Pasirodo, miegojimas sulenktomis, prie krūtinės priglaustomis rankomis socialiniuose tinkluose vadinamas „T. rex“ poza. Ir nors gydytojai jos taip nevadina, perspėja, kad taip miegant kas naktį, laikinas dilgčiojimas gali virsti ilgalaikiais nervų pažeidimais, rašoma „Huffington Post“.
„Kai miegate sulenktomis ir įspraustomis po smakru rankomis, galite užspausti nervus alkūnėse ar riešuose, – „HuffPost“ sakė miego medicinos specialistas ir vyriausiasis „Sleepopolis“ medicinos patarėjas dr. Raj Dasgupta. – Dėl to gali sulėtėti kraujotaka, o rankos nutirpti ir dilgčioti. Jei tai darote dažnai, pečiai gali įsitempti ir tapti sustingę, atsirasti skausmas.“
Pasak sertifikuoto ortopedo chirurgo dr. Matthew Bennettas, kai kuriems žmonėms panašus nervų sudirginimas gali išsivystyti ir riešo srityje – panašiai kaip esant riešo kanalo sindromui. Visą naktį laikant alkūnę sulenktą, didėja spaudimas tose vietose, kur nervai eina per siaurus anatominius kanalus.
Įspėjamieji ženklai, į kuriuos gydytojai nori atkreipti dėmesį
Kieranas Sheridanas, kineziterapeutas ir „GulfPhysio“ įkūrėjas, savo praktikoje reguliariai susiduria su nusiskundimais. Pacientai dažnai apibūdina „negyvos rankos“ jausmą arba poreikį ryte papurtyti rankas.
„Tai jūsų kūnas sako, kad jūsų nervų sistema nėra patenkinta“, – sakė jis.
R.Dasgupta taip pat tai pabrėžė: „Jei jūsų rankos ar plaštakos nutirpsta kiekvieną naktį, tirpimas dar kurį laiką išlieka pabudus arba dienos metu pradedate jausti silpnumą, laikas kreiptis į gydytoją.“
Įspėjamieji požymiai gali būti šaudantis skausmas, plintantis ranka žemyn, sunkumai suimant daiktus ar net tai, kad dažniau išmetate telefoną iš rankų. Nelaikykite šių simptomų vien erzinančiais nepatogumais ar paprastu nerangumu. Tai jūsų kūno signalas, kad nervo pažeidimas ar dirginimas gali stiprėti.
M.Bennettas teigė, kad kiekvienas, pastebėjęs, jog šie simptomai kartojasi vis dažniau, turėtų pasitikrinti sveikatą. „Dauguma tokių atvejų yra lengvai valdomi ir gerai reaguoja į ankstyvą, konservatyvų gydymą“, – sakė jis. Tačiau nesigydant problemos gali prasidėti rimtesni sutrikimai. R.Dasgupta pažymėjo: „Dažniausiai tai yra laikinas reiškinys ir praeina pakeitus miego padėtį. Tačiau jei spaudimas kartojasi ilgą laiką – savaites ar mėnesius – jis gali sukelti ilgalaikį nervų pažeidimą.“
Kodėl jūsų kūnas naktį įsitaiso būtent tokioje padėtyje
Susirangyti į kamuoliuką atrodo jauku ir komfortiška. Tai instinktyvus veiksmas, panašus į norą stipriau apsikloti antklode, kai šalta. Tačiau dažniausiai už to slypi daugiau priežasčių.
Kūnas gali pereiti į savisaugos režimą net tada, kai realios grėsmės nėra. Kai nervų sistema būna nuolat įsitempusi dėl lėtinio skausmo, streso, prasto miego ar patirtų traumų, pasak M.Bennetto, „mes galime nesąmoningai pasirinkti tokias kūno padėtis, kurios leidžia jaustis saugiau ir mažiau pažeidžiamiems“. Miegodami mes automatiškai ieškome saugumo jausmo. Kai kuriems žmonėms šis poreikis pasireiškia stipriau nei kitiems.
Žinoma, ne visi, miegantys vadinamoje T. rex padėtyje, kenčia nuo lėtinio nerimo. Kasdienis stresas, trauminės patirtys, prastas miegas ir nuolatinė įtampa taip pat gali sukelti panašią kūno reakciją.
Kaip pakeisti miego pozą?
Kaip pastebi M.Bennetas, čia padėti geriausiai gali fizinės priemonės. Jis siūlo pasitelkti pagalvėles, atramas, riešo įtvarus. Specialistas tikina, kad tokiu būdu kūnas po truputį „išmoksta“ miegoti laisviau ir mažiau įsitempęs, nes nervų sistema per laiką prisitaiko prie saugesnės, neutralesnės padėties. Jis prieš miegą rekomenduoja ir raminančias praktikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus ar lengvą tempimą. Pasak jo, tikslas nėra griežta laikysenos korekcija, o suteikti kūnui daugiau palankių poilsio ir atsistatymo pozicijų.
