Sekite 15min Google
Vašingtono universiteto pediatrijos ir neuromokslo profesorius dr. Tommy Woodas teigia, kad nedidelį užmaršumą dažniau sukelia nuovargis ar stresas, o ne prasidedanti neurodegeneracinė liga, rašoma „Fox News“.
„Daugeliu atvejų taip nutinka tiesiog dėl streso, nuovargio ar neatidumo“, – „Fox News Digital“ sakė T.Woodas renginyje „Strong New York“ – didžiausiame kasmetiniame Niujorko fizinio pasirengimo ir sveikatingumo festivalyje. – Norint ką nors įsiminti reikia iš tikrųjų susikoncentruoti ir būti atidžiam. Privalote duoti savo smegenims signalą, kad tai svarbu įsiminti.“
T.Woodas paaiškino, kad atminties formavimas vyksta trimis etapais: kodavimo (atminties suformavimo), konsolidacijos (jos įtvirtinimo) ir atgaminimo (prieigos prie jos).
Pasak jo, kai žmogus patiria stresą ar jam trūksta miego, problema dažniausiai kyla dėl informacijos atgaminimo – nors atminties pėdsakas smegenyse išlieka, žmogui sunku jį pasiekti reikiamu momentu. Tuo tarpu žmonėms, sergantiems neurodegeneracine liga, dažnai nepavyksta pačios informacijos įrašyti į atmintį.
„Jie net neprisimena ir nepastebi, kad kažkas vyksta, – sakė T.Woodas. – Jei pastebite, kad kažkas ne taip, tai dažniausiai yra geras ženklas.“
Demencija kliniškai apibrėžiama kaip pažinimo funkcijų praradimas, kuris yra pakankamai sunkus, kad sutrikdytų žmogaus gebėjimą savarankiškai tvarkytis kasdieniame gyvenime. Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija sudaro nuo 70 iki 90 proc. visų atvejų, be to, daugeliui žmonių pasireiškia abiejų šių ligų požymiai.
Tyrimai rodo, kad bent 50 proc. demencijos atvejų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą ir pakoregavus su sveikata susijusius rizikos veiksnius.
Pagrindiniai veiksniai, kurių poveikį galima sumažinti ar jų išvengti, yra širdies ir medžiagų apykaitos sutrikimai bei klausos ir regos praradimas. T.Woodas pabrėžė, kad fizinės sveikatos problemų sprendimas – pavyzdžiui, klausos aparatų įsigijimas ar kataraktos operacija – tiesiogiai sumažina pažinimo funkcijų silpnėjimo riziką. „Jei manote, kad silpnėjimas neišvengiamas, nesiimsite veiksmų, galinčių tam užkirsti kelią, – „Fox News Digital“ sakė T.Woodas. – Tikėjimas, kad tai įmanoma, skatina imtis konkrečių veiksmų, o tai leidžia išvengti didelės dalies tokių pokyčių.“
T.Woodas daugiausia dėmesio skiria kognityvinių sutrikimų priežastims, kurias galima išgydyti. „Mayo Clinic“ ir „Cleveland Clinic“ taip pat teigia, kad kai kurios išgydomos sveikatos problemos gali sukelti simptomus, panašius į ankstyvos demencijos požymius, arba pabloginti atmintį ir mąstymą.
Dažnos grįžtamos priežastys yra šios:
- Vitaminų trūkumas: mažas vitamino B12 arba B1 kiekis, kurie yra būtini nervų ir smegenų funkcijai.
- Endokrininės sistemos sutrikimai: skydliaukės problemos, ypač hipotirozė, kuri sulėtina smegenų metabolizmą.
- Šalutinis vaistų poveikis, pavyzdžiui, raminamųjų ir kt.
- Psichikos sveikatos sutrikimai: depresija ir sunkus nerimas, gali sukelti kognityvinio sulėtėjimo ir atminties praradimo būseną, kuri išnyksta gydant psichikos sveikatos problemas.
- Metabolizmo ir inkstų sutrikimai: lėtinis inkstų ar kepenų nepakankamumas, taip pat elektrolitų disbalansas, dėl kurio keičiasi smegenų cheminių medžiagų kiekis.
„Cleveland Clinic“ pabrėžia, kad ankstyva klinikinė intervencija yra itin svarbi, kai žmonės pastebi pokyčius, susijusius su „smegenų rūku“ ar vykdomosiomis funkcijomis.
„Tai, kaip jūsų smegenys veikia kasdieniame gyvenime, tam tikra prasme yra visų procesų, su kuriais jos susiduria, rezultatas, – sakė T.Woodas. – Tačiau jei pradedate kažką pastebėti, vis dar turite laiko prireikus atlikti tam tikrus pokyčius.“
