviai reaguoti į operatyvinės situacijos pokyčius“. 

Teroristinio išpuolio Maskvoje vykdytojai

+1

„Tokio lygio renginiai didelėse koncertų ir kitose salėse derinami su policijos pareigūnais. Be to, jie dažnai derinami su Federaline saugumo tarnyba, kuri prižiūri tam tikrus strateginius objektus, masinio žmonių susibūrimo vietas. Paprastai, be policijos pareigūnų, dalyvauja Nepaprastųjų situacijų ministerijos ir kitų tarnybų pareigūnai. Jie kartu duoda savininkui nurodymus [dėl saugumo]“, – leidiniui sakė teisininkas Konstantinas Erochinas. 

VIDEO: Kaip atrodo „Crocus City Hall“ koncertų salė po teroristų išpuolio?

Kaip atrodo „Crocus City Hall“ koncertų salė po teroristų išpuolio?

„Baza“/ „Telegram“

Tuo pat metu kovos su terorizmu teisės aktai dažnai kertasi su priešgaisrinėmis taisyklėmis, įvertino Rusijos saugumo pajėgų ekspertas, Jeilio universiteto vizituojantis mokslininkas Kirilas Titajevas:

Priešgaisrinių išėjimų reglamentavimas yra nuolatinė kova tarp Nepaprastųjų situacijų ministerijos ir teisėsaugos institucijų. Nepaprastųjų situacijų ministerijos pasaulyje visos durys pastate turi būti laisvos, lengvai atidaromos ir pan. O pagal visas antiteroristines normas ant langų turi būti grotos, durys turi būti uždarytos.

Kadangi nėra aiškių reikalavimų, įvairių visuomeninių objektų savininkai laikosi skirtingo požiūrio į saugumą, „The Moscow Times“ pabrėžė Prekybos centrų sąjungos prezidentas Bulatas Šakirovas. Kai kurie savarankiškai rengia kovotojus prekybos centrams saugoti.

„Tokia praktika taikoma jau pusantrų metų. Prekybos centruose veikia ginkluotos greitojo reagavimo grupės. Šiandien kalbėjausi su vieno didžiausių Maskvos centrų vadovu. Jis sako, kad jie jau pusantrų metų kas savaitę rengia mokymus, nes dėl įvykių (Ukrainoje) tai tapo aktualu. Jei situacija būtų nutikusi pas juos, aukų skaičius būtų mažesnis, nes vaikinai nuolat treniruojasi – jie turi ginklų kambarį, turi ilgavamzdžių ginklų ir daug kitų dalykų.

Saugumo pajėgoms artimas Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Chinšteinas po išpuolio teigė, kad „Crocus“ apsaugininkai turėjo šaunamųjų ginklų, tačiau jie buvo laikomi ginklų kambaryje gretimame pastate. Ten pat sėdėjo ir greitojo reagavimo grupė, kuri, jo duomenimis, į teroro aktą neatvyko.

VIDEO: Maskvoje prieš koncertą kamufliažu vilkintys vyrai šaudė į žmones

Maskvoje prieš koncertą kamufliažu vilkintys vyrai šaudė į žmones

Telegram

Festivalių organizatorius viename iš Uralo regionų su anonimiškumo sąlyga sako, kad kiekvieną žingsnį derina su policija. Organizatoriai samdo dvi saugos agentūras: viena užtikrina ginkluotą apsaugą, kita tikrina, ar nėra sprogmenų.

Jie tikrina visus prie įėjimo, o likus dienai iki renginio patikrina visą pastatą, kiekvieną kampą. Kinologas su šunimi tikrina net sceną. Jei, kaip teigia žiniasklaida, sprogmenys į „Crocus City Hall“ buvo įnešti iš anksto, vadinasi, nuodugnaus patikrinimo nebuvo.

Sutartys su apsaugos agentūromis ir atliktų darbų aktai siunčiami policijai ir tik tada gaunamas leidimas renginiui organizuoti.

„Viso festivalio metu policija sėdi budėdama prie pulto. Kai baigiame, skambinu jiems ir sakau: vaikinai, viskas gerai, ačiū. Jie paprastai dukart patikrina, ar visi vaikai išėjo iš pastato, ir tik tada, kai išeina paskutinis žmogus, visi iškvepiame.“

Festivaliuose paprastai budi greitosios pagalbos ir ugniagesių komanda.

Galiausiai, kaip tiksliai organizuojama renginio vietos apsauga, ar ji bus ginkluota, priklauso nuo renginio vietos savininko – šiuo atveju milijardieriaus Arazo Agalarovo, padarė išvadą advokatas V.Isakovas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti aukšti šalies pareigūnai laikosi nenuoseklios pozicijos dėl pasakojimo, kad už teroro akto prekybos centre „Crocus City Hall“ esą stovi Ukraina. Pasak analitikų, tai rodo, kad Kremlius nėra sukūręs šablono šiam incidentui aptarti. Taip yra dėl šoko, kurį Rusijos elitas patyrė po jo padarinių, naujausioje ataskaitoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai. 

Analitikų duomenimis, Rusijos politikai stengiasi išlaikyti nuoseklią retoriką dėl išpuolio prekybos centre, nes iki galo nesuprato, kaip suderinti savo informacines operacijas su žvalgybos ir teisėsaugos institucijų nesėkmių realybe.

Pažymima, kad V.Putinas ir jo pareigūnai ne iki galo susitelkė aplink netikrą naratyvą apie Ukrainos dalyvavimą teroristiniame išpuolyje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“.

„Kovo 23 d. savo kalboje po teroro akto diktatorius tiesiogiai pareiškė, kad užpuolikai yra susiję su Ukraina. Tačiau kovo 26 d. sakydamas kalbą Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros valdyboje jis priminė išpuolį prieš „Crocus“, ragindamas tyrėjus nustatyti visus bylos faktus, tačiau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neapkaltino Ukrainos dėl šio išpuolio", - rašoma ataskaitoje.

V.Putinas tik kartą paminėjo Ukrainos vyriausybę per nesusijusią kreipimosi dalį dėl „prarasto“ turto grąžinimo Rusijai užsienyje. Pastebimas pokytis, palyginti su ankstesniais jo kaltinimais.

Kartu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas apie tai, taip pat atsisakė tiesiogiai teigti, kad Ukraina organizavo išpuolį prieš „Crocus“.

V.Putino svyravimai, kai vieną dieną jis tiesiogiai kaltina Ukrainą, o kitą dieną vengia šio klausimo, rodo, kad Kremlius dar neturi nusistovėjusio naratyvo, kaip aptarti išpuolį, greičiausiai iš dalies dėl šoko, kurį Rusijos elitas patyrė po jo padarinių, pažymėjo analitikai.

Tuo pat metu kiti pareigūnai pakartojo nepagrįstą Kremliaus pasakojimą apie Ukrainos dalyvavimą išpuolyje, kartu pripažindami, kad Rusijos valdžios institucijoms vis dar trūksta svarbios informacijos apie išpuolį.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Po penktadienio vakarą prie Maskvos esančioje „Crocus City Hall“ koncertų salėje įvykdyto teroro išpuolio, kurio metu žuvo beveik 150 žmonių, atsakomybę už jį prisiėmė teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ Chorasano padalinys.

Tačiau net ir vieną po kito į teismo salę gabenant sužalotus įtariamuosius, prezidentas Vladimiras Putinas tik pirmadienio vakarą pirmą kartą pripažino, kad jį įvykdė „radikalūs islamistai“, tačiau užsiminė, kad su tuo kažkaip susijusi Ukraina. Politologas Nerijus Maliukevičius portalui 15min pažymėjo, kad kaltas už išpuolį bus bet kas, ką įvardins V.Putinas.

Amerikiečių leidinys „The New York Times“ pirmadienį paskelbė vertinimą, kad įvykdytas išpuolis pakenkė V.Putino, kaip lyderio, kurio retorikoje nacionalinis saugumas yra prioritetas, įvaizdžiui.

Manoma, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos nesugebėjimas užkirsti kelio teroro išpuoliui šokiravo rusus, nes, anot politikos analitiko Aleksandro Kynevo, „tvarkos atkūrimas visada buvo V.Putino vizitinė kortelė“.

„Rinkimai rodė iš pažiūros užtikrintą pergalę. Ir staiga, neabejotinos pergalės fone, tai yra demonstratyvus pažeminimas“, – įvertino jis.

Tačiau N.Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad mes darome klaidą, dekonstruodami V.Putino veiksmus per vakarietiškus demokratinių ir socialinių procesų „rožinius akinius“.

Plačiau skaitykite ČIA.