Širdies ir kraujagyslių ligos yra amžėjimo požymis, nes su kiekvienais metais organizmo struktūros vis labiau dėvisi, kyla kraujospūdis, cholesterolis, taip pat lėtėja metabolizmas. Visi šie pakitimai gali lemti aterosklerozės progresavimą širdies kraujagyslėse ir padidinti miokardo infarkto ar insulto tikimybę.
Ne visus veiksnius galime kontroliuoti
„Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniausiai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau tam, jog vyresniame amžiuje komplikacijų būtų mažiau, reikėtų pradėti savimi rūpintis vidutiniame amžiuje arba netgi anksčiau“, – teigia kardiologas.
Dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligas iššaukia aukštas kraujospūdis, cholesterolis, padidėjusi gliukozės koncentracija, rūkymas, nejudra, nesaikingas alkoholio vartojimas bei kiti žalingi įpročiai. Taip pat fizinis neaktyvumas ir viršsvoris kuris, anot pašnekovo, pastaruoju metu tampa vis didesne problema.
Didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms turi ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai: ilgalaikis didelis stresas, nerimas, depresija, socialinė atskirtis, kuomet žmogus neturi su kuo pabendrauti, kam pasipasakoti ir pasiguosti. „Visgi yra veiksnių, kurių mes patys negalime kontroliuoti: amžius – vyrams rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ženkliai didėja nuo 45 metų, moterims – nuo 55 metų. Riziką taip pat didina lėtinės inkstų ir uždegiminės ligos, o moterims – ankstyva menopauzė bei nėštumo komplikacijos“, – pasakoja kardiologas.
Nerimą kelia ir mitybos įpročiai
Anot jo, reikšmingą vaidmenį lemia ir paveldimumas bei genetinis polinkis. Jei šeimoje vyrams iki 55 metų ar moterims iki 65 metų buvo nustatyta ankstyva aterosklerozė, įvyko miokardo infarktas ar insultas, rizika artimiesiems susidurti su tomis pačiomis ligomis yra didesnė.
Manoma, kad genetiniai veiksniai paaiškina apie 40–60 proc. koronarinės širdies ligos rizikos, o teigiama šeiminė anamnezė individualią riziką padidina maždaug 1,5–2,5 karto. Vis dėlto paveldimumas nėra nuosprendis: sveika gyvensena, reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir tinkama koreguojamų rizikos veiksnių kontrolė gali šią riziką reikšmingai sumažinti.
Taip pat didelę įtaką daro mityba. „Moksliniai duomenys rodo, kad bazinė medžiagų apykaita maždaug nuo 20 metų palaipsniui lėtėja: iki 50 metų ji mažėja apie 2–3 proc. per dešimtmetį, o vėliau šis procesas dar labiau spartėja. Skaičiuojama, kad nuo 20 iki 70 metų bazinis metabolizmas gali sumažėti maždaug trečdaliu. Fiziškai aktyviems žmonėms šis mažėjimas paprastai būna gerokai lėtesnis, nes sportas padeda išsaugoti raumenų masę ir didesnes energijos sąnaudas“, – teigia pašnekovas.
Tuo pat metu mitybos įpročiai po 30 metų dažniausiai išlieka gana pastovūs: žmogus ir toliau valgo panašiai kaip jaunystėje, nors jo energijos poreikis jau būna mažesnis. Jei kartu sumažėja ir fizinis aktyvumas, o suvartojamų kalorijų kiekis ima viršyti organizmo poreikius – didėja kūno svoris. Tuomet išauga arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, dislipidemijos ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių tikimybė.
Siekiant užkirsti kelią šiems rizikos veiksniams, kardiologas rekomenduoja kiekvieną dieną judėti, nes judėjimas skatina metabolizmą, valgyti kuo įvairesnį maistą ir nepersivalgyti, miegoti bent 7 valandas, užsiimti mėgstama veikla – ar tai būtų darbas, ar hobis, bei turėti tvirtus socialinius ryšius – gerus santykius tiek su artimaisiais, draugais, bendradarbiais ar kaimynais.



