Sekite 15min Google
Žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtame tyrime nagrinėti daugiau nei 2700 moterų, išgyvenančių perimenopauzę arba neseniai sulaukusių menopauzės, duomenys. Perimenopauzė – tai pereinamasis laikotarpis prieš menopauzę, kai estrogenų kiekis pradeda svyruoti. Dažniausiai jis prasideda moteriai sulaukus keturiasdešimties ir gali trukti kelerius metus.
Visos tyrimo dalyvės patyrė karščio bangas arba naktinį prakaitavimą. Tyrimo pradžioje nė viena jų nebuvo sirgusi širdies ir kraujagyslių ligomis ir nevartojo hormonų terapijos. Moterys buvo stebimos apie 20 metų, rašoma „Everydayhealth“.
Rizika buvo 22 proc. mažesnė
Duomenų analizė parodė, kad perimenopauzės arba ankstyvuoju pomenopauziniu laikotarpiu hormonų terapiją pradėjusioms moterims širdies ir kraujagyslių įvykio, pavyzdžiui, infarkto ar insulto, rizika buvo 22 proc. mažesnė nei šio gydymo nevartojusioms tyrimo dalyvėms.
Menopauzė nustatoma, kai moteris 12 mėnesių neturi mėnesinių. Tarp moterų, kurios gydymą pradėjo jau po menopauzės, didžiausias skirtumas pastebėtas atsižvelgus į praėjusį laiką.
Hormonų terapiją per pirmąjį dešimtmetį nuo menopauzės pradžios pradėjusioms moterims širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo 27 proc. mažesnė nei toms, kurios gydymą pradėjo po dešimties ar daugiau metų. Vėliau pradėjusioms gydymą širdžiai palankaus poveikio nenustatyta.
„Iki šiol niekas nebuvo nagrinėjęs, ar hormonų terapijos pradžios laikas perimenopauzės laikotarpiu gali būti svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Tai reikšmingos išvados“, – sakė tyrime nedalyvavusi Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos akušerijos ir ginekologijos profesorė Lauren Streicher.
Menopauzės laikotarpiu keičiasi ne tik savijauta
Mažėjant estrogenų kiekiui, gali atsirasti pokyčių, susijusių su širdies ir kraujagyslių sveikata. Ohajo valstijos universiteto Wexnerio medicinos centro kardiologė Laxmi Mehta išskyrė kelis svarbiausius:
- gali padidėti mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo „blogojo“ cholesterolio, kiekis;
- gali pakilti kraujospūdis;
- gali padaugėti kūno riebalų;
- kraujagyslės gali tapti standesnės, gali sutrikti jų vidinį paviršių dengiančio endotelio veikla.
Visi šie pokyčiai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Vis dėlto tyrimo bendraautorė, epidemiologė Samar R.El Khoudary pabrėžė, kad menopauzė yra sudėtingas biologinis procesas. Dar nėra iki galo aišku, kaip skirtingų hormonų ir kitų fiziologinių procesų pokyčiai tarpusavyje sąveikauja ir veikia širdį.
Kaip estrogenai gali veikti širdį?
Manoma, kad estrogenai padeda išlaikyti kraujagyslių elastingumą, gali mažinti „blogojo“ ir didinti didelio tankio lipoproteinų, arba „gerojo“, cholesterolio kiekį. Hormonų terapija papildo mažėjantį estrogenų kiekį, todėl gali būti susijusi su šiais teigiamais pokyčiais.
Tačiau tyrime dalyvavo būtent karščio bangas ir naktinį prakaitavimą patiriančios moterys. Specialistai neatmeta, kad nauda gali būti susijusi ne vien su estrogenais, bet ir su simptomų palengvėjimu.
Dažnos karščio bangos siejamos su didesniu uždegiminių procesų aktyvumu ir atsparumu insulinui. Naktinis prakaitavimas taip pat trikdo miegą, o ilgalaikis miego trūkumas nėra palankus medžiagų apykaitai ir širdies sveikatai.
„Dažnos karščio bangos kelia krūvį kraujagyslių sistemai. Sumažinus šiuos simptomus gali sumažėti ir kraujagyslėms tenkanti įtampa, pagerėti miegas bei bendra širdies ir medžiagų apykaitos būklė“, – aiškino L.Mehta.
Tačiau kol kas negalima tiksliai pasakyti, ar nustatytas skirtumas atsirado dėl tiesioginio estrogenų poveikio, ar dėl to, kad hormonų terapija sumažino varginančius simptomus.
Tyrimas neįrodo priežastinio ryšio
Tyrimas buvo stebimasis, todėl jo rezultatai parodo sąsają, bet neįrodo, kad būtent hormonų terapija sumažino širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Taip pat galėjo pasireikšti vadinamasis sveikos vartotojos efektas. Savo sveikata labiau besirūpinančios moterys gali būti labiau linkusios kreiptis į gydytojus, vartoti paskirtus vaistus, sveikiau maitintis ir daugiau judėti. Visa tai taip pat galėjo turėti įtakos mažesnei širdies ligų rizikai.
Kadangi į tyrimą įtrauktos tik karščio bangas ar naktinį prakaitavimą patyrusios moterys, neaišku, ar tokie pat rezultatai būtų gauti tiriant šių simptomų nejaučiančias moteris.
Ne širdies ligų profilaktikos priemonė
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad naujos išvados nereiškia, jog hormonų terapiją reikėtų skirti vien siekiant apsaugoti širdį. Sprendimas priklauso nuo moters simptomų, amžiaus, laiko, praėjusio nuo menopauzės pradžios, sveikatos istorijos ir individualių rizikos veiksnių.
„Bendra naudos ir rizikos pusiausvyra kiekvienai moteriai yra skirtinga“, – pabrėžė S.R.El Khoudary.
Vis dėlto karščio bangų ir naktinio prakaitavimo nereikėtų tiesiog kentėti. Pasak L.Mehtos, menopauzė yra svarbus laikotarpis aptarti su gydytoju ne tik simptomų gydymą, bet ir cholesterolio kiekį, kraujospūdį bei bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Gydymo galimybės gali būti hormoninės ir nehormoninės. Tinkamiausią būdą gydytojas turėtų parinkti individualiai, įvertinęs moters simptomus ir sveikatos būklę.