Sekite 15min Google
Išanalizavę 47 tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 6200 vaikų ir suaugusiųjų, mokslininkai padarė išvadą, kad antihistamininiai vaistai neturėtų būti įprastai skiriami vien egzemos sukeltam niežuliui malšinti.
„Geriausių šiuo metu turimų įrodymų analizė parodė, kad antihistamininiai vaistai daugumai žmonių nepakankamai sumažina egzemą ar niežulį, kad pacientai pastebėtų svarbų skirtumą“, – teigė tyrimo vyresnysis autorius, Kanados McMasterio universiteto alergologijos profesorius Derekas Chu.
Pasak jo, šie vaistai taip pat aiškiai nepagerina miego ir nepadeda išvengti egzemos paūmėjimų. Todėl gydant ligą reikėtų sutelkti dėmesį ne į antihistamininius vaistus, o į odos uždegimo kontrolę.
Kodėl jie apskritai buvo skiriami?
Dermatologai antihistamininius vaistus egzemai gydyti pradėjo skirti todėl, kad jie padeda esant kitoms niežulį sukeliančioms alerginėms būklėms, pavyzdžiui, dilgėlinei ar vabzdžių įkandimams.
Niežulį dažnai sukelia histaminas – su imunine organizmo reakcija susijusi medžiaga. Todėl ilgą laiką manyta, kad ją blokuojantys vaistai galėtų padėti ir egzema sergantiems žmonėms.
Be to, pirmosios kartos antihistamininiai preparatai pasižymi slopinamuoju poveikiu, todėl gydytojai juos kartais skirdavo tikėdamiesi, kad pacientui bus lengviau užmigti nepaisant naktį sustiprėjančio niežulio.
Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad egzemos sukeltą niežulį daugiausia lemia ne histaminas, o uždegiminiai signalai tarp organizmo ląstelių, vadinami citokinais.
„Šis tyrimas patvirtina kryptį, kuria juda atopinio dermatito gydymas – vis daugiau dėmesio skiriama tikriesiems ligos mechanizmams“, – sakė alergologas Clintonas Dunnas.
Naujesni vaistai padėjo tik nežymiai
Tyrėjai nustatė, kad šiuolaikiniai antrosios kartos antihistamininiai vaistai tik šiek tiek sumažino egzemos sunkumą ir niežulį. Tačiau pagerėjimas buvo per mažas, kad pacientai ar gydytojai jį laikytų reikšmingu.
Senesni pirmosios kartos antihistamininiai vaistai pastebimos naudos apskritai nesuteikė.
Be to, jie dažniau sukėlė mieguistumą, sumišimą, sulėtėjusį mąstymą, galėjo pabloginti rezultatus mokykloje ar darbe. Pasak D.Chu, kai kurie senesni preparatai taip pat siejami su ilgalaikiais pažintinių funkcijų sutrikimais ir demencijos rizika.
Antrosios kartos vaistų poveikis pažintinėms funkcijoms buvo gerokai mažesnis, tačiau skyrėsi priklausomai nuo preparato. Mažiausiai mieguistumą, anot tyrėjų, sukėlė bilastinas, desloratadinas ir feksofenadinas.
Svarbiausia – slopinti uždegimą
Egzemos gydymas turėtų būti nukreiptas į odos ir imuninės sistemos uždegimo mažinimą. Tam gali būti naudojami drėkinamieji kremai, vietiniai vaistai nuo uždegimo, fototerapija, o kai kuriais atvejais – biologiniai vaistai.
Vis dėlto antihistamininių preparatų nereikėtų visiškai atmesti. Jie gali būti naudingi egzema sergantiems žmonėms, kurie kartu turi kitų alerginių ligų, pavyzdžiui, alerginį rinitą ar dilgėlinę.
„Antihistamininiai vaistai gali padėti sergant dilgėline, šienlige ar kita alergine liga, tačiau jie neturėtų pakeisti tinkamo egzemos gydymo, skirto odos uždegimui kontroliuoti“, – pabrėžė D.Chu.
Pacientams, kurių egzemos sukeltas niežulys išlieka stiprus, trukdo miegoti ar apsunkina kasdienį gyvenimą, tyrimo autoriai pataria pasitarti su gydytoju ar dermatologu dėl gydymo, tiesiogiai veikiančio ligos priežastis.
