Dabar populiaru
Publikuota: 2013 spalio 29d. 17:14

Paulius Jurkevičius. Gero ir net labai gero vyno savybė: iki 50 litų

Paulius Jurkevičius
Asmeninio albumo nuotr. / Paulius Jurkevičius

Ruduo – derliaus ir gastronominių gidų metas. Skelbiami ateinančių metų geriausieji, rikiuojamos tendencijos, įvardijami nauji reiškiniai. Žvilgtelėkime į Italijos vyno pasaulį. Ši šalis yra stambiausia vyno gamintoja pasaulyje (44 milijonai hektolitrų), šįmet ji aplenkė Prancūziją (43,5 mln. hektolitrų).

Taigi, koks yra geriausias 2014 metų vynas Italijoje? Ar galime atsakyti į šį klausimą? Su tam tikromis išlygomis – taip. Žiūrint, kokiu vyno gidu tikėsime. O jų yra penki ir visi gana autoritetingi. Ir kiekvienas skelbia savo tiesą.  Išmaniam vartotojui ji atrodo kaip viena penktoji tiesos, nes išmanus vartotojas vyno tiesą dalija iš penkių (autoritetingų vyno gidų).

Remkimės pačiu pačiu autoritetingiausiu – „Gambero Rosso“. Šis daugiau kaip tūkstančio puslapių leidinys leidžiamas keturiomis kalbomis, tarp jų – ir kinų, o laureatams suteikia aukščiausią apdovanojimą – tris taures. Šįmet tris taures pelnė 415 vynų. Sakysite – daug? Galbūt. 60 „Gambero Rosso“ vyno ekspertų rimtai padirbėjo ir paragavo bei įvertino per 20 tūkstančių vynų.

Vis tik pats įdomiausias „Gambero Rosso“ reiškinys yra specialiosios nominacijos: geriausias metų raudonasis, baltasis, putojantis, desertinis, iškiliausias vyndarys, įdomiausias metų vyno ūkis.

„Gambero Rosso“ turnyro lentelėje Pjemontas gavo 75 „trijų taurių“ nominacijas, Toskana –  72, Venetas – 36, Altoadidžė – 27,  Friulis –  24, Lombardija – 23. „L’Espresso“ gidas su šiuo verdiktu sutinka: 64 geriausi vynai Pjemontui, 55 – Toskanai.

Geriausiu 2014-ųjų raudonuoju skelbiamas „Guerrieri Rizzardi“ ūkio „amarone della valpolicella Calcarole 2009“. Koks tas vynas?

Tai vienas iš tų atvejų, kai reikia reikšti susižavėjimą, bet pro sukąstus dantis. Vynas – ne vynas, o beveik uogienė: koncentruotas, tirštas, alkoholio – 16 proc. Kvepia miško uogų konfitiūru, degintais, kaštainiais, egzotiškais prieskoniais. Ilgas ilgas poskonis.

Tai būtent tas vynas, kurį reikėtų ne gerti, o arbatiniu šaukšteliu valgyti (čia juokais, žinoma). Tokia sunkioji artilerija Italijoje buvo labai madinga prieškriziniais laikais. Sugrįžimas? Galbūt, bet vynas iš tris mėnesius padžiovintų vynuogių (corvina, rondinella ir barbera), 12 mėnesių praleidęs prancūziškose statinaitėse ir dar 24 mėnesius didelėje statinėje, mažiausiai dvelkia vynuogėmis.

Su kuo jį derinti – čia irgi ilgų apmąstymų tema. Kiek kainuoja butelis geriausio 2014-ųjų Italijos raudonojo? Apie 60 eurų (207 litus). Čia, be abejo, iki žinios apie laureato vardą paskelbimo.         

Įdomu tai, kad „Gambero Rosso“ konkurentas – „L‘Espresso“ žiniasklaidos grupės gidas „Italijos vynai“ šio raudonojo net neįtraukė į geriausių Veneto regiono etikečių sąrašą. Pamiršo? Nepatiko?  Be paaiškinimų.

Geriausias Italijos baltasis pagal „Gambero Rosso“ yra Altoadidžės „Pinot Bianco Sirmian“, vyno ūkis „Nals Margreid“. Įkandamas visiems, nes kainuoja 12 eurų (41 litas) su Italijos PVM (22 proc.). Smagus baltasis iš itališkai nekalbančių Italijos Alpių: prinokusių obuolių, kriaušių, ananasų aromatas. Puikus alkoholio ir gaivios rūgšties balansas.

Apskritai iš 415 „tris taures“ pelniusių „Gambero Rosso“ laureatų daugiau kaip šimtinė kainuoja mažiau nei 15 eurų (51 litą). Tai nauja tendencija ar ekonominės krizės grimasa? Visko po truputį.  

Kinai ir rusai šluoja „amarone“, „brunello“, „barolo“ rūsius, o patys italai dairosi į vieną išskirtinę šių laikų vyno savybę: teisingą kokybės ir kainos santykį. Ne veltui „Gambero Rosso“ netgi tokią nominaciją įsteigė. Šįmet ją laimėjo Sicilijos baltasis „Bianco Maggiore“, kurį spaudžia „Rallo“. 100 proc. „grillo“ vynuogės, gaivus įvairių citrusų aromatas, vos juntamas kartumas, butelio etiketė be pretenzijų, kaina – taip pat (9 eurai, 31 litas).

Dabar siūlau šiek tiek pailsėti skonių ir poskonių medžiotojams. Pakalbėkime apie teritoriją. Man vynas yra teritorija, tiek, kiek jis atstovauja savo teritorijai. Italijoje yra dvi galingos vyno teritorijos, kurios seniai tarpusavyje kariauja – Pjemontas ir Toskana. Kai nuvažiuoju pas bičiulius į Turiną ir sakau „Toskanos vynas...“, jie nuoširdžiai nustemba: „Toskanoje yra vyno?“ Ir atvirkščiai.

Šįmet didįjį teritorijų mūšį laimėjo Pjemontas. Tad reikia manyti, kad mūsiškiai importuotojai pagaliau išmoks teisingą šio regiono pavadinimą, nes nuo jo prasidėjo ne tik itališko vyno istorija, bet ir pati Italija. „Gambero Rosso“ turnyro lentelėje Pjemontas gavo 75 „trijų taurių“ nominacijas, Toskana –  72, Venetas – 36, Altoadidžė – 27, Friulis –  24, Lombardija – 23. „L’Espresso“ gidas su šiuo verdiktu sutinka: 64 geriausi vynai Pjemontui, 55 – Toskanai.

Beje, yra vyno penketukas, kuris nelaimėjo išskirtinių nominacijų, tačiau jis yra visur. Penkios vyno etiketės kartojasi visuose penkiuose svarbiausiuose vyno giduose – „Gambero Rosso“, „L‘Espresso“, „Guida Veronelli“, AIS (Italijos someljė asociacijos gidas) ir „Slow Food“.  Kas tie pilkieji įtakingieji kardinolai? Nieko labai naujo. Labai žinomi, labai brangūs ir labai visų trokštami:

– Bolgheri „Sassicaia“ 2009, gamintojas – „Tenuta San Guido“ (Toskana)
– Brunello di Montalcino Riserva 2007, gamintojas „Biondi Santi“ (Toskana)
– „Caberlot“ 2010, gamintojas „Podere Il Carnasciale“ (Toskana)
– Barolo „Villero“ Riserva 2006, gamintojas „Vietti“ (Pjemontas)
– Primitivo di Manduria „Es“ 2011, gamintojas „Gianfranco Fino“ (Apulija).

Tie, kam nusišypsos laimė paragauti bent vieną iš šio penketo, kurį, beje, valdo Toskana, galės ramiai pasakyti: žinau, kas yra puikus vynas.

Visiems kitiems smagių pojūčių suteiks 107 „Gambero Rosso“ vynai, kurių kaina neperlipa 15 eurų.        

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

00:31
03:10
01:04

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min