Sekite 15min Google
Nors gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios daugeliu atvejų galima išvengti, Lietuvoje jis vis dar išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie 400 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Sergamumo rodiklis siekia apie 26,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra beveik du kartus mažesnis – 12,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Daugiausiai atvejų susiję su infekcija
Mirtingumas taip pat išlieka vienas didžiausių Europoje – Lietuvoje jis siekia 9,1 mirties 100 tūkst. gyventojų, o Europos Sąjungos vidurkis – 4,0. Tai rodo, kad prevencijos galimybės Lietuvoje dar nėra pakankamai išnaudojamos.
Net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję būtent su žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Riziką taip pat didina ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, dažna lytinių partnerių kaita, nesaugūs lytiniai santykiai, rūkymas bei negydomos lytiškai plintančios infekcijos. Svarbu pabrėžti, kad vien užsikrėtimas ŽPV dar nereiškia, jog išsivystys vėžys – didžiausią pavojų kelia ilgą laiką neišnykstanti, persistuojanti infekcija.
„ŽPV infekcija dažniausiai nustatoma jaunoms, 18–29 metų moterims, tačiau šiame amžiuje iki 90 proc. infekcijų organizmas pašalina savaime. Didžiausia rizika išsivystyti ikivėžiniams pakitimams ir gimdos kaklelio vėžiui atsiranda tuomet, kai aukštos rizikos ŽPV infekcija tampa persistuojanti, o tokia tikimybė didėja su amžiumi“, – teigia akušerė ginekologė med. dr. Diana Žilovič.
Efektyviausias prevencija – vakcinacija
Ankstyvosiose stadijose gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl vien savijauta pasikliauti negalima. Vis dėlto akušerė ginekologė rekomenduoja kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia kraujavimas po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių ar menopauzės metu, neįprastos vandeningos ar kraujingos makšties išskyros, dubens skausmai, taip pat šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai. Deja, šie simptomai dažniausiai atsiranda jau pažengus ligai, todėl didžiausią reikšmę turi reguliari profilaktinė patikra.
„Efektyviausia gimdos kaklelio vėžio prevencija yra vakcinacija nuo ŽPV ir reguliarus dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. Riziką taip pat padeda mažinti saugesni lytiniai santykiai, rūkymo atsisakymas bei lytiškai plintančių infekcijų diagnostika ir gydymas. Svarbu žinoti, kad prezervatyvai sumažina, tačiau visiškai neapsaugo nuo ŽPV perdavimo, todėl net ir juos naudojant išlieka užsikrėtimo rizika“, – teigia pašnekovė.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų moterims. Nuo 25 iki 34 metų imtinai moterims kas trejus metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio citologinis (PAP) tyrimas. Nuo 35 iki 59 metų kas penkerius metus atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei aukštos rizikos ŽVP tyrimas teigiamas).
Rizikos veiksniai gali būti susiję ir su gyvenimo būdu
Moterų krūties vėžys taip pat tebėra dažnai diagnozuojama vėžio liga ir Europos Sąjungos šalyse, ir dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje. Sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje, kaip ir ES šalyse, rodo augimo tendenciją. Per metus Lietuvoje suserga apie 1800 moterų.
„Šiuos pastebėtus geografinius sergamumo krūties vėžiu pokyčius lemia daugybė veiksnių, įskaitant reprodukcinius, didėjantį moterų populiacijos nutukimą, fizinį pasyvumą, skirtingą pagrindinių rizikos veiksnių paplitimą ir pasiskirstymą (pvz.: gimstamumas, motinos amžius pirmojo gimdymo metu)“, – teigia „OST klinikos“ mamologijos centro vadovas, krūtų onkochirurgas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko.
Apie 50–53 proc. sergančių krūties vėžiu yra amžius grupėje nuo 50 iki 69 metų. Apie 15–20 proc. sergančių krūties vėžiu, anot pašnekovo, yra jaunesnės nei 50 metų. Literatūros duomenimis, jaunesnio amžiaus pacientėms dažniau nustatoma išplitęs arba agresyvus krūties vėžys.
Prof. habil. dr. V.Ostapenko teigimu, rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos krūties vėžio išsivystymui, dalijami į kontroliuojamus ar su gyvenimo būdu susijusius ir nekontroliuojamus krūties vėžio rizikos veiksnius.
Nekontroliuojami veiksniai: lytis, amžius, asmeninė krūties vėžio anamnezė, paveldimumas – manoma, kad apie 5–10 proc. krūties vėžio atvejų yra paveldimi, ankstyva menarchė ir vėlyva menopauzė.
Kontroliuojami arba su gyvenimo būdu susiję KV rizikos veiksniai: alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris arba nutukimas, oraliniai kontraceptikai, jei naudojami ilgiau nei 5 metus, pakaitinė hormonų terapija (PHT), jei naudojama ilgiau nei 5 metus, rūkymas.
Sergamumą vėžiu galima sumažinti 50 proc.
Pašnekovas rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jeigu yra apčiuopiamas darinys krūtyje, pakitusi krūties forma ir apimtis, spenelio įtraukimas, areolės ir spenelio srityje matomos žaizdelės, kraujingos išskyros iš spenelio, krūties odos įtraukimas, pakitusi, citrinos žievelę primenanti oda, apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai.
„Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencinė programa yra skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Jos metu kartą per dvejus metus nemokamai atliekamas mamografijos tyrimas, kuris leidžia ankstyvoje stadijoje pastebėti krūties pakitimus“, – teigia specialistas.
„Jei navikas krūtyje labai nedidelis, jis nesukelia jokių simptomų, yra neapčiuopiamas. Tokie nedideli vadinamieji nepalpuojami (neapčiuopiami). Šie navikai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūtų echoskopiją, Taigi, dalyvavimas programoje užtikrina krūties vėžio ankstyvą diagnostiką, gerą gyvenimo kokybę ir optimalius gydymo rezultatus“, – pastebi prof. habil. dr. V.Ostapenko.
Pasaulinės sveikatos organizacijomis duomenimis sergamumą vėžiu galima 50 procentų sumažinti įgyvendinant sveiką gyvenseną, eliminuojant kontroliuojamus arba su gyvenimo būdu susijusius krūties vėžio rizikos veiksnius.
