Teroro išpuolis Maskvoje. V.Putino aplinka netiki jo žodžiais dėl sąsajos tarp Ukrainos ir šaudynių

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Nors Vladimiras Putinas ir toliau tvirtina, kad Ukraina galėjo atlikti ta tikrą vaidmenį šaudynėse Maskvoje, per kurias žuvo 139 žmonės, kai kurie Rusijos prezidento artimiausi žmonės su tuo nesutinka, skelbia „Bloomberg“.

Pasak keturių artimų Kremliui žmonių, nėra jokių įrodymų apie Ukrainos dalyvavimą. V.Putinas dalyvavo diskusijose, kuriose pareigūnai sutarė, kad ryšio su Kyjivu nėra, tačiau jis tebėra pasiryžęs pasinaudoti tragedija ir bandyti sutelkti rusus karui Ukrainoje, teigia vienas situaciją žinantis asmuo, prašęs neviešinti jo pavardės, nes šis klausimas yra jautrus.

Kremliaus pareigūnus sukrėtė saugumo tarnybų nesugebėjimas užkirsti kelią penktadienio išpuoliui prieš žmones, dalyvavusius koncerte Maskvos „Crocus City Hall“ salėje. Beveik niekas iš jų pažįstamų Rusijos politinio ir verslo elito atstovų nemano, kad už išpuolio slypi Ukraina, sakė šie žmonės.

V.Putinas du kartus bandė susieti Ukrainą su didžiausiu per daugiau nei du dešimtmečius Maskvoje įvykdytu žiaurumu, nors atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“. Prezidentas vėlai pirmadienį pripažino, kad islamistų kovotojai įvykdė išpuolį, tačiau per televiziją transliuotuose komentaruose pareigūnams sakė, kad „mus domina, kas jį užsakė“.

JAV „bando įtikinti savo satelitus ir kitas pasaulio šalis, kad, remiantis jų žvalgybos duomenimis, neva nėra jokių Kyjivo pėdsakų Maskvos teroro akte“, – sakė V.Putinas per susitikimą su savo saugumo vadovais.

Ukraina kategoriškai atmetė bet kokį savo dalyvavimą, o JAV pareigūnai teigia, kad už jį atsakinga tik „Islamo valstybė“.

Shutterstock nuotr./Oro uostas Maskvoje

Rusų leidinio „The Moscow Times“ apžvalgininkas Bektouras Iskenderis, prieš daugiau nei dešimetį atvykęs į Maskvą iš savo gimtojo Biškeko Kirgizijoje, jau 2012 m. Rusijoje susidūrė su netolerantiškais, diskriminaciniais veiksmais.

Jis pažymėjo, kad dar tada buvę girdėjęs įvairių istorijų apie netinkamą elgesį su Vidurinės Azijos gyventojais.

„Mano šeimoje galiojo griežta taisyklė bet kokia kaina vengti šio miesto, kurią skatino šiurpinantys pasakojimai apie rasinį priešiškumą, policijos bauginimus ir bauginančią neonacių smurto šmėklą“, – pasakojo jis.

Nors tikėjosi, kad jo girdėti pasakojimai buvo perdėti, B.Iskenderis pasidalijo, kad jau atvykus į Šeremetejevo oro uostą paaiškėjo, jog tai – tiesa: „Tapo aišku, kad centrinės Azijos gyventojams Rusijos sostinėje grėsmės tyko už kiekvieno kampo.“

Jis tvirtino, kad Vidurio Azijos migrantų diskriminacija Rusijoje yra kasdienybė, o  tokie įvykiai, kaip neseniai įvykęs išpuolis „Crocus City Hall“ koncertų salėje, gali dar labiau paaštrinti ir taip priešišką aplinką ir sukelti naujas smurto bangas.

Po to, kai 2013 m. savižudis sprogdintojas atakavo Sankt Peterburgo metro, smarkiai padaugėjo rasizmo prieš migrantus iš Vidurinės Azijos atvejų, priminė žurnalistas.

„Įtariamiesiems šiuo išpuoliu net nebūtina būti kilusiems iš Vidurinės Azijos, kad pakurstytų neapykantos liepsnas. Bet kuris spalvotas asmuo iš Vidurinės Azijos, Kaukazo ar vienos iš Rusijos etninių respublikų, nepriklausomai nuo to, ar jo kaltė įrodyta, ar ne, gali būti atpirkimo ožiu, pateisinančiu agresyvius veiksmus prieš plačią žmonių kategoriją, kurią rusai paniekinamai vadina „nerusais“, – aiškino B.Iskenderis.

Vidurio Azijos šalys pirmauja pagal migraciją į Rusiją, milijonai žmonių iš Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos ir Kazachstano dirba ir apsigyvena ten.

„Paradoksalu, bet Rusija labai priklauso nuo migrantų iš Vidurinės Azijos. Viena vertus, jie tiekia Rusijai labai reikalingą darbo jėgą. Tačiau, kita vertus, jie didina Vidurinės Azijos šalių priklausomybę nuo Kremliaus, taip palengvindami Maskvos galimybes stiprinti savo politinę įtaką regione“, – reziumavo žurnalistas.

Imago / Scanpix nuotr./Išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“

Likus mėnesiui iki teroristinio išpuolio netoli Maskvos buvusioje koncertų salėje „Crocus City Hall“, teroristinė grupuotė „Islamo valstybė" paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teroristai grasino Rusijai, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Vaizdo įrašu vasario 18 d. pasidalijo su „Islamo valstybe“ siejamas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas.

Pasak kanalo „Mes galime paaiškinti“, su Rusijos gynybos ministerija pasidalintoje išverstoje ištraukoje balsas už kadro smerkia rusus už draugystę su Talibanu. 

„Tarp tų, kurie siekė užmegzti su jais draugystės ryšius, buvo rusų nusikaltėliai, kurie sėja chaosą žemėje. Jie įsiverždavo į musulmonų namus ir nueidavo iki kraštutinumų, kovodami ir išvydami juos įvairiose krašto dalyse“, – teigė grupuotės atstovai. 

Po to vaizdo įraše rodomas „Islamo valstybės“ kovotojo, kuris 2022 m. susisprogdino prie Rusijos ambasados Kabule, kreipimasis. Dėl šio įvykio žuvo mažiausiai aštuoni žmonės. 

Po vaizdo įrašo nuskambėjo daina rusų kalba ir iš konteksto ištraukti žodžiai: „Netrukus, labai greitai, kraujas bus pralietas prie jūros“. 

Jungtinės Valstijos, Indija ir Kinija taip pat sulaukė kaltinimų dėl pagalbos Talibanui. Orientalistas Ruslanas Suleymanovas, perdavęs vaizdo įrašą Rusijos vadovybei, nurodė, kad visos šios šalys yra „Islamo valstybės" taikiniai. 

„Tai ne kas kita, kaip propagandinis vaizdo įrašas“, – įvertino ekspertas. 

Kaip yra žinoma, nors Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino, kad už išpuolį atsakingos radikalių islamistų grupuotės, jis vis dar bando susieti incidentą su Ukraina, nors Maskva neturi jokių jos dalyvavimo įrodymų. 

„Mes žinome, kad nusikaltimą įvykdė radikalūs islamistai. Tačiau taip pat matome, kad Jungtinės Valstijos bando įtikinti savo satelitus ir kitas pasaulio šalis, kad, jų žvalgybos duomenimis, Maskvos išpuolyje nėra jokių Kyjivo pėdsakų, kad kruviną teroristinį išpuolį įvykdė islamo išpažinėjai, Rusijoje uždraustos „Islamo valstybės" organizacijos nariai. Mes žinome, kieno rankomis buvo įvykdytas šis žiaurus nusikaltimas prieš Rusiją ir jos žmones. Mus domina, kas yra užsakovas“, – savo kalboje nurodė V.Putinas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Bortnikovas

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas pasidalijo dar vienu propagandos pliūpsniu apie teroristų atakos „Crocus City Hall“ koncertų salėje kaltininkus.

Pagal jo versiją, „Ukrainos specialiosios tarnybos padėjo įvykdyti teroro aktą, o radikalūs islamistai jį parengė“.

Rusijos propagandos leidinių duomenimis, duodamas interviu spaudai A.Bortnikovas pareiškė, kad Ukrainos saugumo tarnyba turėtų būti pripažinta teroristine organizacija.

Negana to, pridūrė jis, Vašingtono pateikta žvalgybinė informacija apie rengiamą teroristinį išpuolį esą buvo tik bendrojo pobūdžio, o Rusijos specialiosios tarnybos esą į ją sureagavo atitinkamai. FSB vadovas pažadėjo, kad po šio išpuolio bus imtasi atsakomųjų priemonių.

„Išpuolio „Crocus“ užsakovas dar nenustatytas: matome, kas jį organizavo, kas verbavo, ir padarysime viską, kad organizatoriai būtų nustatyti“, – aiškino A.Bortnikovas.

Tuo pačiu jis pažymėjo, jog „Ukraina rengia kovotojus Artimuosiuose Rytuose“, o Vakarų žvalgybos tarnyboms ir Ukrainai šis išpuolis buvo reikalingas, kad „sujauktų padėtį, sukeltų paniką visuomenėje Rusijoje“.

„Informacija, kad teroristų laukė Ukraina, baigiama tikslinti. Daroma viskas, kad būtų nustatyti visi šių žudynių dalyviai. Ir tuos, kurie yra Rusijoje, ir tuos, kurie yra užsienyje. Jei teroristai bėgo, jie ketino išvykti. Pasakysiu jums paslaptį – jie norėjo, kad kitoje pusėje juos sutiktų kaip didvyrius. Tegul ši frazė kol kas lieka tokia, kokią pasakiau“, – pažymėjo A.Bortnikovas.

Jo teigimu, Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas taip pat yra teisėtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikinys, kaip ir „visi, kurie vykdo nusikaltimus prieš Rusiją“.

Nepaisant to, kad Rusija dar nenustatė „teroristinio išpuolio užsakovo“, A.Bortnikovo nuomone, už jo stovi Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Ukraina.

„Scanpix“/AP nuotr./Išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“

Po to, kai Vladimiras Putinas pirmą kartą pripažino, kad teroristinį išpuolį Maskvos koncertų salėje įvykdė radikalaus islamo šalininkai, Rusijos televizija pradėjo koreguoti savo reportažus apie teroristinį išpuolį. Televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas vienos pagrindinių Rusijos televizijos propagandinių laidų eteryje įvardijo Vašingtoną kaip užsakiusį išpuolį.

V.Solovjovas sakė, kad būtent JAV buvo teroristų „pagrindiniai rėmėjai ir šeimininkai“. „Ir koks skirtumas, kokią skrybėlę užsidėsite, kokią teroristinę organizaciją pasitelksite savo užduotims spręsti. Mes matome jus kiaurai“, – pridūrė propagandininkas.

VIDEO: Propagandininkas V.Solovjovas liejo tulžį ir kaltino Ameriką dėl šaudynių Maskvoje

Propagandininkas V.Solovjovas liejo tulžį ir kaltino Ameriką dėl šaudynių Maskvoje

Agentstvo/Rossija 1

Tuo pat metu V.Solovjovas teigė, kad „Islamo valstybė“ prie išpuolio neprisidėjo. Ši mintis tapo viena pagrindinių Rusijos propagandos tezių po pirmojo V.Putino pareiškimo šeštadienį.

V.Solovjovas ir toliau primygtinai pabrėžė Ukrainos pėdsakus – dar vieną pagrindinę Rusijos propagandos tezę nuo pat išpuolio pradžios. V.Solovjovas aiškino Ukrainos tariamą dalyvavimą sakydamas, kad teroristai „vyko į Ukrainą“, o ne į Suomiją ar Vidurinę Aziją. Pasak jo, „Ukrainoje jų laukė broliai“.

Dieną prieš tai per susitikimą dėl priemonių, kurių reikia imtis po išpuolio, V.Putinas pirmą kartą patvirtino, kad išpuolis įvykdytas „radikalių islamistų rankomis“, tačiau iš karto atskyrė juos nuo „Islamo valstybės“: „Jungtinės Valstijos įvairiais kanalais bando įtikinti savo satelitus ir kitas pasaulio šalis, kad, jų žvalgybos duomenimis, Maskvos teroro akte neva nėra jokių Kyjivo pėdsakų, kad kruviną teroro aktą įvykdė islamo pasekėjai, Rusijoje uždraustos ISIS organizacijos nariai“. V.Putinas taip pat sakė, kad išpuolis neva palankus „neonacistiniam Kyjivo režimui“.

Savo pirmojoje kalboje po išpuolio V Putinas kalbėjo tik apie Ukrainos pėdsakus: jis paaiškino, kad teroristai tariamai „judėjo Ukrainos link, kur, preliminariais duomenimis, iš Ukrainos pusės jiems buvo paruoštas „langas“ kirsti valstybės sieną“.

„Reuters“/„Scanpix“/Įtariamasis teroro išpuolio prieš „Crocus City Hall“ koncertų salę byloje

Rusijos teismas antradienį leido suimti aštuntą įtariamąjį dėl išpuolio koncertų salėje Pamaskvėje, per kurį žuvo mažiausiai 139 žmonės, pranešė pareigūnai.

Teismo spaudos tarnyba pranešė, kad iš Kirgizijos kilusį vyrą nuspręsta laikyti suimtą bent iki gegužės 22 dienos, tačiau nenurodė tikslių jam pateiktų kaltinimų.

Po penktadienio teroristinio išpuolio, kai užpuolikai įsiveržė į koncertų salę „Crocus City Hall“ šalia Maskvos, šaudė į žmones ir padegė pastatą, pražudydami mažiausiai 139 žmones.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad už penktadienio išpuolio stovi radikalūs islamistai, bet užsiminė, kad jie yra susiję su Ukraina, nors ši tai kategoriškai neigia.

Nuo penktadienio džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) kelis kartus pareiškė įvykdžiusi išpuolį „Crocus City Hall“, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Crocus City Hall“ salė po gaisro Maskvoje

Rusijos prezidento Vladimir Putino kaltinimai Ukrainai dėl Kyjivo dalyvavimo teroristiniame išpuolyje Maskvoje visų pirma skirti šalies vidaus auditorijai, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos spaudos tarnybos atstovas Jevhenas Jerinas. 

„Pastaruoju metu pagrindinė visko kaltininkės yra Vakarų šalys ir Ukraina. Kaltina mus, kuria priešo įvaizdį, tai tęsiasi. Tai vyksta pagal modelius, kurie buvo sukurti Sovietų Sąjungoje. Tai ir toliau vystosi, bet pirmiausia tai veikia vidaus auditoriją“, – kalbėjo jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Įtariamieji teroristai

Kremliaus pareigūnų ir Rusijos ultranacionalistų atkaklus siekis apkaltinti Ukrainą dėl išpuolio, kurį, labai tikėtina, įvykdė „Islamo valstybės“ Chorasano padalinys (IS-K), gali būti vykdomas Rusijos vidaus saugumo ir civilių gyvybių sąskaita, naujausioje ataskaitoje pastebėjo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Kovo 24-25 d. Kremliaus apdovanotas Rusijos ultranacionalistų karinis tinklaraštininkas dar labiau išpūtė Ukrainą nepagrįstai kaltinantį pasakojimą, plačiai išplėtodamas kitus ultranacionalistų teiginius, kad IS ir IS-K nepajėgios įvykdyti tokio masto teroristinio išpuolio.

Negana to, jis pridūrė, kad „Islamo valstybės“ atsakomybės prisiėmimas yra gudrybė, kuria siekiama nuslėpti Ukrainos ir Vakarų dalyvavimą.

Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos, pranešdamos, jog išpuolį tikriausiai surengė IS, „teisinasi“ dėl Ukrainos.

Tačiau ekspertai pažymi, jog „Islamo valstybės" tvirtinimas, kad ji surengė išpuolį „Crocus City Hall“ koncertų salėje, ypač atitinka ankstesnių IS skelbtų išpuolių modelį. Negana to, IS rizikuotų diskredituoti save pasaulinėje salafitų-džihadistų bendruomenėje melagingai prisiimdama nuopelnus dėl aukšto rango išpuolių.

Kita vertus, Rusijos teiginiai, kuriuose primygtinai tvirtinama, kad prie išpuolio prisidėjo Ukraina, yra ilgalaikis Kremliaus siekis pateisinti savo vykdomą plataus masto invaziją į Ukrainą, melagingai vaizduojant nepriklausomos ir suverenios Ukrainos egzistavimą kaip egzistencinę grėsmę Rusijai.

„Akivaizdu, kad Kremlius ir jo ultranacionalistiniai ruporai ignoruoja aiškią grėsmę, kurią IS ir IS-K operacijos Rusijos teritorijoje kelia saugumui šalies viduje ir jos civiliams gyventojams, ir vietoj to teikia pirmenybę informaciniam poveikiui melagingai kaltinant Ukrainą dalyvavimu, kartu išlaikant prieigą prie etninių mažumų bendruomenių, kurios gali būti pažeidžiamos verbuojant IS-K ir panašias grupuotes, kad išsaugotų mobilizuojamus išteklius karui Ukrainoje“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak analitikų, Kremlius tikriausiai nusprendė, kad informacinė vertė kaltinant Ukrainą dėl išpuolio yra verta bet kokios rizikos vidaus saugumui ir civilių aukų, kurias Rusija gali patirti dėl to, kad nesugebėjo tinkamai kovoti su radikalių salafitų ir džihadistų grėsme savo teritorijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“

Kovo 22 d. „Islamo valstybės Chorasano“ (IS-K) išpuolis prieš Maskvos „Crocus City Hall“ koncertų salę yra akivaizdi Rusijos žvalgybos ir teisėsaugos institucijų nesėkmė, naujausioje ataskaitoje pabrėžė Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.

Pirmadienį savo kalboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvardijo, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“, tačiau tuoj pat apjuodino Jungtines Valstijas bandant nuslėpti išpuolio „ukrainietišką pėdsaką“, ir tiesiogiai apkaltino Ukrainą, kad ji yra išpuolio „užsakovė“.

Pasak analitikų, pats išpuolis ir tai, kas vyko po jo labai atitinka tai, kaip „Islamo valstybė“ vykdo tokius incidentus. Ekspertai pabrėžė nepastebėję jokių įrodymų, kad prie išpuolio būtų prisidėjusi Ukraina.

Atvirų šaltinių duomenys indikuoja, kad išpuolis „Crocus City Hall“ buvo didelės Rusijos žvalgybos nesėkmės, o ne sąmokslo, kurį inicijavo Rusijos žvalgybos aparatas ar kuris buvo nukreiptas prieš jį, rezultatas.

Kovo 24 d. Rusijos opozicijos tiriamasis leidinys „Dosjė centras“ pranešė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos prieš kovo 22 d. išpuolį atidžiai stebėjo IS-K veiklą, ir teigė, kad Rusijos saugumo taryba gavo įspėjimą, jog IS-K gali panaudoti Tadžikistano piliečius išpuoliui Rusijoje, likus kelioms dienoms iki nelaimės „Crocus City Hall“ koncertų salėje.

„Dosjė centras“ ir kiti Rusijos vidaus bei opozicijos leidiniai pažymėjo, kad Rusijos teisėsauga labai lėtai reagavo į incidentą, ir pažymėjo, kad saugumo pareigūnai pirmą kartą atvyko į įvykio vietą praėjus valandai nuo išpuolio pradžios, nors Maskvos specialiosios paskirties mobiliojo dalinio būstinė yra mažiau nei už trijų kilometrų nuo salės.

Šaltiniai analitikams sakė, kad Jungtinės Valstijos įspėjo Rusiją apie „gana konkrečius“ požymius, kad IS-K nori įvykdyti išpuolius Rusijoje, o JAV ambasada Rusijoje kovo 7 d. paskelbė įspėjimą, kad stebi pranešimus apie ekstremistų planus per ateinančią parą taikytis į didelius susibūrimus Maskvoje, įskaitant koncertus.

Imago / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Kovo 19 d., likus trims dienoms iki išpuolio, V.Putinas šiuos perspėjimus atmetė kaip „provokacinius pareiškimus." Tai, kad Kremlius pripažino JAV žvalgybos perspėjimus prieš išpuolį, rodo, kad Rusijos vyriausybė žinojo apie JAV perspėjimus, bet greičiausiai juos nuvertino.

Teigiama, kad Jungtinės Valstijos taip pat įspėjo Iraną apie IS-K ataką prieš Iraną prieš 2024 m. sausio 4 d. IS-K ataką prieš Kermaną. Panašu, kad Teheranas šio įspėjimo taip pat nepaisė.

Tiek Rusijos žvalgybos aparato, tiek teisėsaugos institucijų atsaką reikia vertinti platesniame Rusijos vidaus kontekste, rašoma ataskaitoje.

Rusijos žvalgyba galėjo nuspręsti ignoruoti Vašingtono įspėjimą dėl itin didelio nepasitikėjimo Jungtinėmis Valstijomis, kurį Vladimiras Putinas giliai pasėjo Rusijos informacinėje ir saugumo erdvėje.

„Rusijos valdžios institucijos taip pat galėjo nerimauti dėl antrinio poveikio, kurį sukeltų veiksmai pagal žvalgybinę informaciją, nes atrodytų, kad jie nukreipti prieš musulmonų bendruomenes Rusijoje, o tai tikriausiai sukeltų dar didesnį nepasitenkinimą ir susvetimėjimą bendruomenėje, kurią Rusija ir taip diskriminuoja, tačiau kuria remiasi, nes ji priverstinai generuoja darbo jėgą savo karui Ukrainoje“, – teigė analitikai.

Rusijos teisėsauga, savo ruožtu, tikriausiai buvo pratinama reaguoti į masinius įvykius, tokius kaip 2002 m. įkaitų krizė Maskvos teatre ir 2004 m. Beslano mokyklos apsiaustis, todėl Rusijos teisėsaugos pajėgų delsimas dislokuoti savo pajėgas prie „Crocus City Hall“ galėjo būti susijęs su išankstiniu nusistatymu, kad reikia elgtis atsargiai, nes tai galėjo tapti masine įkaitų situacija.

Net per 2015 m. išpuolį Paryžiaus teatre „Bataclan“ pirmieji ginkluoti asmenys, atsakingi už reagavimą į situaciją, į pastatą įžengė tik praėjus maždaug 25 minutėms po to, kai užpuolikas pradėjo šaudyti gatvėje, tačiau turėjo pasitraukti ir laukti apie pusketvirtos valandos, kol atvyko pakankamos atsarginės pajėgos, kad galėtų pradėti darbą įvykio vietoje.