Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 17d. 11:05

Pasakyta/Padaryta. Į ką pavirto Vyriausybės pažadas privilioti pedagogų ten, kur jų trūksta?

Mokytoja primena
123rf.com nuotr. / Mokytoja

Pedagogų trūkumas gali tapti nacionalinės reikšmės iššūkiu, prieš keletą metų perspėjo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. O Vytauto Didžiojo universitetas šįmet pranešė, jog privalomų dalykų mokytojų trūksta dviejose iš dešimties mokyklų, ateityje jų poreikis tik augs. Šias problemas vos suformuota premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pažadėjo spręsti bei suplanavo pritaikyti tvarką, kuri skatintų pedagogus keltis gyventi bei dirbti į mažiau patrauklias Lietuvos vietas. Kaip ministrų kabinetui pasisekė tai padaryti?

Po 2016 m. Seimų rinkimų susibūrusi Vyriausybė iki 2018 metų II ketv. programos priemonių plane numatė patvirtinti ir pradėti taikyti tvarką, pagal kurią savivaldybėms tektų tikslinės dotacijos. Jos būtų skiriamos pedagogų pritraukimui, jų šeimos narių įsikūrimui ir integravimui savivaldybėse.

Tokia tvarka taip ir neatsirado, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atkerta, kad yra kita – orientuota ne į pedagogus, o į jaunas šeimas.

Paramą orientavo į jaunas šeimas

ŠMSM teigia, jog Vyriausybės programos priemonių plane išsikeltas tikslas dėl dotacijų pedagogams įvykdytas „galimybių ribose“.

15min primena
15min primena

„Šį veiksmą vykdė kelios ministerijos, jis šiuo metu įvykdytas galimybių ribose. Viena iš vykdytojų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – pasiūlė platesnį būdą – padėti įsikurti visoms jaunoms šeimoms – ne tik mokytojams – pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą“, – atsakyme 15min nurodė ŠMSM Komunikacijos skyrius.

Pažymėjus, kad minėtas įstatymas yra orientuotas į jaunas šeimas, o juk ne visi pedagogai – jauni, susituokę ar turi vaikų, bei pasiteiravus, kodėl nepavyko priimti į pedagogus orientuotos dotacijų skirstymo tvarkos, ministerija to nepaaiškino. Tiesa, išvardijo kitus mokytojams palankius Vyriausybės sprendimus.

„Siekiant gerinti mokytojų darbo sąlygas, pritraukti į šią profesiją, visoje šalyje buvo skiriamos papildomos lėšos mokytojų darbo užmokesčio didinimui, kuris sutartas su profesinėmis sąjungomis. Kaip minėta, taip pat vykdomas subsidijų mechanizmas jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose“, – išdėstė ŠMSM.

Mano, kad rūpintis turėtų savivalda

Apie nepriimtą dotacijų skyrimo tvarką paklaustas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigė, jog pedagogų pritraukimu į mokyklas pirmiausia turėtų rūpintis savivaldybės, ne Vyriausybė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša

„Reikia duoti lengvatines sąlygas būstui – savivaldybės reikalas čia prasideda. Visi žinom, kad savivaldybėse yra tuščių butų. Reikia transporto, įsikėlimo išlaidas mokėti – arba savivaldybės, arba Vyriausybės mastu padėti“, – svarstė jis ir pasidžiaugė Vyriausybės sprendimu remti pedagogikos studentus 300 eurų stipendijomis.

„Šiais metais prognozuojama, kad bus rimtas konkursas į šias vietas. Tuo tarpu praėjusiais ir užpraėjusiais metais, kai nebuvo šitokio stimuliavimo, buvo vargo vakarienė. Visiška vargo vakarienė“, – teigė E.Jovaiša.

Mažiau mokyklų – mažesnis ir mokytojų poreikis?

Siekį remti pedagogikos studentus kitas komiteto narys, opozicijos atstovas Edmundas Pupinis įvertino skeptiškai. Jo įsitikinimu, bandant pakelti mokytojo profesijos prestižą, sudominti šia profesija, reikia didinti pedagogo atlyginimą ir intensyviau vykdyti mokyklų tinklo pertvarką. Esą po jos gal ir tiek mokytojų nereiktų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Edmundas Pupinis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Edmundas Pupinis

„Ne visur sėkmingai vyksta mokyklų tinklo sutvarkymas. Jeigu tai būtų daroma, kai kurių pedagogų iš esmės ir netruktų.

Turbūt daugiau reikėtų kalbėti apie atlyginimų kėlimą, kad ta profesija būtų patraukli. Dabar daromi tam tikri žingsniai siekiant paskatinti studijuoti šią profesiją, bus mokamos stipendijos, bet tai toks momentinis sprendimas. Manau, pagrindinis dalykas vis dėlto būtų tinkamas pedagogų atlyginimas“, – kalbėjo E.Pupinis, pridurdamas, jog taip pat daliai galbūt derėtų pakeisti specializaciją.

Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį su ministerija pasirašiusios profsąjungos prieš metus sutarė, jog keičiant mokyklų tinklą, dėl to atsiradusios išlaidos bus dengiamos iš specialaus fondo. Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas sako, jog šį fondą ketinama pertvarkyti ir dalį jo lėšų atseikėti pedagogams, kurių kai kur trūksta.

Pedagogų pritraukimui – lėšos iš specialaus fondo

„Yra sutarta, kad nuo kitų metų tas fondas bus ne tik kad padėka, pagarba išeinantiems mokytojams, paliekant švietimo sistemą, bet ir optimizavimas, tai yra, pritraukimas mokytojų, švietimo pagalbos specialistų į švietimo pagalbos sistemą. Kaip jis veiks, dar vyks pasitarimai. Planuojama tai susieti su savivaldybių mokyklų tinklo pertvarka. Bet tai per liepos mėnesį turėtų būti išgryninta ir turėtų atsirasti šakos kolektyvinėje sutarty“, – pasakojo E.Milešinas.

Dabar fondui lėšas suneša Vyriausybė ir savivaldybės. Iš kur atkeliaus finansai, kai fondas bus pertvarkytas, profsąjungos lyderis teigė nežinantis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Egidijus Milešinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Egidijus Milešinas

„Galbūt dalis pinigų bus sutaupoma, kur išleidžiama mokyklų išlaikymui, infrastruktūrai“, – svarstė jis.

E.Milešino atstovaujama profsąjunga, pasak jo paties, apie pedagogų trūkumą kalba jau ne vienerius metus.

„Šįmet, pavyzdžiui, apie 1,1 tūkst. mokytojų pareiškė norą išeiti iš švietimo sistemos. Kaip žinom, vidutinis mokytojo amžius gerokai didesnis kaip 50 metų. [...] Jeigu nesiimsim kardinalių sprendimų, po penkerių metų – jau čia optimistinis variantas – tai bus bėda“, – įspėjo profsąjungos vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

18:41
50:45
11:12

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min