Peržiūrų – 110 tūkst.
Puspenktos minutės trukmės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas toks eksperimentas, sausio 24 d. pasirodė viename „Facebook“ puslapyje. Čia jau ne kartą keltos abejonės dėl Lietuvoje iš dangaus krentančio sniego tikrumo.
„Šimtas procentų. Tokia tikimybė, jog Sniegas, kurį matote lauke yra dirbtinis (kalba čia ir toliau citatose netaisyta – red. past.)“, – taip pradėtas filmuko aprašymas.
Tiems, kas netiki tokia išvada, siūloma iš lauko parsinešti sniego, padaryti gniūžtę ir pakaitinti ją žiebtuvėliu ar kita ugnimi.
„Kvapas, kurį pajusite, Jum pasakys viską. Kaitinant sniegas netirps – jis degs, kais. Kvapas yra lygiai toks pat, kaip deginamos plastmasės. Šlykštu. Neįmanoma kvėpuoti. Taip pat, kaitinant šią gniūžtę, neiškrito nei vienas lašas vandens.
Žiauru. Tikrai Žiauru, kas yra daroma su Žmonėmis, Gamta ir Mūsų Žeme“, – dėstoma toliau.
Greta dar paaiškinta, esą ir šiaurės pašvaistės sukuriamos dirbtinai (šią melagieną neseniai paneigė portalas 15min).
Taip pat skaitykite: Dangų nuspalvinus įspūdingai Šiaurės pašvaistei, gaivinamos jau girdėtos sąmokslo teorijos
Per savaitę įrašas peržiūrėtas jau 110 tūkst. kartų. Juo pasidalijo per 300 žmonių, 1,1 tūkst. išreiškė vienokią ar kitokią reakciją, palikta daugiau nei 340 komentarų.
Melagiena gimė po audrų JAV
Prie įrašo pridėta nuoroda į vaizdo įrašą su analogišku eksperimentu, atliktu Kanadoje. „Šviežias plastikinis sniegas Ontarijuje“, pakomentuota greta. Filmukas jau peržiūrėtas 5,2 mln. ir pakomentuotas 12,5 tūkst. kartų, juo pasidalijo 21 tūkst. internautų, net 57 tūkst. paliko „patiktukus“.
Tame pačiame puslapyje esama ir daugiau įrašų, kuriuose aiškinama, neva sniegas pagamintas iš plastiko.
Be to, lietuvis pasidalijo keletu nuorodų į įvairių žiniasklaidos priemonių reportažus ir straipsnius, kuriuose paaiškinta, kodėl kaitinamas sniegas netirpsta, kaip paprastai nutinka su sniegu ar ledu šilumoje, ir kodėl teiginiai apie dirbtinį sniegą yra neteisingi.
Tokius paaiškinimus yra skelbęs ir portalas 15min, ir faktų tikrintojai iš tarptautinių naujienų agentūrų „Reuters“ bei AFP.
Taip pat skaitykite: Priminė seną sąmokslo teoriją: ar valdžia sukūrė sniegą, kuris deginamas netirpsta?
Taip pat skaitykite: Gąsdina netirpstančiu sniegu: mokslas pralaimi fantazijoms dėl COVID-19
Sąmokslo teorija apie tariamai netirpstantį dirbtinį sniegą ypač aktyviai platinta po 2021 m. vasario 13-17 d. Teksaso valstiją užgriuvusios sniego audros „Uri“. Be to, kad gyventojams ir tarnyboms teko tvarkytis su storu sniego sluoksniu, buvo užregistruotos 246 tiesiogiai ar ne su stichija susijusios mirtys, milijonai žmonių buvo likę be elektros.
Negana to, Aliaskoje tuomet rekordiškai anksti per žiemą iškrito daugiau nei pustrečio metro sniego. Tačiau „netikro sniego“ vaizdo įrašai internete plinta mažiausiai nuo 2014 m., kai didžiulė sniego audra užklupo Atlantos miestą JAV.
Juoduoja ne dėl plastiko
Iš dalies tiesa, kad kaitinama sniego gniūžtė netirpsta, kaip jau seniai tvirtina socialinių tinklų vartotojai. Tačiau to priežastis – ne dirbtinė šių kritulių kilmė.
Sušalusi vandens masė kaitinant iškart virsta garais, t. y. dujomis, praleisdama skystą būseną. Šis procesas vadinamas garavimu (sublimacija). Juo paremta, pavyzdžiui, liofilizacija – maisto konservavimo būdas, kuomet drėgmė iš produkto pašalinama jį užšaldžius. Tokiu būdu konservuotų produktų, pavyzdžiui, vaisių, galima įsigyti ir Lietuvoje.
Amsterdamo universiteto mokslininkai 2018 m. paskelbė, kad sniegas garuoja taip pat greitai, kaip vanduo tokiomis pačiomis sąlygomis. Būna ir atvirkščiai – pavyzdžiui, kai šaltą dieną iškvėptas oras virsta ne skysčiu, o iškart užšąla.
Fizikoje tai paaiškinama vadinamuoju trigubu tašku – temperatūra, kurioje gali egzistuoti visos trys tam tikros medžiagos būsenos. Vandens trigubas taškas yra 0,01 laipsnio Celsijaus.
Dalis sniego gniūžtėje gali ištirpti, bet jame esančios poros vandens perteklių sugeria. Ledas tokiu atveju tirptų, mat vanduo neturėtų kur dėtis, kaip ir „sniegas“ iš šaldiklio – šis nėra pakankamai porėtas. Gniūžtę laikant rankoje, o ne kaitinant karštesne liepsna, sniegas taip pat pirmiausiai virstų vandeniu.
Gniūžtė pajuoduoja ne dėl sniege tariamai esančio plastiko, bet dėl nesudegusių dujų iš žiebtuvėlio, paprastai tariant, suodžių, dienraščiui „USA Today“ paaiškino Stetsono universiteto chemijos profesorius Tandy Grubbsas.
Degant žiebtuvėlyje esančiam butanui – angliavandeniliui, kurio molekulės sudarytos iš anglies ir vandenilio, šie reaguoja su ore esančiu deguonimi ir formuoja naujas molekules. Idealaus degimo atveju turėtų likti tik anglies dvideginis ir vanduo.
Tačiau sudega ne viskas – anglies molekulės yra degimo proceso likutis. Žiebtuvėliui degant atvirame ore juodų žymių nematyti, bet sniegas veikia kaip filtras ir sulaiko suodžių daleles. Šį procesą yra detaliai paaiškinęs meteorologas Mike’as Stone’as.
15min verdiktas: melas. Deginamas sniegas tikrai gali netirpti, bet ne dėl to, kad yra dirbtinis. Jis, praleisdamas skystą būseną, iškart ima garuoti, o susidarę vandens lašai susigeria į poras, kurių nebūna lede.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
