Nuovargis, irzlumas ir prasta nuotaika rudenį: gydytoja įvardijo, kokių vitaminų trūkumas tai išduoda

Ką verta pasitikrinti, kokie simptomai gali išduoti tam tikrų medžiagų stoką ir kodėl nevertėtų savarankiškai griebtis papildų, pasakoja Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Ieva Rainienė, rašoma klinikos pranešime žiniasklaidai.

„Artėjantis šaltasis metų laikas yra puikus metas įvertinti vitaminų ir mikroelementų kiekį organizme net ir nejaučiant ryškių negalavimų. Laiku atlikti tyrimai gali padėti pastebėti jų trūkumą ir tikslingiau koreguoti mitybą ar, esant poreikiui, pasirinkti tinkamus papildus. Taip galima pasirūpinti, kad prieš prasidedant intensyvesniam virusinių ligų sezonui organizmui netrūktų imuninei sistemai svarbių medžiagų“, – sako šeimos gydytoja.

Vitaminai ir mikroelementai palaiko organizmo pusiausvyrą

Pasak I. Rainienės, rudenį dažniausiai nustatomas vitamino D, B6, B9, B12, geležies, kalio, magnio, cinko, vario ir seleno trūkumas. Šių vitaminų ir mikroelementų stoka gali būti susijusi su didesniu polinkiu sirgti virusinėmis ligomis, o lėtinių ligų turintiems žmonėms dėl jos gali pablogėti bendra savijauta.

„B grupės vitaminai svarbūs normaliai nervų sistemos veiklai. Jų trūkstant gali dažniau svyruoti nuotaika, padidėti dirglumas, atsirasti miego ir atminties sutrikimų. Ypač svarbūs vitaminai B1, B2, B6, B9 ir B12, o ilgalaikis jų trūkumas siejamas ir su didesne demencijos, Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų bei depresijos rizika. Ne mažiau reikšmingas vitaminas D, svarbus imuninei ir nervų sistemai, kaulams, dantims, raumenims, taip pat pažintinėms funkcijoms ir emocinei savijautai. Jo trūkstant gali padažnėti virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Geležies stoka savo ruožtu gali būti viena iš lėtinio nuovargio priežasčių, o apie ją taip pat gali signalizuoti plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, galvos svaigimas, oro trūkumo pojūtis ar dusulys“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Svarbų vaidmenį organizme atlieka ir kalis, natris, magnis, cinkas ir kalcis. Jie padeda palaikyti normalią organizmo veiklą ir yra ypač svarbūs patiriant didesnį fizinį krūvį ar stresą. Trūkstant magnio gali būti sunkiau susikaupti ir išlaikyti dėmesį, sutrikti miegas, varginti galvos ar raumenų skausmai bei mėšlungis. Kalio, natrio ir magnio stoka gali turėti įtakos širdies ritmui, o kalcis svarbus kaulų, dantų būklei ir krešėjimo sistemai. Tuo metu cinkas svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, žaizdų gijimui, taip pat odos, plaukų ir nagų būklei.

Išsitirti verta didelį fizinį ir protinį krūvį patiriantiems žmonėms

Jei žmogų vargina nuovargis, padidėjęs dirglumas, nuotaikų svyravimai, energijos stoka, taip pat mieguistumas, oro trūkumo pojūtis, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai, naudinga atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti vitaminų ir mikroelementų kiekį organizme. Tai padeda tiksliau nustatyti individualų poreikį ir išvengti neatsakingo papildų vartojimo, galinčio sukelti nepageidaujamų reakcijų ar net perdozavimą.

„Vitaminų ir mikroelementų kiekį organizme ypač aktualu stebėti vaikams ir paaugliams, nėštumą planuojančioms, nėščioms ir žindančioms moterims, intensyviai sportuojantiems ar didelį fizinį ir protinį krūvį patiriantiems žmonėms. Tyrimai taip pat naudingi gausiai prakaituojantiems, gausias menstruacijas turinčioms ar menopauzės amžiaus moterims, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač celiakija, opiniu kolitu ar Krono liga, taip pat po nutukimo operacijų bei besilaikantiems ribojančios mitybos, pavyzdžiui, vegetarams ir veganams“, – aiškina I. Rainienė.

Savigyda gali pridaryti daugiau žalos

Pasak šeimos gydytojos, nustačius trūkumą, maisto papildai gali padėti papildyti organizmo vitaminų ir mikroelementų atsargas, tačiau juos svarbu vartoti atsižvelgiant į amžių, lytį, svorį, fizinį aktyvumą, mitybą ir jau vartojamus vaistus. Neretai pasirenkami kompleksiniai papildai, kuriuose vienų medžiagų gali būti per mažai, o kitų – per daug, todėl didėja perdozavimo rizika. Dėl to prieš pradedant vartoti papildus pirmiausia verta įvertinti individualų jų poreikį laboratoriniais tyrimais ir rezultatus aptarti su savo šeimos gydytoju.

„Pradėjus vartoti papildus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų kiekį, bet ir į vartojimo trukmę bei priežastį. Per didelės vitaminų ir mikroelementų dozės, netinkamas jų derinimas ar sąveika su kitais preparatais ir vaistais gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį, raumenų skausmus ar krešėjimo sistemos pokyčius. Pavyzdžiui, gausus kalcio vartojimas trukdo pasisavinti geležį, o riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K gali kauptis organizme. Per didelis vitamino D kiekis gali sutrikdyti kalcio apykaitą ir inkstų veiklą, o geležies preparatai – dirginti virškinamąjį traktą. Dėl šios priežasties papildus ypač atsakingai vertėtų vartoti žmonėms, geriantiems kraujospūdį mažinančius ar kraują skystinančius vaistus, taip pat sergantiems širdies, inkstų ar kepenų ligomis“, – pabrėžia I. Rainienė.

Atskirą grupę sudaro elektrolitų gėrimai, sportuojantiems skirti papildai ir įvairūs detoksikuojantys preparatai. Pasak šeimos gydytojos, sveikiems žmonėms, kurių inkstų ir kepenų veikla nesutrikusi, tokie produktai nėra naudingi. Sportuojantiems žmonėms skirtuose papilduose esančios per didelės kofeino dozės gali sukelti širdies ritmo, miego sutrikimus, padidėjusį dirglumą. Juose taip pat yra nemažai pridėtinio cukraus.

„Gausus elektrolitų gėrimų vartojimas gali sukelti hiperkalemiją ar hipernatremiją, kurios gali lemti širdies ritmo sutrikimus, virškinamojo trakto problemas, skysčių susilaikymą ar inkstų veiklos pokyčius. Juos svarbu rinktis atsakingai, įvertinus ne tik bendrą fizinį aktyvumą ir sveikatos būklę, bet ir treniruočių intensyvumą, trukmę, amžių, lytį bei gyvensenos ypatumus“, – aiškina šeimos gydytoja I. Rainienė.