Nemiga ir jos rūšys
Nemiga gali pasireikšti skirtingai, ji dažnai skirstoma pagal savo simptomus ir trukmę. Štai užmigimo nemiga yra viena dažniausių nemigos formų, kai žmogui sunku užmigti vakare, nors jis ir jaučiasi pavargęs, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Dažniausiai ši problema siejama su patiriamu stresu, nerimu, intensyviu naudojimusi išmaniaisiais įrenginiais prieš miegą, nereguliariu miego režimu ar didesniu kofeino vartojimu vakare. Trumpalaikė užmigimo nemiga dažnai praeina pašalinus ją sukėlusią priežastį, tačiau jei ji kartojasi ilgą laiką, tai gali būti lėtinės nemigos požymiai“, – paaiškina vaistininkė T.Gečienė.
Kitas nemigos tipas – miego palaikymo nemiga, kai žmogus dažnai prabunda naktį, o prabudus darosi sunku užmigti. Dėl šių priežasčių, miegas tampa fragmentiškas, o ryte atsikėlęs žmogus jaučiais nepailsėjęs.
„Šio tipo nemiga gali būti siejama ne tik su stresu, bet ir su lėtiniais skausmais, įvairiomis ligomis ar sveikatos būklėmis. Pavyzdžiui, miegą trikdyti gali miego apnėja, refliuksas ar su prostatos veikla susijusios problemos. Įtariant vieną iš šių ligų, dažni prabudimai naktį gali būti signalas, kviečiantis atkreipti dėmesį į kitus sveikatos sutrikimus“, – kalba T.Gečienė.
Trumpalaikė ir ilgalaikė nemiga
Ankstyvo prabudimo nemiga – dar vienas nemigos tipas, kai žmogus vakare užmiega normaliai, tačiau prabunda gerokai anksčiau, nei planavo ir negali vėl užmigti. „Dažniausia ankstyvo prabudimo nemigos priežastis yra paankstėjęs cirkadinis ritmas, kuris siunčia organizmui signalą, jog laikas pradėti dieną“, – prideda T. Gečienė.
Vaistininkės teigimu, paankstėjusį cirkadinį ritmą gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, depresija ar nerimas, taip pat vyresniame amžiuje atsiradę miego pokyčiai, prieš užmiegant suvartoto alkoholio poveikis ar kiti fiziologiniai sutrikimai.
Nemiga taip pat skirstoma ir pagal savo trukmę – trumpalaikė nemiga gali trukti iki kelių savaičių, o lėtinė nemiga įprastai kartojasi bent tris kartus per savaitę ir trunka ilgiau nei tris mėnesius.
„Kartais įveikti nemigą padeda nedideli žingsniai, pavyzdžiui, tinkama miego higiena. Tai reguliarus laikas, kada einate miegoti, kofeino vengimas antroje dienos pusėje.
Tinkamą miego higieną užtikrins ir tai, jog bent valandą prieš miegą nenaudosite jokių ekranų, skleidžiančiųjų mėlynąją šviesą, kuri mažina melatonino išsiskyrimą organizme“, – prideda T.Gečienė.
Negydoma nemiga turi pasekmes
Kitas žingsnis palengvinantis užmigimą yra žolelių arbatų vartojimas, pavyzdžiui – ramunėlės, melisos, apynių ar valerijono šaknys padeda nusiraminti ir lengviau užmigti.
„Lengvesniam užmigimui ir kokybiškesniam miegui tinkami melatonino turintys maisto papildai. Melatoninas yra natūraliai mūsų organizme gaminamas hormonas, reguliuojantis miego ir būdravimo ritmą. Melatonino išsiskyrimas kūne natūraliai padidėja sutemus ir sumažėja ryte, kai organizmą pasiekia saulės šviesa“, – paaiškina T.Gečienė.
Vaistininkė pažymi, kad susiduriant su miego sutrikimais svarbu ne tik vaistažolių ar maisto papildų vartojimas, bet ir miego higiena, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas.
Jei išbandžius visas šias priemones ir pakoregavus gyvenimo būdo įpročius nemiga tęsiasi ilgiau nei 3 ar 4 savaites, vaistininkė pataria kreiptis į gydytoją. Ilgainiui negydoma nemiga gali prisidėti prie įvairių psichologinių ir fizinių sveikatos sutrikimų, didinti lėtinių ligų išsivystymo riziką bei reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.
„Nuolatinis miego trūkumas silpnina imuninę sistemą, mažina darbingumą, blogina dėmesio koncentraciją, atmintį ir emocijų reguliaciją. Be to, negydoma nemiga siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, depresijos, 2 tipo cukrinio diabeto bei nerimo sutrikimų rizika. Laiku suteikta specialistų pagalba padeda nustatyti nemigos priežastis, parinkti tinkamiausią gydymą ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms“, – prideda T.Gečienė.
