Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio gydytoja endokrinologė Eglė Kreivaitienė sako, kad prediabetas dažnai lieka nepastebėtas, nes nesukelia ryškių simptomų. Tačiau būtent šiame etape žmogus turi galimybę sustabdyti ligos progresavimą.
Kokie požymiai gali išduoti padidėjusią riziką, kas lemia prediabeto atsiradimą ir kokių veiksmų reikėtų imtis, kad jis neperaugtų į diabetą? Į šiuos ir kitus klausimus gydytoja endokrinologė atsakė portalui 15min.
– Kas yra prediabetas ir kaip jį paprastai paaiškintumėte žmogui? Ar tai visada reiškia, kad žmogus susirgs diabetu?
– Prediabetą savo pacientams dažniausiai apibūdinu kaip „be 5 minučių“ cukrinį diabetą arba organizmo perspėjimo signalą – raudoną vėliavėlę, kad mums būtina imtis veiksmų jau dabar, nelaukiant diabeto diagnozės ir su ja atkeliaujančių komplikacijų. Prediabetas – tai būklė, kai cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje jau yra didesnis nei norma, tačiau dar nepasiekė tos ribos, kada diagnozuojamas II tipo cukrinis diabetas. Mūsų kūnas jau siunčia signalą, kad nebepajėgia efektyviai susitvarkyti su gaunamu angliavandenių kiekiu.
Riba tarp prediabeto ir diabeto yra labai aiški, matuojama konkrečiais skaičiais kraujo tyrimuose, tačiau vis dar dažnai lieka nepastebėta ir laiku nediagnozuota. Šiuo metu svarbiausia suprasti, kad prediabetas – tai dar ne nuosprendis, o galimybė keisti gyvenimo būdą, įpročius ir pasukti savo sveikesnės versijos link. Arba tai puiki proga atitolinti ar visai pabėgti nuo cukrinio diabeto diagnozės.
– Kuo prediabetas skiriasi nuo diabeto, ir kur ta riba tarp jų? Kaip ši būklė nustatoma – kokie pagrindiniai tyrimai naudojami?
– Kai mes valgome, maistas virsta cukrumi (gliukoze) – tai pagrindinis mūsų kūno kuras. Kad šis kuras iš kraujo (koridoriaus) patektų į ląsteles (kambarėlius) ir suteiktų joms energijos, reikalingas „raktelis“, vadinamas insulinu (jį gamina kasa).
Prediabetas – tai būsena, kai jūsų ląstelių „spynos“ šiek tiek aprūdijo (tai vadiname atsparumu insulinui). Raktelis spyną dar atrakina, bet sunkiau. Kasai tenka dirbti viršvalandžius ir gaminti dvigubai daugiau insulino, kad suvaldytų cukraus kiekį kraujyje. Cukraus kiekis jau yra padidėjęs, bet kasa dar sugeba jį išlaikyti saugiose ribose. Kai atliekame gliukozės nevalgius tyrimą, jis dažniausiai svyruoja 5,6 – 6,9 mmol/l ribose, o jei atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys, tai po 2 valandų svyruoja 7,8 – 11,0 mmol/l ribose.
II tipo diabetas – tai etapas, kai kasa tiesiog pavargsta dirbti avariniu režimu, o ląstelių spynos užstringa dar labiau. Insulino nebepakanka, ir cukrus pradeda laisvai kauptis kraujyje, bėgant laikui pažeisdamas kraujagysles, nervus ir daugelį organų. Tuo metu gliukozė nevalgius jau būna ≥ 7,0 mmol/l, o jei atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys, tai po 2 valandų viršija 11,1 mmol/l ribą.
Lietuvoje pagal glikozilintą hemoglobiną (HbA1c), kuris rodo 3 mėnesių cukraus vidurkį, diabeto ar prediabeto nediagnozuojame, bet galime įtarti. Prediabeto riba – 5,7–6,4 proc., o padidėjimas daugiau 6,5 proc. – jau diabetas.
– Kodėl prediabeto diagnozė šiandien minima vis dažniau? Kokios yra dažniausios šios būklės priežastys?
– Šiandien prediabetą diagnozuojame dažniau dėl dviejų priežasčių: gerėjančios diagnostikos (gydytojai ir patys pacientai dažniau atlieka profilaktinius tyrimus, dalyvauja programose) ir mūsų modernaus gyvenimo būdo. Pastarasis kardinaliai skiriasi nuo mums skirto evoliuciškai, kai mūsų kūnai sutverti judėti ir išgyventi trūkstant maisto, o ne pasyviai sėdėti prie darbo stalo ar ant sofos ir vartoti daug itin kaloringo, perdirbto maisto. Nuolatinis stresas, prasta miego kokybė, mažas fizinis aktyvumas ir dėl to augantis viršsvoris (ypač riebalų kaupimasis aplink juosmenį, dar vadinamas visceraliniu nutukimu) veda prie atsparumo insulinui, kai organizmo ląstelės prasčiau reaguoja į jį. Dėl to organizmui reikia vis daugiau insulino tam pačiam darbui atlikti. Kasos gaminamas insulinas nebepajėgia „atrakinti“ ląstelių durelių, kad į jas patektų gliukozė, todėl cukrus lieka cirkuliuoti kraujyje.
– Kokie yra pirmieji ženklai ar rizikos signalai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį?
– Prediabetas yra klastingas, nes jis neturi specifinių simptomų – žmogui nieko neskauda, jis neturi didelio troškulio ar dažno šlapinimosi, kurie būdingi jau pažengusiam diabetui. Dažniausiai apie problemą išduoda netiesioginiai rizikos signalai: augantis svoris ypač pilvo srityje, nuolatinis energijos trūkumas, mieguistumas ar silpnumas pavalgius, padidėjęs kraujospūdis ar sutrikęs cholesterolio kiekis, stebimos tamsesnės odos klostės (dažniausiai kaklo, pažastų srityje), mediciniškai vadinamoji acanthosis nigricans, kuri yra apžiūros metu dažnai pastebimas insulino rezistencijos požymis.
– Ar prediabetas yra grįžtamas, ir kas tam turi didžiausią įtaką? Koks yra gyvenimo būdo vaidmuo šioje stadijoje?
– Prediabetas yra visiškai grįžtama būklė. Tai yra paskutinė stotelė, kurioje nusukus vairą galima grįžti į sveikatos kelią. Tyrimai rodo, kad be jokių gyvenimo būdo pokyčių apie 37 proc. žmonių su prediabetu per 5–10 metų suserga diabetu. Yra daugybė tyrimų, kurie įrodė gyvenimo būdo keitimo naudą daugelio ligų rizikų mažinimui, ne išimtis – ir cukrinis diabetas. Ženkliai modifikavus gyvenseną, rizika susirgti sumažėja net 58 proc., o gyvensenos pokyčių apsauginis efektas išlieka dešimtmečius.
Didžiausią įtaką tam turi trys veiksniai: svorio sumažinimas (užtenka atsikratyti 5–7 proc. kūno svorio), mitybos korekcija (baltymai, gerieji riebalai, skaidulos ir žemo glikeminio indekso angliavandeniai) ir reguliarus fizinis aktyvumas (150 min/savaitę).
– Kodėl svarbu šią būklę aptikti anksti? Kaip dažnai reikėtų tikrintis, jei žmogus turi padidėjusią riziką?
– Ankstyva diagnostika svarbi todėl, kad padidėjęs cukraus kiekis, net nesiekiantis diabeto normos, jau žaloja smulkiąsias kraujagysles ir didina insulto bei infarkto riziką. Jei esate vyresni nei 35 metų arba turite bent vieną rizikos veiksnį (viršsvoris, sėdimas darbas, šeimoje yra sirgusių diabetu, moterims – buvęs gestacinis diabetas), pasitikrinti gliukozės kiekį reikėtų kartą per metus. Jei gliukozės kiekis viršija rekomenduojamas ribas – papildomai atlikti gliukozės tolerancijos mėginį (GTM).
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
