Senstant mūsų virškinimo sistema, medžiagų apykaita ir imunitetas taip pat gali keistis, todėl mums kyla didesnė rizika susidurti su vidurių užkietėjimu, diabetu ir virusais. Tačiau tam tikri įpročiai gali padėti mums palaikyti žarnyno sveikatą. Štai kodėl gastroenterologai ragina vyresnius nei 50 metų žmones pradėti daryti tai kasryt, ir tai tikrai nėra kavos gėrimas, rašo „Parade“.
Kaip keičiasi žarnyno sveikata senstant
Senstant galite pastebėti virškinimo sistemos pokyčius. Tai tikrai nutinka ne „tik jums“, o šie pokyčiai gali turėti neigiamos įtakos bendrai jūsų savijautai. „Žarnyno sveikata senstant labai keičiasi ir, deja, ne į gerąją pusę“, – aiškina dr. Deepa Shah, gastroenterologė iš „HonorHealth Gastroenterology – Osborn“. Ji teigia, kad senstant:
- Jūsų žarnyne gali būti mažiau „gerųjų bakterijų“.
- Jūsų žarnyne gali būti daugiau „blogųjų bakterijų“.
- Jūs gaminate mažiau virškinimo fermentų.
- Jums kyla didesnė lėtinio uždegimo rizika.
- Jūs galite būti labiau linkę sirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, ir vartoti vaistus, kurie sukelia virškinimo problemų.
Dr. D.Shah pasakoja, kad dėl to galite patirti:
- Dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą.
- Vidurių užkietėjimą.
- Rėmenį.
- Maistinių medžiagų, tokių kaip kalcis ir vitaminas B12, įsisavinimo sutrikimus.
- Maistinių medžiagų trūkumą.
- Padidėjusį jautrumą maistui.
- Prastą miegą.
Tad kaip viską pakeisti?
Gastroenterologai: vyresni nei 50 metų žmonės turėtų kuo greičiau imtis šio įpročio
„Vos pabudę žmonės turėtų griebtis vandens buteliuko, o ne kavos puodelio“, – sako dr. Leybelis Padilla, medicinos mokslų daktarė „Unlocking GI“ įkūrėja.
Dr. J.Weinbergeris sutinka, pažymėdamas, kad stiklinė vandens prieš rytinę kavą naudinga žarnynui dėl daugelio priežasčių. „Po nakties miego jūsų kūnas gali būti dehidratuotas, o kava, būdama diuretiku, gali dar labiau prisidėti prie skysčių netekimo, – aiškina jis. – Pirmiausia vanduo padeda papildyti organizmo skysčių atsargas, o tai yra būtina tinkamam virškinimui ir gali padėti išvengti su dehidratacija susijusių problemų, tokių kaip vidurių užkietėjimas, galvos skausmai ir nuovargis.“
Dr. L.Padilla priduria, kad hidratacija taip pat padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas, palaikyti žarnyno vidinę gleivinę ir išmatų būklę: „Vanduo taip pat yra labai svarbus minkštam, gerai suformuotam tuštinimuisi, nes jis ne tik suminkština pačias išmatas, bet ir padeda gleivių gamybai virškinamojo trakto gleivinėje, veikdamas kaip lubrikantas, padedantis išmatoms slysti ir lengviau judėti traktu“. Dėl to, anot jos, mažesnė tikimybė, kad jausite dujų kaupimąsi ar išsipūtimą.
Geriausias būdas išsiugdyti šį įprotį
Dr. D.Shah teigia, kad rytinio vandens ir kavos gėrimo laikas yra svarbus norint palaikyti gerą žarnyno sveikatą. „Aš iš tikrųjų rekomenduoju žmonėms palaukti 30 minučių po vandens gėrimo ir tik tada išgerti kavą.“ Ji pritaria, kad šis laikas ypač naudingas suaugusiesiems, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo.
„Leidžiant vandeniui veikti 30 minučių, jūsų kūno ląstelės gali „pabusti“ ir pradėti stimuliuoti virškinimo procesą, – dalijasi dr. D.Shah. - Po 30 minučių, jei išgersite kavos, galite papildomai apsaugoti savo skrandį, nuo kavos rūgšties.“ Dėl to, ji teigia, vėliau dieną mažesnė tikimybė susidurti su skrandžio problemomis ir refliuksu.
Kiek kavos galiu išgerti per dieną žarnyno sveikatai?
Dr. D.Shah pataria žmonėms apriboti kavos vartojimą iki vieno–trijų puodelių per dieną, geriausia be saldiklių, kurie taip pat gali turėti įtakos žarnyno sveikatai. FDA siūlo daugumai suaugusiųjų apriboti kofeino suvartojimą iki 400 mg. Tačiau taip pat verta paminėti, kad kava ne tik kenkia žarnyno sveikatai.
„Kava gali būti fantastiška jūsų žarnynui įvairiais būdais“, – sako ji, pranešdama, kad kava gali:
- Suteikti antioksidantų ir mažinti uždegimą.
- Palaikyti žarnyno veiklą, mažinti vidurių užkietėjimo riziką.
- Sumažinti kepenų vėžio tikimybę.
Taigi, turėtumėte rinktis individualiai ir jokiu būdu nepadauginti (ir gurkštelėti vandens prieš ruošiant kavą). „Individualus kofeino toleravimas skiriasi, todėl svarbu įsiklausyti į savo kūną“, – priduria dr. J.Weinbergeris.
