Sekite 15min Google
Tai nėra reta problema, ypač moterims. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, odos sausėjimu skundžiasi dvigubai daugiau moterų nei vyrų: atitinkamai 32,2 ir 14,9 proc. Kai sausumas tampa kasdieniu diskomfortu, dažna pirmoji reakcija – ieškoti stipresnio kremo. Tačiau vien daugiau drėkinimo ne visada pakanka.
Kodėl oda rudenį ima sausėti labiau?
To priežastis paprasta: šaltuoju metu odos barjerą veikia daug aplinkos veiksnių – sausas patalpų oras dėl prasidėjusio šildymo sezono, temperatūrų kontrastai lauke ir viduje, vėjas, lietus.
„Oda sausėja, tampa pralaidesnė ir gali jautriau reaguoti net į tas medžiagas, kurias anksčiau puikiai toleravo. Padėtį dar labiau bloginti gali ilgas prausimasis karštu vandeniu, dažnas rankų plovimas ir įprastas muilas“, – aiškina I.Gylienė.
Kai barjeras nusilpsta, odą lengvai gali pradėti dirginti ir buitinė chemija, kvapiosios medžiagos, konservantai, dekoratyvinėje kosmetikoje esantys eteriniai aliejai. Specialistė primena, kad užrašas „natūralus“ ar „ekologiškas“ dar nereiškia „nedirginantis“ – alergiją gali sukelti ir augaliniai ekstraktai.
Sausumas ar dermatitas: kaip atskirti
Pirmieji laikino sausumo požymiai, pasak I.Gylienės, paprastai būna odos tempimo pojūtis po prausimosi, lengvas šiurkštumas, nedidelis pleiskanojimas, matinė ar vietomis balkšvesnė oda, nestiprus niežėjimas. Dermatitą įtarti galima tada, kai niežėjimas tampa pastovus ir intensyvus, išryškėja paraudimas, odos reljefo pokyčiai, o kartais – net atsiranda pūslelės, šlapiavimas ar šašai.
„Atopinio dermatito paveiktos odos sritys priklauso nuo paciento amžiaus: kūdikiams gali berti viso kūno odą, ypač skruostus, galvos odą, liemens sritį. Su vyresniu amžiumi pažeidimai dažnesni odos linkiuose: pakinkliuose, riešuose, alkūnių linkiuose, kaklo odoje, akių vokų srityje, taip pat plaštakose“, – apie vieną iš dermatito formų pasakoja dermatovenerologė.
Kontaktinis dermatitas pasireiškia ten, kur odą liečia būklę provokuojanti medžiaga. Kosmetikos priemonės reakcijas dažniausiai sukelia veido odoje, metalai – ausų ar pilvo srityje nuo, pavyzdžiui, auskarų ar diržo sagties, skalbimo priemonės gali provokuoti bėrimus viso kūno odoje.
„Vis dėlto reikia suprasti, kad vienos dermatito formos neretai imituoja kitas, atrodo klaidinančiai, tad vadovavimasis tokiu supaprastintu apibūdinimu gali pakišti koją teisingai diagnozei – tiksliai nustatyti būklę gali tik gydytojas“, – įspėja specialistė.
Ko nedaryti norint numalšinti niežėjimą?
Siekiant sumažinti odos sausumą, pasak I.Gylienės, dažnos klaidos būna dar intensyvesnis jos prausimas, šveitimas, maudymasis karštame vandenyje – taip tik dar labiau pažeidžiamas barjeras. Nevertėtų iš karto išbandyti ir kelių naujų kremų ar naminių priemonių: kuo daugiau sudedamųjų dalių, tuo sunkiau suprasti, kas odą dirgina.
„Jei odą niežti, laikinai atsisakykite rūgščių, retinoidų, šveitiklių ir kvapiųjų priemonių. Praustis reikėtų trumpai, drungnu vandeniu ir švelniu bemuiliu prausikliu, o iškart po to gausiai patepti odą bekvapiu, riebesnės tekstūros kremu ar balzamu – emolientu“, – pataria specialistė.
Dermatovenerologė pastebi, kad dar viena klaida – imtis savarankiškai ir ilgai naudoti stiprius gydomuosius tepalus, ypač veido, akių vokų ar odos raukšlių srityse. Visuomet geriau pasitarti su specialistu, kuris padėtų parinkti tinkamiausią priemonę.
Kokios priemonės gali gelbėti?
Kaip išsirinkti tinkamą priemonę? Pasak vaistininkės Jelenos Deksnienės, sausai, sudirgusiai odai verta naudoti kreminės tekstūros prausiklius – pienelius, bemuilius prausiklius ar prausimosi aliejus, giluminio drėkinimo serumus ir tirštus, lipidais prisotintus kremus.
„Sudėtyje verta ieškoti trijų tipų medžiagų. Drėkikliai pritrauks vandens molekules, lipidai – padės atkurti apsauginį odos barjerą, o raminamosios medžiagos – slopinti odos uždegimą, mažinti raudonį“, – aiškina vaistininkė ir pateikia pavyzdžių, į kokias sudedamąsias dalis verta atkreipti dėmesį.
Odos barjerą atkuriančios ir drėgmę sulaikančios medžiagos:
- Keramidai – natūralūs odos lipidai, kurie padeda mažinti odos jautrumą aplinkos veiksniams ir atkurti apsauginį sluoksnį.
- Hialurono rūgštis padeda pritraukti drėgmę į odą, o po jos derėtų naudoti tirštesnį kremą, padedantį drėgmę išlaikyti.
- Skvalanas – tai porų nekemšantis lengvas aliejus, kuris imituoja natūralius odos riebalus ir sukuria apsauginį sluoksnį.
- Glicerinas – giliai drėkina ir minkština sudirgusią odą.
Raminančios ir uždegimą mažinančios medžiagos:
- Pantenolis arba kitaip vitaminas B5 skatina odos regeneraciją bei pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu.
- Alantoinas skatina ląstelių atsinaujinimą, siejamas su sudirginimo pojūčio mažinimu ir epidermio minkštinimu.
- Avižų ekstraktas puikiai tinka raminti labai sausą, niežtinčią, į egzemą linkusią odą.
- Azijinė centelė gali efektyviai raminti sudirginimą, mažinti raudonį ir skatinti gijimą.
- Niacinamidas arba kitaip vitaminas B3 – mažomis koncentracijomis (nuo 2 proc. iki 5 proc.) gali padėti stiprinti odos barjerą, raminti uždegimą ir mažinti raudonį.
Kada neatidėlioti vizito pas gydytoją?
Į gydytoją vertėtų kreiptis tada, jei bėrimas plinta, kartojasi, intensyviai niežti, trukdo miegoti, kasdienėms veikloms arba per vieną–dvi savaites nepagerėja pašalinus galimus dirgiklius ir reguliariai naudojant emolientą.
Konsultacija reikalinga ir jei pažeidžiamos jautrios sritys, tokios kaip akių vokai, veidas, lytinių organų sritis ar plaštakos, dėl bėrimo sunku dirbti arba įtariama reakcija į aplinkoje esančias medžiagas.
„Didėjantis skausmas, karštis, patinimas, pūliavimas, gelsvi šašai, greitai plintantis paraudimas ar karščiavimas gali rodyti infekciją – tokiu atveju delsti nereikėtų. Skubiai kreiptis medicininės pagalbos reikėtų ir tada, jei staiga atsiranda dilgėlinės tipo bėrimų, pažeidžiamos gleivinės, tinsta veidas ar gerklė arba pasunkėja kvėpavimas“, – pabrėžia dermatovenerologė I.Gylienė.
