Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 31d. 19:00

R.Karbauskis apie norą ankstinti ugdymą: prezidentas ne siūlo, o pritaria mums

Eugenijus Jovaiša ir Ramūnas Karbauskis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Eugenijus Jovaiša ir Ramūnas Karbauskis

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad prezidento iniciatyva ankstinti pradinį ir priešmokyklinį ugdymą nėra nauja. Apie tai, anot jo, ne kartą kalbėjo jo kolega frakcijoje, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Pastarasis šalies vadovo siekį ankstinti ugdymą remia, nors sako, kad to įgyvendinti greitai nepavyks. Paramą reiškia ir opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), bet labiau ragina koncentruotis ne į tai, o pasiruošimą naujiems mokslo metams.

Pirmadienį 15min kalbintas R.Karbauskis tikino, jog sprendimai, susiję su ankstyvesniu ugdymu jau įgyvendinami: „Noriu patikslinti, kad tie siūlymai yra įvardyti jau gal prieš pusantrų metų ar metus – nebeatsimenu tiksliai kada – akademiko E.Jovaišos. Mes jiems esame pritarę. Matyt, patarėjai švietimo klausimais nelabai žino šito niuanso. Jau yra sprendimai, kurie įgyvendinami.“

Kokioje tiksliai fazėje tas įgyvendinimas, politikas teigė nežinantis, bet nurodė, jog siekis ankstinti ugdymą atsispindi Vyriausybės programoje, yra aptarinėtas Seime, frakcijoje.

Ta nuomonė išsakyta seniai, čia nėra kažkokia naujiena.

„Galėčiau pasakyti viena, kad labai džiaugiuosi, jog prezidentas akademiko E.Jovaišos pasiūlymams, Švietimo komiteto nuomonei pritaria. Tiesiog pavadinimas straipsnio turėtų skambėti kitaip, kad prezidentas pritaria nuomonei, nes ta nuomonė išsakyta seniai, čia nėra kažkokia naujiena“, – pridūrė LVŽS pirmininkas.

Pasiteiravus, ar dar šioje Seimo kadencijoje bus grįžta prie ankstyvesnio ugdymo klausimo, R.Karbauskis suabejojo, ar tam bus laiko: „Nežinau. Nesu tikras, vėlgi tai yra tam tikros procedūros. Aš dabar net negalėčiau atsakyti, kurioj fazėj tai yra dabar.“

Prasidedant naujiems mokslo metams prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė teiksiantis Seimui pataisas dėl ankstyvesnio vaikų ugdymo. Pagal jas, priešmokyklinis ugdymas būtų pradedamas vaikams nuo penkerių metų, pradinis – nuo šešerių.

Šalies vadovas taip pat pasiūlė įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų.

E.Samoškaitė: privalomas ikimokyklinis ugdymas jau yra

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė atkirto, jog šis dalykas jau egzistuoja, nors ir skiriamas retai.

„Prezidentas siūlo vieną dalyką, kuris jau egzistuoja. Tai yra privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš šeimų, kur patiriama socialinė rizika. Toks privalomas ugdymas skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Aišku, tokių vaikų nėra daug, nes savivaldybės šiek tiek vengia skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš tokių šeimų, mat tada reikia jį tikrai užtikrinti – kad būtų tie darželiai, kad būtų auklėtojos, rūpestis ir t.t.“, – feisbuke rašė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė

„O šiaip tai sutinku. Tik prieš siūlant būtų gerai skaityti, kas jau yra, ir siūlyti ne kaip naują idėją, o ką tobulinti“, – pridūrė patarėja.

Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė savo programoje įsirašė tikslą priešmokyklinį ugdymą pradėti vaikams sulaukusiems 5–6 metų, pradinį ugdymą – 6–7 metų.

2017-aisiais Seimas, Švietimo ir mokslo komiteto iniciatyva, pakeitė Švietimo įstatymą ir pritarė, jog priešmokyklines grupes tėvų sprendimu vaikai galėtų lankyti nuo penkerių metų. Visgi įprastai į jas leidžiami šešerių metų amžiaus vaikai, o pradinis ugdymas pradedamas sulaukusiems septynerių.

E.Jovaiša: tam reikės mažiausiai ketverių metų

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E.Jovaiša apie prezidento norą ankstinti ugdymą atsiliepė teigiamai.

„Šitą reikia Lietuvoje padaryti. Greitai besivystant jaunimui mes jį pernelyg ilgai laikom mokykloje. [...] Yra visa eilė rimtų, pasaulinių tyrimų, kurie rodo, kad ankstyvesnis ugdymas yra palankesnis švietimui, palankesnis visuomenei. Bet ne tik tai. Kuo anksčiau su vaiku yra dirbama, netgi kriminogeninė situacija gerėja dėl ankstyvesnio ugdymo.

Aš palaikau visą šitą, bet žinau tėvų, mokytojų susirūpinimą, tai padaryti bus nelengva. Gali būti pasipriešinimo, nesupratimo“, – komentavo Seimo narys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Eugenijus Jovaiša
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Eugenijus Jovaiša

Tiesa, jis teigė esąs įsitikinęs, jog jau kitąmet ankstyvesnio ugdymo įvesti nepavyks. Tam, anot politiko, reikia resursų.

„Tam reikės mažiausiai ketverių metų, todėl kad reikia parengti infrastruktūrą. Sakykime, mokytis vaikai pradeda nuo šešerių metų. Yra skirtumas tarp septynerių metų? Yra: vieniems dar reikia pamiegoti, kitiem nereikia. Galų gale vadovėliai turi būti kitokie, išlyginamasis laikas. Pirmieji startiniai metai bus, kai viena banga – šešiamečiai, kiti – septynmečiai. Mokytoją reikia kvalifikuoti, suteikti paramą, kad jis naujas kompetencijas įgytų“, – dėstė E.Jovaiša.

Privalomą ikimokyklinį ugdymą, jo nuomone, derėtų įvesti ne tik socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, o visiems. Bet tai, pasak E.Jovaišos, taip pat kainuoja, tad derėtų išsirinkti prioritetus.

Nereikia čia daryti išskirtinumo.

„Galvoju, nereikia čia daryti išskirtinumo – ikimokyklinis ugdymas būtų gerai visiems Lietuvos vaikams. Bet vėlgi – reikia apsispręsti, ką mes laikome prioritetu: visiems vaikams pradėti privaloma ikimokyklinį ugdymą – tai irgi resursai labai dideli, ar mums svarbu penkeri–šešeri metai vietoj šešerių–septynių“, – svarstė Seimo narys.

TS-LKD: yra rizikų

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis prezidento iniciatyvos dėl ankstyvesnio ugdymo nekomentavo. Tai padarė kandidatė į Seimą, konservatorė Jurgita Šiugždinienė.

Siūlymas ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, anot jos, svarstytinas, nors esą yra ir rizikų.

„Rizikos yra susiję su ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasirengimu ugdyti vaikus, nes net 29,6 proc. ikimokyklinio ugdymo pedagogų neturi aukštojo išsilavinimo. Jau nekalbant apie pedagoginį išsilavinimą.

Tikrai pasijaus ir dar didesnis darželių trūkumas. Viską reikia įgyvendinti nuosekliai, neskubant to padaryti per vienerius metus. Šiam pokyčiui reikia gerai pasirengti“, – komentavo politikė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Tam, kad visi socialinės rizikos šeimose augantys vaikai lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigas, TS-LKD, anot jos, pritaria.

„Savo programoje siūlome vaiko pinigus, skiriamus socialinės rizikos šeimoms, susieti su privalomu ikimokykliniu ugdymu ir panaikinti visas paskatas nevesti vaikų į darželį bei užtikrinti pavežėjimą į darželius“, – nurodė Seimo rinkimams besiruošianti J.Šiugždinienė.

Bet apskritai, pasak jo, šiandien visą dėmesį reikėtų sutelkti į pasirengimą naujiems mokslo metams.

Sunku kalbėti apie ilgalaikius pokyčius, kai nesugebama sukoordinuoti ir pasiruošti elementarių, bazinių dalykų.

„Sunku kalbėti apie ilgalaikius pokyčius, kai nesugebama sukoordinuoti ir pasiruošti elementarių, bazinių dalykų – tėvų, mokytojų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendruomenės skundžiasi, kad yra paliktos nežinioje, vienos, be normalios pagalbos, konsultacijų ir patarimų, kaip organizuoti ugdymą koronaviruso pandemijos akivaizdoje“, – išvardijo J.Šiugždinienė.

Šia tema opozicijoje dirbantys konservatoriai pirmadienį organizavo susitikimą su švietimo profsąjungų atstovais. Apie tai daugiau – čia.

Komentarai: 16

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Interviu
Parašykite atsiliepimą apie 15min