Pažymima, kad vėliau Kyjivui gali pritrūkti amunicijos ir jis nebegalės naudoti kai kurių sudėtingiausių ir ypač veiksmingų ginklų.
Donaldui Trumpui perėmus prezidento postą iš Joe Bideno stiprėja grėsmė, kad JAV nutrauks karinės paramos tiekimą Ukrainai, kuri didele dalimi prisidėjo prie to, kad Kyjivui taip ilgai pavyksta atremti Rusijos agresiją.
Didelių ginklų siuntų, kurias J.Bideno administracija išsiuntė ar dėl kurių sudarė sutartis paskutiniaisiais savo veiklos mėnesiais, turėtų pakakti, kad ukrainiečiai galėtų tęsti kovą dabartiniu tempu bent iki metų vidurio, įvertino buvusi aukšto rango Pentagono pareigūnė Celeste Wallander.
Kai kurie ukrainiečių analitikai tikina, kad jų šalis gali būti pajėgi išsilaikyti su ginklais dar ilgiau.
„Galime ištverti gal pusmetį ar metus, kad Europa dar metus turėtų bet kokios amunicijos gamybai, – sakė Ukrainos labdaros organizacijos „Sugrįžk gyvas“, kuri tiekė dronus kariuomenei, vyresnysis analitikas Mykola Bielieskovas. – Galbūt patirsime tam tikrų nuostolių, galbūt prarasime tam tikrą teritoriją. Tačiau neturime kito pasirinkimo, kaip tik kovoti, nepaisant sunkumų“.
Blogiausias scenarijus
JAV karinės pagalbos nutraukimas yra blogiausias scenarijus, „The Wall Street Journal“ pareiškė vienas iš vyresniųjų Volodymyro Zelenskio padėjėjų, pridurdamas, kad tai reikštų, jog Ukrainai tektų didinti savo karinę gamybą ir sulaukti daugiau pagalbos iš europiečių.
Europa imasi veiksmų, kad galėtų kompensuoti gresiantį trūkumą. Pasak Europos pareigūnų, praeitąmet Europos Sąjunga, Didžioji Britanija ir Norvegija suteikė Ukrainai apie 25 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos – daugiau nei tais metais atsiuntė JAV. Žemynas gerokai padidino artilerijos sviedinių gamybą, ir svarstoma, kad ES šiais metais pagalbą galėtų padidinti iki 30 mlrd. dolerių.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, anot V.Zelenskio, JAV išsiuntė beveik 70 mlrd. dolerių karinės pagalbos. Tai daugiau nei visos kitos Vakarų sąjungininkės Ukrainai kartu sudėjus, apskaičiavo Kylio pasaulio ekonomikos instituto analitikai.
Tačiau Ukraina taip pat sukūrė savo didžiulę amunicijos pramonę, kuri, pasak šalies strateginės pramonės ministro, dabar per metus pagamina ginklų už 30 mlrd. dolerių, t.y. šešis kartus daugiau nei prieš metus.
2024 m. šalyje buvo pagaminta apie 1,5 mln. bepiločių orlaivių, kurie tapo pagrindine gynybos priemone palei fronto liniją, leidžiančia Kyjivui sulaikyti Rusijos puolimą ir patirti kuo mažiau nuostolių. Šiemet, pasak pareigūnų, planuojama pagaminti 3 tūkst. raketų ir 30 tūkst. tolimojo nuotolio dronų.
Iš viso Ukraina šiuo metu gamina arba finansuoja apie 55 proc. savo karinės technikos.
Tačiau kai kurių JAV tiekiamų prekių, įskaitant pažangias oro gynybos sistemas, balistines raketas „žemė-oras“, navigacijos sistemas ir tolimojo nuotolio raketinę artileriją, artimiausiu metu faktiškai bus neįmanoma pakeisti. Europa paprasčiausiai negamina pakankamai – arba kai kuriais atvejais negamina išvis.
Pasak pareigūnų ir analitikų, pasibaigus JAV tiekiamoms atsargoms, nukentės Ukrainos gebėjimas vykdyti ilgesnio nuotolio smūgius ir apsaugoti savo užnugario pozicijas.
„Turėti partnerį, kuris tau tiekia aukščiausios kokybės karines technologijas, kai kuriose srityse yra nepakeičiama“, – pažymėjo Čekijos vyriausybės pasiuntinys Ukrainos atstatymo klausimais Tomas Kopecny.
Atkirsti nuo Amerikos technologijų?
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas anksčiau pareiškė, kad Kongrese „nėra apetito“ dar vienam pagalbos Ukrainai įstatymo projektui.
Tačiau viceprezidentas J.D.Vance'as „The Wall Street Journal“ užsiminė, kad JAV galėtų panaudoti ekonomines sankcijas ir net „karines poveikio priemones“, kad paspartintų taikos derybas tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir V.Zelenskio.
Pažymėtina, kad D.Trumpas yra paveldėjęs įgaliojimus be Kongreso pritarimo nusiųsti Ukrainai daugiau kaip 3,8 mlrd. dolerių vertės ginklų iš Pentagono atsargų, nors administracijos pareigūnai tikriausiai prašytų įstatymų leidėjų papildyti JAV atsargas, jei toks sprendimas būtų priimtas.
„Nors teoriškai Europa galėtų prilygti JAV pagal išlaidas, nemanau, kad ji sugebės patenkinti visą reikalingų ginklų sistemų spektrą, o kai kuriose svarbiausiose kategorijose, pavyzdžiui, oro gynybos perėmėjų, greitai iškils kiekybinė problema“, – komentavo Švedijos gynybos universiteto akademikas Oscaras Jonssonas.
Didžiausias iššūkis, pasak analitikų, būtų amerikiečių pagamintų oro gynybos priemonių trūkumas, todėl Ukrainai tektų spręsti, kurias savo teritorijas saugoti, o kurias palikti pavojuje. Pavyzdžiui, tik JAV gamina oro gynybos sistemas „Patriot“, kurios gali numušti Rusijos balistines raketas.
Smūgis taip pat būtų JAV gaminamos Armijos taktinės raketų sistemos, vadinamos ATACMS, praradimas. Dėl jos veikimo nuotolio iki 300 km ji ypač veiksmingai smūgiuoja Rusijos tiekimo linijoms, nors J.Bideno administracija ir apribojo taikinius, į kuriuos jos gali smogti Rusijos viduje.
Kai kurie analitikai taip pat suabejojo, ar Ukraina ir toliau galės naudotis „SpaceX“ interneto paslauga „Starlink“ – pagrindiniu mūšio lauko pranašumu, kurį iš dalies finansavo Pentagonas. Elonas Muskas, „SpaceX“ generalinis direktorius, yra artimas D.Trumpo sąjungininkas.




